Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas ieškinį atmeta.

Teismas pagal Transporto priemonės draudimo liudijimą (b.l.47) nustatė, kad 2011-05-12 UAB „AAH“ apdraudė automobilį Subaru Legacy, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Draudimo liudijime nurodyta, kad naudos gavėjas yra UAB „Swedbank lizingas“, draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka ir dydžiai nurodyti Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr.049 (b.l.48-55). Ieškovas teismui pateikė UAB „Swedbank lizingas“ 2013-06-26 raštą, kad atsisako naudos gavėjo teisių ieškovo R. Č. naudai, nes lizingo sutartis (b.l.56-66) įvykdyta. Ieškovas R. Č., vadovaudamasis nepriklausomų vertintojų biuro UAB „Marleksa“ vertinimo ataskaita (b.l.35-46) prašo priteisti 3521,52 litų draudimo išmoką, 63,39 litus delspinigių. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo, kad draudimo išmoką išmokėjo naudos gavėjui UAB „Swedbank lizingas“ (b.l.121), o ieškovui, perėmusiam naudos gavėjo teises, draudimo išmoką nepriklauso išmokėti.

Teismas ieškinį atmeta. Iš transporto priemonių draudimo liudijimo (b.l.47) nustatyta, kad naudos gavėjas yra UAB „Swedbank lizingas“, kuri pagal lizingo sutartį (b.l.56-66) 8.6. yra naudos gavėja pagal draudimo sutartį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo draudimo išmoką UAB „Swedbank lizingas“, kurios dydžio lizingo bendrovė neginčyjo (b.l.34, 121). Paskutinė išmoka sumokėta 2011-12-26. Ieškovas R. Č. kreipiasi į teismą 2012-12-03, motyvuodamas, kad draudimo išmoka per maža, nei žalą paskaičiavo nepriklausomų vertintojų biuras UAB „Marleksa“ vertinimo ataskaitoje (b.l.35-46). Teismui ieškovas R. Č. pateikia UAB „Swedbank lizingas“ 2013-06-26 raštą (b.l.124), iš kurio nustatyta, kad 2013-05-06 pabaigos aktu konstatuota, kad ieškovas R. Č. įvykdė prievolinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį ir suremontuotas automobilis nuosavybės teise atitenka ieškovui bei teisė reikšti ieškinius dėl draudimo išmokos. Sudarant draudimo sutartį buvo apdrausti automobilio savininko turtiniai interesai nuo draudimo objektui tikėtinų pavojų. Iš draudimo liudijimo matyti, kad automobilis apdraustas rinkos verte, remontas draudiko pasirinkimu. Iš sutarties 15.1.3.1. matyti, kad šalys susitarė, kad automobilis bus remontuojamas atsakovo nurodytose autoremonto įmonėse arba draudėjo pasirinktoje įmonėje pagal atsakovo rekomenduojamos draudimo įmonės įkainius. Byloje ieškovas nurodė, kad remonto darbus atliko jis pats pasirinktoje autoįmonėje, o detales nusipirko iš įvairių pardavėjų. Sutarties 15.1.4.2. punktas nurodo, kad detalių įsigijimas kompensuojamas pagal realų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, tačiau neviršyjant įgalioto atstovo kainą. Draudimo tikslas yra kompensuoti daikto savininko nuostolius, apsaugoti daikto savininko turtinius interesus, o ne gauti naudą, pasipelnyti. Draudimo interesas yra nuostolių atlyginimas. LR CK 6.1013 str. normos nuostata įpareigoja imtis priemonių žalai sumažinti. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas teismui ir draudikui- atsakovui atsisako pateikti įrodymus dėl patirtų remonto darbų išlaidų ir detalių įgyjimo išlaidų, o vadovaudamasis nepriklausomų vertintojų biuras UAB „Marleksa“ vertinimo ataskaita (b.l.35-46) siekia prisiteisti pinigus, kurie įvardinami kaip draudimo išmoką. Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma. Pagal draudimo sutartį 17.1.1. punktą draudikas atlygina dokumentais patvirtintas remonto išlaidas. Pagal sutarties 16.1.3. punktus ir 17.1.12. punktus draudikas, arba šalių susitarimu paskirtas ekspertas nustato transporto priemonės sugadinimus, reminto darbų apimtį, kainą. Teisėjui pasiūlius skirti ekspertizę, ieškovas nuo ekspertizės atsisakė. Esant ginčui tarp transporto priemonės rinkos vertės nustatymo, atsisakius teismo skiriamos ekspertizės, šalys turi vadovautis sutartimi (LR CK 6.189 str., 6.200 str.). Nagrinėjamo ginčo atveju dėl sugadinto turto vertės nustatymo teismas vadovaujasi atsakovo padarytais paskaičiavimais, nes jie atitinka šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas. Ieškovas nesivadovauja sutarties 16.1.3. ir 17.1.12. punktais, todėl negali ginčyti sužaloto daikto rinkos vertės savavališkai padarytu turto įvertinimu. Draudimo tikslas yra kompensuoti nuostolius, o nesudaryti galimybę praturtėti, gauti nepagrįstą naudą. Ieškovas R. Č. susipirkęs detales iš neįvardintų pardavėjų, susiremontavęs automobilį neįvardintoje remonto įmonėje, nepateikęs išlaidas patvirtinančių įrodymų, siekia ne nuostolių atlyginimo, o nepagrįstos naudos. Draudimo išmoka skirta kompensuoti nuostolius, o ne pelnui gauti. CK 6.281 straipsnis nustato, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Jeigu atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Kad šis principas nebūtų pažeistas, žalą patyręs asmuo privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. Visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Tai reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Analogiškai draudimo santykiuose kompensuojami nuostoliai paskaičiuoti vadovaujantis sudaryta draudimo sutartimi, kuri, vadovaujantis CK 6.189 str. 1 d., šalims turi įstatymo galią, o vadovaujantis LR CK 6.200 str. 1 d., šalys sutartį turi vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Teismas ieškinį atmeta, nes ieškovo R. Č. ieškinys yra nepagrįstas, turto įvertinimas atliktas nesilaikant sutarties sąlygų, savavališkai. Ieškovas reikalauja priteisti draudimo išmoką, tačiau jos dydį paskaičiavo ne sudarytos sutarties pagrindu, ne turėtų faktinių remonto išlaidų pagrindu, o savavališkai nusamdęs turto vertintojus, tai yra nesilaikydamas draudimo sutarties sąlygų. Ieškovas teismo posėdyje nuo pasiūlymo skirti ekspertizę atsisakė. Faktinės byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad ieškovas, suremontavęs automobilį, siekia prisiteisti ne nuostolių atlyginimą iš draudiko, o gauti nepagrįstą pelną, siekia praturtėti. Teismas ieškinį atmeta.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis