Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-10-12 · Administracinė byla Nr. A-525-2461-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-12
Bylos Nr.
A-525-2461-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas
J. I.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Kategorijos
  • 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525 – 2461/2009Procesinio sprendimo kategorija 13.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,dalyvaujant pareiškėjui J. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. I. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. I. skundu (b.l. 3 – 5), kurį patikslino (b.l. 26 – 28), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimą, įformintą 2007 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. (100)-11.55-672 (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovą laikytis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 30 „Dėl statinio statybos patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ IV skyriuje nustatytos tvarkos.

Nurodė, kad jau daugiau kaip metai gyvena naujai pastatytame name (duomenys neskelbtini), Trakuose, kuris yra kuriamo turizmo ir poilsio komplekso dalis. Rengiant projektą ir išduodant leidimą, šiame pastate buvo numatyta įrengti trijų paskirčių patalpas: gyvenamąsias, administracines ir poilsio. Sužinojęs, kad jam nebus leista atskirą komplekso statinį pripažinti tinkamu, 2007 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į VAVA dėl pažymos apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto, kad galėtų įregistruoti nebaigtą statybą Nekilnojamojo turto registre ir pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo reikalavimus deklaruoti gyvenamąją vietą. Pateikiant prašymą jam iš karto buvo pasakyta apie tokios pažymos išdavimo atsisakymą, motyvuojant tuo, kad duomenys kadastrinių matavimų byloje ir išduotame statybos leidime nesutampa. Bandydamas rasti veiksmingą sprendimą jis 2007 m. rugpjūčio 20 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, tačiau 2007 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (100)-11.55-672 buvo gautas neigiamas atsakymas, kad jam tokia pažyma nebus išduota, nepaaiškinant, į kokią instituciją galima kreiptis dėl to, jog būtų gauta išvada dėl tikslesnio pastato pavadinimo. Pareiškėjo manymu, pažyma neišduodama be teisėto pagrindo. Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 30 „Dėl statinio statybos patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) pažyma išduodama ne vėliau kaip per mėnesį nuo įsakyme išvardintų dokumentų padavimo dienos. Tik nustačius, kad statinys statomas su esminiais nukrypimais nuo projekto, pažyma neišduodama, o surašomas statybos sustabdymo aktas. VAVA 2007 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. (100)-11.55-672 teisingai nurodė, jog „sklypo (duomenys neskelbtini), Trakuose, detaliajame plane gyvenamųjų namų statyba numatyta“, tačiau klaidingai teigė, jog minėtas pastatas pastatytas komercinės paskirties ir smulkaus verslo teritorijos naudojimo būdo zonoje, o gyvenamieji namai gali būti statomi tik žemės sklype, kuriam nustatytas naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos. Pagal Poilsio parko įrengimo specialiųjų sąlygų grafinę dalį „Sklypo užstatymo pasiūlymai“ aptariamas pastatas yra sklypo dalyje, kuri įvardinta „Administracijos su gyvenamąja dalimi komplekso zona oranžerija“. Teritorijos detaliojo plano dalinio pakeitimo pagrindiniame brėžinyje šio pastato statybos vietos žemės naudojimo būdas nurodytas taip: „G1- individualūs gyvenamieji namai“. Todėl sklypo atitinkamos zonos žemės naudojimo būdas ir pobūdis taip pat nėra kliūtis pavadinti pastatą taip, kaip jis pavadintas pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus. 2004 m. gruodžio 30 d. savivaldybės tarybos patvirtintu detaliuoju planu buvo nustatytas teritorijos naudojimo režimas, leidžiantis atitinkamoje sklypo dalyje vykdyti gyvenamąją statybą, todėl dubliuoti žemės naudojimo būdo ar pobūdžio keitimą nauju detaliuoju planu nebūtų reikalo.

Atsiliepimas

Atsakovas VAVA atsiliepimu į skundą (b.l. 43 – 45) nurodė, kad skundas nepagrįstas.

