- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-1373-661/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06288-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- J. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės -Jankūnienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei,
viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei J. J., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo bei atsakovės J. J. patikslintą priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė neterminuotai apriboti motinos J. J. valdžią sūnui E. K., nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu E. K., priteisti iš atsakovės J. J. nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; taip pat ieškovo naudai priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-5). Ieškovas nurodė, kad nesant sudarytos santuokos, 2005-07-10 gimė jo ir atsakovės sūnus E. K., kuris nuo 2006 m. gyvena kartu su ieškovu. Atsakovė vaiku visiškai nesirūpina, išlaikymo neteikia, vaiko reguliariai nelanko, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, o gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu.
Atsiliepimas
Atsakovė J. J. pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino (b.l. 25-29, 64-67), juo prašo ieškovo ieškinį atmesti, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir iš E. K. priteisti sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, lėšų tvarkytoja paskiriant J. J.; taip pat priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, prašydamas apriboti jos, kaip motinos, valdžią, siekia ją įskaudinti bei pažeminti. Atsakovė nurodė, kad nėra jokių teisiškai reikšmingų įrodymų, nei vieno pagrindo, reglamentuojamo CK 3.180 str. 1 d., kad būtų galima laikinai ar neterminuotai apriboti jos valdžią sūnaus atžvilgiu. Atsakovė nurodė, kad sūnus gyveno pas ją iki 2009 m. rudens. Nuo šio laiko vaikas gyvena kartu su ieškovo motina, pats ieškovas vaiką mato tik tada, kai ieškovas atvyksta aplankyti savo motinos. Kartais sūnus nuvežamas į ieškovo ir jo sutuoktinės namus, tačiau su vaiku yra blogai elgiamasi, tokiu būdu ieškovo šeima formuoja vaikui neigiamą atsakovės įvaizdį, daro jam didžiulę moralinę žalą, traumuoja. Ieškovė nori dalyvauti sūnaus auklėjime, tačiau dėl ieškovo ir jo motinos elgesio negali to laisvai daryti. Atsakovė teigia, kad rūpinasi vaiku, perka jam drabužius, žaislus, maistą. Ieškovo pateikti įrodymai, jog atsakovė neva piktnaudžiauja alkoholiu, yra bausta administracine tvarka, negali būti laikomi pagrindu apriboti jos valdžią vaikui, kadangi seni pažeidimai nėra susiję su nagrinėjama byla, be to, jos baustumas yra išnykęs, nes daugiau kaip metus ji nėra padariusi pažeidimo. 2007 m. atsakovė gydėsi nuo depresijos, kilusios dėl to, kad ieškovas ją, pagimdžiusią vaiką 18 metų, paliko vieną auginti vaiką. Atsakovė nurodo, kad niekuomet fiziškai, psichologiškai prieš vaiką nesmurtavo, juo nuolat motiniškai rūpinasi, teikia moralinę bei finansinę paramą, vykdo motinos pareigas. Išlaikyti vaiką taip pat padeda jos motina J. J..
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį (b.l. 41-45). Ieškovas nurodo, kad prieš ieškovą yra neigiamai nusiteikusi atsakovės motina J. J., kuri gyvena Maskvoje. Atvykusi į Lietuvą, J. J. apiperka vaiką dovanomis, todėl berniukas dažniau pasiilgta močiutės, o ne motinos J. J., su kuria emocinis ryšys yra nutrūkęs. Vaikas niekada nėra išreiškęs noro gyventi su motina. Vaiką ir ieškovą bei jo žmoną sieja stiprus ryšys. Žmona bei jos giminė mielai priėmė berniuką, rūpinasi juo. Ieškovas nurodė, kad jo tėvai turi sodo sklypą Vilniaus rajone su 4 kambarių namu, kur vaikas praleidžia vasarą, turi ten geras gyvenimo ir žaidimų sąlygas. Ateityje ieškovas su šeima ketina persikelti gyventi į jo žmonai priklausantį namą, esantį Lavoriškėse, Vilniaus rajone, kur netoli yra naujas vaikų darželis, statomas naujas mokyklos korpusas, todėl vaikas turėtų geras sąlygas ten gyventi ir vystytis. Atsakovės teiginiai, kad ji teikia vaikui išlaikymą yra nepagrįsti, kadangi nepateikta tai patvirtinančių įrodymų. Kadangi vaikas nuolat gyvena su ieškovu, visos išlaikymo išlaidos tenka jam ir jo tėvams.