Nurodė, kad pareiškėjas 2007 m. gegužės 3 d. kreipėsi į VAVA dėl statinio (duomenys neskelbtini), Trakuose, pripažinimo tinkamu naudoti komisijos sudarymo, pateikdamas Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, techninį projektą. Prašymas nebuvo patenkintas, nes projekte nebuvo numatytas vieno pastato pripažinimas tinkamu naudoti iki kitų statinių statybos užbaigimo. Be to, kadastrinių matavimų byloje pastato paskirtis gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis neatitinka suderintame techniniame projekte ir išduotame statybos leidime nurodytos paskirties – administracinis ir poilsio (gyvenamųjų patalpų) pastatas. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, detaliajame plane gyvenamųjų namų statyba nenumatyta. Nekilnojamojo turto kadastro matavimai, atlikti statytojo prašymu, nėra teisinis pagrindas keisti statinio paskirtį. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ V dalies 19 punktą leidžiama pripažinti tinkamomis naudoti, jeigu tai numatyta statybos techninėje dokumentacijoje, statinių komplekso arba atskirų statinių dalis, kurių statyba baigta ir kurias tikslinga pradėti naudoti iki visos įmonės ar kito statinio statybos užbaigimo, nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktoje techninėje projektinėje dokumentacijoje statinių pripažinimas tinkamais naudoti dalimis nėra numatytas, todėl atsakovas pareiškėjo prašymo netenkino.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimu (b.l. 55 – 59) skundą patenkino ir panaikino Sprendimą, įpareigojo VAVA išduoti J. I. pažymą, patvirtinančią, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Trakuose, statinio statyba vykdoma be esminių nukrypimų nuo projekto.

Teismas nurodė, kad ginčo esmė – ar pareiškėjui pagrįstai atsisakyta išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, todėl svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo vykdomos statybos atitiko detaliojo planavimo sprendinius, patvirtinto projekto ir statybos leidimo sąlygas. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio l dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (2005 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. D1-134 redakcija) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – ir Reglamentas) 16 punktu, 3 priedu, Tvarkos aprašo IV skyriumi, 19 punktu, ir konstatavo, kad esminiai nukrypimai nuo projekto yra statinio projekto sprendinių pažeidimai, nurodyti Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 6 punkte, dėl kurių statinio statyba tampa savavališka, taip pat nukrypimai nuo projekto, nurodyti Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 53 punkte. Įvertinęs šias teisės aktų normas, padarė išvadą, kad pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto išduoda apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas arba skyrius statytojui, turinčiam statinio statybos leidimą, atlikusiam statybos darbus be esminių nukrypimų nuo projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas ar jį atitinkantis dokumentas, kadastrinių matavimų bylą. Nustatė, kad pareiškėjas 2007 m. rugpjūčio 16 d. atsakovui pateikė prašymą, prie jo pridėjo statybos leidimą, statinio techninį projektą ir statinio kadastrinių matavimų bylą, statinio pagrindinių ašių nužymėjimo statybos sklype aktą su schema bei papildomai detalųjį planą su sprendiniais, kurį patikrinimo aktu patvirtino atsakovas. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas neatitinka visų teisės aktų keliamų reikalavimų, jis nėra pakankamai pagrįstas, atsakovo argumentai prieštaringi, todėl toks Sprendimas naikintinas. Pareiškėjas pateikė visus reikalingus dokumentus pažymai apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto išduoti, todėl atsakovas, nustatęs, kad statinys statomas su esminiais nukrypimais nuo projekto, turėjo surašyti statybos sustabdymo aktą, o jei yra savavališkos statybos požymių - savavališkos statybos aktą, ir imtis teisės aktais nustatytų priemonių esminių nukrypimų nuo projekto padariniams pašalinti ir pažymos neišduoti (Tvarkos aprašo 19 p.). Nagrinėjamas atsakovo atsisakymas išduoti pažymą grindžiamas detaliojo planavimo sprendiniais, kurie nenumato gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo, tačiau teismui nepateikti jokie įrodymai, kad pareiškėjo vykdomos statybos neatitiko detaliojo planavimo sprendinių, patvirtinto projekto ir statybos leidimo sąlygų. Detaliojo planavimo sprendiniuose numatyta gyvenamoji teritorija (G), individualūs gyvenamieji namai (G1), administraciniai pastatai su gyvenamosiomis bei blokuotomis pagalbinėmis patalpomis, šio detaliojo sprendiniams pritarė atsakovas. Statybos leidime, kurį išdavė Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius, taip pat numatyta administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastato ir kitų pagalbinių pastatų statyba. Vadinasi, pareiškėjas turėjo teisę šiame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą su administracinėmis patalpomis. Detalusis planavimas ir jo sprendiniai, leidimas statybai nėra panaikinti, atsakovas jų neginčija, todėl jie yra teisėti ir galiojantys. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad pareiškėjo statinys statomas su esminiais nukrypimais nuo projekto, t.y. nepateikė surašyto statybos sustabdymo akto ar savavališkos statybos akto, nepateikė įrodymų, jog VAVA ėmėsi teisės aktais nustatytų priemonių esminių nukrypimų nuo projekto padariniams pašalinti, nors pagal teisės aktus, nustačiusi statybos pažeidimus, privalėjo tai padaryti. Atsakovo argumentai, kad projekte nėra numatytas vieno pastato pripažinimas tinkamu naudoti iki kitų statinių statybos užbaigimo ir pastato pavadinimas „Gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis“ neatitinka techniniame projekte nurodyto pavadinimo „Administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatas“, yra neteisingi, kadangi Statybos įstatymo 24 straipsnio l dalies nuostatos numato galimybę (teisę) pripažinti statinį tinkamu naudoti dalimis, detaliojo planavimo sprendiniuose ir statybos leidime numatyta administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastato ir kitų pagalbinių pastatų statyba. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai nekelia reikalavimo, kad techniniame projekte ir kadastrinių matavimų byloje pastato pavadinimas būtų identiškas. Teismas konstatavo, kad Sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

III.

Atsakovas VAVA pateikė apeliacinį skundą (b.l. 63 – 66), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas iš dalies tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat pateikti tokie pagrindiniai argumentai:

1. Pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje Nr. 29261/38957 nurodyta pastato paskirtis „gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis“ neatitiko Trakų rajono Nuolatinėje komisijoje 2005 m. kovo 8 d. Nr. AS5-34 suderintame techniniame projekte ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2005 m. kovo 8 d. pareiškėjui ir viešajai įstaigai „Šėlos parkas“ išduotame statybos leidime Nr. AS1-38 nurodyto statybos objekto „administracinis ir poilsio (gyvenamųjų patalpų) pastatas“ paskirties ir toks neatitikimas laikomas esminiu nukrypimu nuo projekto, todėl pareiškėjo prašymas negalėjo būti patenkintas.

2. Vilniaus apygardos administracinio teismo paaiškinimas, kad „Detaliojo planavimo sprendiniuose numatyta gyvenamoji teritorija (G), individualūs namai (G1) ir t. t.“ yra tikslintinas. Detaliojo planavimo sprendiniuose gali būti numatomos gyvenamųjų namų bei individualių namų teritorijos, tačiau žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Trakuose, patvirtintame detaliajame plane gyvenamųjų namų statyba nenumatyta.

Atsiliepimas

Pareiškėjas J. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 73 – 74) nurodė, kad apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

Nurodo, kad atsakovo pozicija, išdėstyta apeliaciniame skunde, kaip ir atsisakyme išduoti pažymą, jog statinys statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, nėra pagrįsta kokiu nors norminiu aktu ar faktinėmis aplinkybėmis. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas nepateikia jokių teisinių pagrindų, kuriais argumentuotų savo nesutikimą su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų taikymu. Iš atsakovo pateiktų teiginių neįmanoma suprasti, kieno teisėtus interesus pažeidžia kadastro tvarkytojo suteiktas pastato pavadinimas. Atsakovas nepateikia įrodymų, kad koks nors įstatymas ar statybos techninis reglamentas reikalauja, jog teritorijos detaliajame plane, techniniame projekte ar statybos leidime būtų vartojamos sąvokos tiksliai atitinkančios Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose vartojamas sąvokas, todėl nėra juridinio pagrindo reikšti pretenzijas projektuotojams dėl jų parinktų pavadinimų pastatui apibūdinti.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 8 d. sprendimu (b.l. 84 – 90) apeliacinį skundą patenkino, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – skundą ir patikslintą skundą atmetė.