Išvadų teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą ji nemato, nes vaikas jau ilgą laiką gyvena toje aplinkoje, santykiai nusistovėję, ta aplinka ir gyvenamoji vieta atitinka jo interesus. Su motina vaikas jau ilgą laiką negyvena, skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad higienos įpročių motina nėra suformavusi, ieškovas ir jo šeimos nariai bendrauti su vaiku nedraudžia. Vaikų teisių apsaugos skyrius 2010-04-19 d. yra nustatęs močiutės J. J. bendravimo su vaikaičiu tvarką, o taip pat 2011-04-28 d. yra nustatęs ir motinos J. J. bendravimo su sūnumi tvarką. Teismas ginčą turi spręsti atsižvelgdamas į vaiko interesus. Atstovė nurodė, kad dėl išdėstytų motyvų priešieškinio nepalaiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį - atmetė. Pirmosios instancijos teismas nusprendė: nustatyti nepilnamečio E. K., a.k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iš atsakovės J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt kas mėnesį iš darbo užmokesčio ir visų kitų pajamų nuo 2010 m. spalio mėn. 11 d. iki sūnaus Edvino pilnametystės. Paskyrė ieškovą E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) skirtų lėšų tvarkytoju. Kitoje dalyje ieškininius reikalavimus atmetė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, nes ten jam yra užtikrinta saugi aplinka, sudarytos sąlygos augti ir vystytis, stiprus ryšys su vaiko tėvo seneliais. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ji šiuo metu retai bendrauja su sūnumi. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo 2010-11-30 d. išvadoje (b.l.35) nurodė, kad atsakovės gyvenamoji vieta nesutvarkyta, nors apie inspektorės apsilankymą ji buvo informuota, moteriai trūksta socialinių ir higienos įgūdžių. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą neterminuotai apriboti motinos valdžią sūnui Edvinui atmetė, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui padaryti išvadą, kad motina visai nesirūpina ir nedalyvauja sūnaus auklėjime. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nors ir turi sveikatos problemų ir buvo gydyta Vilniaus m. psichikos sveikatos centre (b.l. 20), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovei veiksnumas yra apribotas. Teismas sutiko su atsakovės priešieškinyje išdėstytais motyvais, kad sveikatos problemas galėjo iššaukti tarp vaiko tėvų susiklostę sudėtingi santykiai, nes ji pagimdė sūnų būdama nepilnametė, ką patvirtina Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2005-02-28 d. nutartis Nr. 2-1074-653/05, kurioje nurodyta, kad J. J. santuokinis amžius buvo sumažintas iki septyniolikos metų. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1074-653/05 ieškovas teismui patvirtino, kad jis nori sudaryti santuoką su kūdikio laukiančia J. J., yra darbingas, dirba ir turi nuolatinių pajamų, todėl galės išlaikyti šeimą (b.l. 68), tačiau santuoka su sūnaus tėvu nebuvo sudaryta. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad dabartiniu metu atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokie atsakovės veiksmai gali būti vertinami kaip kalti veiksmai, kurie sukėlė neigiamus padarinius sūnui. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad ji šiuo metu mokosi Vilniaus m. “Varpo” suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, 12E klasėje, dirba UAB “Real service” (b.l. 128, 129). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino teismui, kad atsakovės motina J. J. epizodiškai teikia išlaikymą anūkui pirkdama saldumynus, drabužius, avalynę (b.l. 45), todėl ieškovo tvirtinimas, kad vaiko motina visai nesirūpina sūnumi, nepagrįstas, nes atsakovė ir jos tėvai nėra visiškai nusišalinę nuo sūnaus išlaikymo, bendravimo ar dalyvavimo jo gyvenime.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas E. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą dalyje dėl nepatenkinto jo reikalavimo apriboti motinos valdžią, ir apelianto ieškinį šioje dalyje patenkinti.