Teismas nurodė, jog administracinės bylos nagrinėjimo objektas – VAVA administracijos atsisakymas išduoti pareiškėjui pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto ir siekis tokią pažymą gauti. Įvertinęs Tvarkos aprašo ketvirto skyriaus „Pažymos apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimas“ 14 punkto pirmos įtraukos nuostatas, pažymėjo, kad pažyma apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto išduodama esant dviem tarpusavyje organiškai susijusioms sąlygoms. Statytojas turi turėti statinio statybos leidimą arba jį atitinkantį dokumentą ir būti atlikęs statybos darbus be esminių nukrypimų nuo projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas ar jį atitinkantis dokumentas. Tai reiškia, jog projekte numatytų, statybos leidime fiksuotų ir realiai atliktų statinio statybos darbų apimtis, pobūdis, tikslinė paskirtis paprastai turi būti identiška, išskyrus galimai objektyviai nenumatytai atsiradusias aplinkybes statinio statybos procese. Nesant vienos iš išvardintų sąlygų, apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento arba skyriaus sprendimas atsisakyti išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto turėtų būti pripažįstamas pagrįstu. Nesant ginčo dėl statybos leidimo turėjimo, būtina išsiaiškinti, ar statytojas – pareiškėjas, atlikęs statybos darbus, tikrai iš esmės nukrypo nuo projekto, o tai neatsiejama nuo „esminių nukrypimų nuo projekto“ sąvokos interpretavimo. Remdamasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, pažymėjo, jog įstatymų leidėjas esminiais nukrypimais nuo statinio projekto laiko: 1) pakeitimą nustatytos statinio vietos sklype; 2) pakeitimą sklypo, statinio ar jo dalių paskirties; 3) pakeitimą leistino sklypo užstatymo tankio; 4) keitimą leistino statinio aukščio; 5) nesilaikymą saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Įvertinęs Tvarkos aprašo 14 punkto antros įtraukos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 7.4 punkto, Statybos techninio STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708) 53 punkto nuostatas, konstatavo, jog, nesilaikius Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies šioje nutartyje išskirtų reikalavimų, t. y. iš esmės nustačius bent vieną iš 2007 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-243 7.4.1 – 7.4.7 punktuose išvardintų pažeidimų ar STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 53.1 punkte išdėstytų reikalavimų nesilaikymą, yra pakankamas pagrindas teiginiui apie esminius nukrypimus nuo projekto, sąlygojančiam atsisakymą išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius statytojui – J. I. išdavė statybos leidimą regyklos, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastato, sanitarijos ir higienos pastatų, pagalbinių ir ūkinių pastatų statybai. Tokios statybos leidimo paskirtis tarp kitų objektų pastatyti ir administracines, ir poilsio (gyvenamąsias) patalpas, skirtas administracinei veiklai vykdyti, poilsiui, t.y. apibrėžtam laiko tarpui pailsėti. Statybos įstatymas nepateikia administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastato sąvokos bei gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis pastato sąvokų, tačiau apibrėžia statinio sąvoką. Statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Minima taisyklė leidžia tvirtinti, kad įstatymų leidėjas išskiria gyvenamųjų, poilsio ir kitų pastatų sąvokas bei nesuponuoja nuomonės, jog tarp „administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpos“ sąvokos bei „gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis“ sąvokos galimas lygybės ženklas. Viena sąvoka negali būti pakeista kita sąvoka. Teismas pabrėžė, jog skirtumą tarp šių sąvokų pagrindžia ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 695 (toliau – ir Kadastro nuostatai), pagal kurių 3 priedą (Pastatų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis) gyvenamosios paskirties pastatai aiškinami kaip vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatai skirti gyventi vienai šeimai, dviem šeimoms, skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau, o administracinė pastatų paskirtis aiškinama, kaip pastatai skirti administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai). Poilsio pastatai – kempingai, poilsio namai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai. Nurodė, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu vienas iš privalomų veiksmų yra nustatyti statinio pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir pavadinimą, o pastatų, patalpų ir inžinerinių statinių pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties kvalifikacija būtent ir pateikiama Kadastro nuostatų 3-5 prieduose. Kadastro duomenų sudarytojas, sudarydamas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, atsižvelgdamas į realią situaciją bei vadovaudamasis paskirties kvalifikaciją reglamentuojančiomis taisyklėmis, ir atvaizduoja užfiksuotą padėtį nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju taip ir buvo padaryta – statinys, atsižvelgiant į realią faktinę padėtį, priskirtas „gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis“ sąvokai, bet ne „administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų“ pastato sąvokai. Nesutampant statybos leidime numatytam statybos objektui su statybos objektu įvardijamu Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodomu objektu, nepriklausomai nuo to, kad pats statinys pastatytas projekte nurodytoje sklypo vietoje, neužstatant didesnio sklypo ploto, negu nurodyta projekte, nestatant aukštesnio, negu nurodyta projekte, statinio ar jo dalies, laikantis saugomos teritorijos apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, laikantis kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, nėra pagrindo teigti apie statybos darbų atlikimą be esminių nukrypimų nuo projekto. Atsižvelgdamas į tai, kad statytojui išduotame statybos leidime nurodytas administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatas, o pareiškėjo pateiktoje VAVA Kadastrinių matavimų byloje nebaigtas statyti statinys pagal minėtą statybos leidimą jau įvardijamas gyvenamuoju namu su administracinėmis patalpomis, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino taisykles, reglamentuojančias pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimą, dėl ko skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas.

V.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 7 d. nutartimi (b.l. 110 – 117) patenkino J. I. prašymą atnaujinti procesą, atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A556-1724/2008 ir perdavė bylą nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas nurodė, kad ginčo santykiams taikytinos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 30 papildyto Statinio statybos patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2005 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 19, ketvirto skyriaus „Pažymos apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimas“ nuostatos (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gruodžio 29 d.). Esminiai nukrypimai nuo projekto yra statinio projekto sprendinių pažeidimai, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (Žin., 2002, Nr. 55-2201) 6 punkte, dėl kurių statinio statyba tampa savavališka, taip pat nukrypimai nuo projekto, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80; 2006, Nr. 63- 2352) 53 punkte. Atsižvelgdamas į tai, kad Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2002 buvo pakeistas 2007 m. gegužės 3 d. nauju statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007, padarė išvadą, kad ginčo santykiams taikytinos pastarojo reglamento nuostatos. Nurodyto statybos techninio reglamento 7 punkte paaiškinta, kas laikytina Savavališka statinio statyba. 7.4 punkte yra nurodyta, jog savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) statant kitos paskirties, negu nurodyta Projekte, statinį ar jo dalį. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 53.1 punktą po statybos leidimo išdavimo keičiant Projekto sprendinius, privaloma atlikti pakeisto Projekto ekspertizę (kai ji privaloma), Projektą patvirtinti ar jam pritarti ir nustatyta tvarka gauti naują statybos leidimą, jei dėl Projekto sprendinių pakeitimo keičiasi pagrindinė tikslinė statinio naudojimo paskirtis <...>. Šių poįstatyminių aktų nuostatos atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį. Konstatavo, kad statinio pagrindinė naudojimo paskirtis yra vienas iš esminių projekto sprendinių, kurį draudžiama keisti tiek visam statiniui tiek jo daliai, nepakeitus projekto. Tikrinant statinio paskirties atitikimą reikšmingas turinio, o ne formos kriterijus, grindžiamas projektinės dokumentacijos ir statybos leidimo duomenų analize. Todėl vien tai, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2005 m. kovo 8 d. išduotame statybos leidime Nr. AS1-38 šis statinys nurodytas kaip administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatas, o pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje Nr. 29261/38957 šis pastatas įvardytas kaip gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis, dar neduoda pagrindo spręsti, kad statytojas iš esmės nukrypo nuo projekto (Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalis), t.y. pakeitė statinio ar jo dalies paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo tokiai išvadai pagrįsti netyrė realaus statinio atitikimo projektinei dokumentacijai ir statybos leidimui, o plečiamai aiškino ir taikė Kadastro nuostatus. Šis poįstatyminis aktas skirtas reglamentuoti nekilnojamojo turto kadastro paskirtį ir jo objektus, kadastro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas, nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo, nekilnojamojo daikto pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo, kadastro sąveikos su kitais valstybės registrais ir kadastrais, kadastro duomenų naudojimo, kadastre įrašytų duomenų suvestinių rengimo, kadastro duomenų perdavimo į užsienio valstybes, kadastro duomenų saugos, finansavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką (1 punktas) bei realizuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo suformuluotus tikslus ir uždavinius. Į Kadastro nuostatų reguliavimo apimtį neįeina statybų ir jų priežiūros procesas. Padarė išvadą, jog byloje netaikytos taikytinos materialinės teisės normos. Nurodė, kad statinių klasifikavimo pagal paskirtį pagrindines grupes (pogrupius) ir požymius, kuriais vadovaujantis statiniai priskiriami šioms grupėms (pogrupiams) nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, pagal kurio 3 punktą reglamento reikalavimai yra privalomi visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas, tame tarpe subjektams išduodantiems statybos leidimus bei kontroliuojantiems statybos procesą. Šis reglamentas pastatus pagal jų paskirtį skirsto į dvi pagrindines grupes – gyvenamuosius pastatus (punktas 6.1.1.) ir negyvenamuosius pastatus (punktas 6.1.2.). Negyvenamiesiems pastatams priskiriami administracinės paskirties pastatai (punktas 8.2) bei poilsio paskirties pastatai (punktas 8.13). Tuo tarpu pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 14 punktą statybos leidime privaloma nurodyti statinio techninius rodiklius bei naudojimo paskirtį. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2005 m. kovo 8 d. išduotame statybos leidime Nr. AS1-38 statinį įvardijus kaip administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, statytojui buvo leista statyti pastatą su kelių paskirčių patalpomis, tame tarpe ir gyvenamosiomis. Gi kadastrinių matavimų byloje Nr. 29261/38957, Kadastro nuostatų bei jų 3 priedo pagrindu, šį pastatą nurodžius kaip gyvenamąjį namą su administracinėmis patalpomis, patvirtinamas faktas kad statinį sudaro įvairių paskirčių patalpos, tuo pačių nepagrindžiama išvada, kad statytojas pakeitė statinio ar jo dalies naudojimo paskirtį. Padarė išvadą, kad dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apibrėžiant pastato paskirtį bei jos atitikimą projektui galėjo būti priimtas neteisėtas teismo sprendimas. Taip pat pažymėjo, kad abstraktus prašymas formuoti neydingą praktiką, nepagrįstas jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais, nėra pakankamas, kad juo remiantis būtų galima atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Sprendimas paliktinas nepakeistas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 7 d. nutartimi atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A556-1724/2008 pagal pareiškėjo J. I. skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Procesas atnaujintas konstatavus, jog dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, apibrėžiant pastato paskirtį bei jos atitikimą projektui, galėjo būti priimtas neteisėtas teismo sprendimas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, ginčydamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. rugpjūčio 22 d. raštu įformintą sprendimą, kuriuo, konstatavus, jog sklype (duomenys neskelbtini), Trakai, pareiškėjui statant statinį pagal statybos leidimą Nr. AS1-38 padaryti esminiai nukrypimai nuo projekto, atsisakyta išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Sprendžiant kilusį ginčą, būtina įvertinti ar, pareiškėjui statant statinį iš tikrųjų buvo padaryti esminiai nukrypimai nuo projekto, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas, bei įvertinti ginčijamo Sprendimo teisėtumą.