Apeliantas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovo prašymas neterminuotai apriboti motinos valdžią sūnui Edvinui yra nepagrįstas. Apeliantas savo reikalavimo apriboti motinos valdžią grindžia CK 3.180 str. 1 dalimi, Konstitucijos 38 str. 6 dalimi ir mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų patenkintas jo reikalavimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais. Tai, kad atsakovės motina J. J. epizodiškai teikia išlaikymą anūkui pirkdama saldumynus, drabužius, avalyne, nelaikytina, kad vaiku rūpinosi vaiko motina J. J..
Atsiliepimas
Atsakovė J. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas su savo šeima gyvena Lavoriškėse, visą šią vasarą nepilnametis vaikas praleido su ieškovo tėvais, o ne su tėvu ir jo šeima. Yra nustatytas atsakovei grafikas jos vaiko ir močiutės bendravimo su nepilnamečiu vaiku, kuris gali būti koreguojamas tėvų iniciatyva arba bendru sutarimu. Ji mano, kad šioje situacijoje, kai vaikas gyvena 50 kilometrų atstumu nuo motinos gyvenamosios vietos, negali būti reikalaujama nuolatinio bendravimu su vaiku, nes sudaryti sąlygas matytis su nepilnamečiu Edvinu nuolat yra tiesiog neįmanoma. Vaikas yra aprūpintas materialiai, jam perkami reikalingi rūbai, daiktai, jo mėgstami saldumynai ir žaislai, su juo bendraujama, nes jis nori matytis ir su atsakove ir su jos motina J. J.. Tačiau ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo, kokių daiktų vaikui dar trūksta, kokio bendravimo elgesio ieškovas siekia iš atsakovės ir vaiko močiutės. Apie tai ieškovas negalėjo paaiškinti pirmos instancijos teisme, apie tai nieko nėra nurodyta apeliaciniame skunde. Apeliacinis skundas paremtas nurašymais iš įstatymų nuostatų bei jame nurodomi atskiri aspektai Aukščiausiojo Teismo praktikos, tačiau nenurodo kokią visa tai turi įtaką apelianto ir ieškovo santykiams su vaiku. Atsakovė mano, kad vaikui reikalingas bendravimas ir su jo motina ir su vaiko močiutė - J. J.. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas bando neteisėtais melagingais įrodinėjimais apriboti motinos valdžią vaikui ir savo siekimais motinos valdžios apribojimu pats sudaro žalingas sąlygas prioritetinėms vaiko teisėms ir interesams. Pažymėtina, kad bendravimas su vaiku vyksta dalyvaujant vaiko senelėms iš ieškovo pusės arba kitų iš jo šeimos narių akivaizdoje, jie neleidžia bent trumpam išvykti su vaiku, nusivesti į mūsų butą ir pan.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimo, globos bei išlaikymo nustatymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, pagrįstai tenkino apelianto ieškinį iš dalies. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti ieškovo reikalavimo dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).
Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui padaryti išvadą, kad motina visai nesirūpina ir nedalyvauja sūnaus auklėjime. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nors ir turi sveikatos problemų ir buvo gydyta Vilniaus m. psichikos sveikatos centre (b.l. 20), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovei veiksnumas yra apribotas. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad dabartiniu metu atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokie atsakovės veiksmai gali būti vertinami kaip kalti veiksmai, kurie sukėlė neigiamus padarinius sūnui. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad ji šiuo metu mokosi Vilniaus m. “Varpo” suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, 12E klasėje, dirba UAB “Real service” (b.l. 128, 129). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas patvirtino teismui, kad atsakovės motina J. J. epizodiškai teikia išlaikymą anūkui pirkdama saldumynus, drabužius, avalynę (b.l. 45), todėl ieškovo tvirtinimas, kad vaiko motina visai nesirūpina sūnumi, nepagrįstas, nes atsakovė ir jos tėvai nėra visiškai nusišalinę nuo sūnaus išlaikymo, bendravimo ar dalyvavimo jo gyvenime.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.