Dėl statant statinį padarytų esminių nukrypimų nuo projekto

Sprendimo priėmimo metu buvo įsigaliojęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 30, kuriuo IV dalimi papildyta iki tol galiojusi Tvarkos aprašo redakcija. Taigi Sprendimo priėmimo metu galiojusio Tvarkos aprašo 14 punktas nustatė, jog pažymą apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto išduoda apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas arba skyrius statytojui, turinčiam statinio statybos leidimą (arba statybos įregistravimo dokumentą statiniui, pradėtam statyti iki 1995 m. vasario 1 d., arba įgaliotų valstybės tarnautojų rašytinius pritarimus statyti nesudėtingą statinį), atlikusiam statybos darbus be esminių nukrypimų nuo projekto (ypatingo ar įrašyto į Valstybės investicijų programą statinio atveju – nuo patvirtinto projekto, nesudėtingo statinio atveju – nuo supaprastinto projekto), pagal kurį išduotas statybos leidimas ar jį atitinkantis dokumentas.

Kaip matyti iš nurodytų nuostatų, pažyma išduodama tuo atveju, jeigu statytojas turi statinio statybos leidimą ir statybos darbai buvo atlikti be esminių nukrypimų nuo projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas ar jį atitinkantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo teritorijoje statybos darbai atlikti pagal pareiškėjui išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38, todėl, sprendžiant kilusį ginčą, svarbu įvertinti, ar statybos darbai ginčo sklype buvo atlikti be esminių nukrypimų nuo projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas ar jį atitinkantis dokumentas.

Tvarkos aprašo 14 punktas nustatė, jog esminiai nukrypimai nuo projekto yra statinio projekto sprendinių pažeidimai, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (Žin., 2002, Nr. 55-2201) 6 punkte, dėl kurių statinio statyba tampa savavališka, taip pat nukrypimai nuo projekto, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80; 2006, Nr. 63-2352) 53 punkte.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 „Dėl statybos techninio reglamento 1.09.06:2007 “Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ pripažintas netekusiu galios STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ ir patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“. Pagal minėto reglamento 7.4 punktą savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje), turint galiojantį statybos leidimą ar supaprastintą statinio projektą su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais nesudėtingo statinio atveju, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto ar supaprastinto statinio projekto sprendinius: statant statinį ar jo dalį ne projekte nurodytoje sklypo vietoje; statant kitos paskirties, negu nurodyta projekte, statinį ar jo dalį; užstatant didesnį sklypo plotą, negu nurodyta projekte; statant aukštesnį, negu nurodyta projekte, statinį ar jo dalį; nesilaikant saugomos teritorijos apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų; nesilaikant kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų; nesilaikant paveldosaugos reikalavimų. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 53 punktą, esminiais nukrypimais nuo projekto laikytini šie atvejai: 1) kai keičiasi statinio naudojimo paskirtis; 2) kai pasikeičia statybos leidime nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai, statinio laikančiosios konstrukcijos; 3) kai didinamos planuojamos ūkinės veiklos apimtys (53.1 p.).

Įvertinusi nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme padaryta išvada, jog, nustačius bent vieną iš 2007 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-243 7.4.1 – 7.4.7 punktuose išvardintų pažeidimų ar STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 53 punkte išdėstytų reikalavimų nesilaikymą, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą apie esminius nukrypimus nuo projekto, sąlygojančius atsisakymą išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto.

Nagrinėjamu atveju aktualus Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2005 įtvirtintas reikalavimas nekeisti statinio ir pastato ar jo patalpų naudojimo paskirties. Byloje nustatyta, jog pareiškėjui išduotas statybos leidimas Nr. AS1-38 statybos ir griovimo darbams. Statybos leidimas išduotas regyklos, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastato, sanitarijos ir higienos pastatų, pagalbinių ir ūkinių pastatų statybai.

Statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“. Sprendimo priėmimo metu galiojęs minėto reglamento 5.13 punktas gyvenamąjį pastatą apibrėžė kaip pastatą, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. Reglamento 6 punktas išskyrė dvi pagrindines statinių rūšis – pastatus ir inžinerinius statinius. Pastatai suskirstyti į dvi pagrindines grupes – gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus (6.1.1 ir 6.1.2 p.). Poilsio ir administracinės paskirties pastatai priskirti negyvenamųjų pastatų grupei (8.2 ir 8.13 p.). Reglamento 6 punktas taip pat numatė, jog pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė bendrojo ploto yra naudojama tai paskirčiai. Tais atvejais, kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (maitinimo, sporto, mokslo ir t.t.), pastato paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, paskirtį.

Pareiškėjas į atsakovą prašymu dėl pažymos išdavimo kreipėsi norėdamas gauti pažymą, jog jo nebaigtas statyti administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatas yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto (b.l. 6). Kaip matyti iš statybos leidimo Nr. AS1-38 (b.l. 42), minėtas pastatas įvardintas kaip administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatas. Kitaip tariant, toks pastatas, remiantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, priskiriamas poilsio ir administracinės paskirties pastatų pogrupiui, taip pat nurodant ir gyvenamąsias patalpas. Pabrėžtina, jog byloje nėra duomenų, kad toks statybos leidimas būtų panaikintas, pakeistas arba nustatyta tvarka ginčijamas. Be to, toks statybos leidimas ir jo teisėtumas bei atitikimas teisės aktų reikalavimams nėra nagrinėjamos bylos dalyku, todėl, nagrinėjant šią administracinę bylą, minėti klausimai nevertintini. Darytina išvada, jog, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 punkto nuostatomis, vertintina, kad, statybos leidime statinį įvardinus kaip administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, atitinkamai numatyta, jog ne mažiau kaip pusė naudingojo tokio pastato ploto pagal naudojimo paskirtį turi būti priskirtina negyvenamųjų pastatų grupei.

Tuo tarpu iš pareiškėjo pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog pagrindinė pastato paskirtis įvardinta kaip gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis (b.l. 19). Teisėjų kolegija sutinka su, nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismo padaryta išvada jog sprendžiant, ar statant statinį buvo padaryti esminiai nukrypimai nuo projekto, nagrinėjamu atveju negali būti vien formaliai vertinamas skirtingas statinio naudojimo paskirties įvardinimas. Pažymėtina, jog statybos leidime Nr. AS1-38 taip pat nustatyti bendrieji techniniai statinio rodikliai, nustatant atitinkamos paskirties patalpų plotą. Be to, kartu su kadastrinių matavimų byla pateikta pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacija (b.l. 21 – 22). Įvertinus minėtuose dokumentuose nustatytus atitinkamos naudojimo paskirties patalpų plotus, nustatyta, jog pareiškėjas, statydamas ginčo statinį, nesilaikė statinio statybos leidime nustatytų statinio techninių rodiklių, t.y. pastatytame statinyje administracinės paskirties patalpos užima ženkliai mažesnį, o gyvenamosios paskirties patalpos atitinkamai didesnį (didesnį nei pusė naudingojo tokio pastato ploto) plotą. Todėl, atsižvelgus į statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 punkto nuostatas, darytina išvada, jog, atlikus kadastrinius matavimus, ginčo pastato naudojimo paskirtis įvardinta kaip gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis būtent įvertinus nebaigto statyti statinio techninius rodiklius. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju skundžiamame Sprendime padaryta išvada, jog, statant statinį, iš esmės nukrypta nuo projekto, nes statybos leidime statinys nurodytas kaip administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatas, o kadastrinių matavimų byloje – kaip gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis, yra ne vien tik formali, o pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokią išvadą iš esmės patvirtina ir byloje esantis pareiškėjo paaiškinimas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui (b.l. 40 – 41), kuriame aiškiai nurodoma, jog negyvenamosios patalpos buvo statybos metu pakeistos į gyvenamąsias.

Todėl nustačius, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini), Trakai, statant statinį pagal statybos leidimą Nr. AS1-38 buvo pakeista statinio naudojimo paskirtis, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryti esminiai nukrypimai nuo projekto.

Dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo

Tvarkos aprašo 19 punktas įtvirtina, jog, nustačius, kad statinys statomas (rekonstruojamas, kapitališkai remontuojamas) su esminiais nukrypimais nuo projekto, pažyma neišduodama. Tokiu atveju surašomas statybos sustabdymo aktas, o jei yra savavališkos statybos požymių – savavališkos statybos aktas, ir imamasi teisės aktais nustatytų priemonių esminių nukrypimų nuo projekto padariniams pašalinti.

Kaip jau konstatuota, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad statinys statomas su esminiais nukrypimais nuo projekto, todėl atsakovas turėjo pagrindą atsisakyti išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas nuostatas, pabrėžia, jog nors ir numatoma Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareiga imtis priemonių tokių nukrypimų padariniams pašalinti bei surašyto statybos sustabdymo arba savavališkos statybos aktą, tokių veiksmų atlikimas negali būti tiesiogiai siejamas su atsisakymu išduoti pažymą. Kitaip tariant, vien ta aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ėmėsi veiksmų nustatytų nukrypimų padariniams pašalinti ar kad surašė minėtus aktus, negali būti vertinama kaip pagrindas pripažinti Sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti pažymą, neteisėtu ar nepagrįstu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Sprendimą, pažymi, kad jis iš esmės yra teisėtas, pagrįstas faktiniais bylos duomenimis. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas Sprendimas priimtas nesilaikant nustatytų procesinių taisyklių, pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Todėl, įvertinus teismui pateiktus įrodymus, bylos medžiagą, nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog skundžiamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti pažymą dėl statinio statybos be esminių nukrypimų nuo projekto, vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimutis AlechnavičiusLaimė Baltrūnaitė