Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-611-834/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
e1-611-834/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32552-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
S. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-611-834/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32552-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.1; 1.1.7.2.3; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinekvičienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. L. (S. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. 2019 m. liepos 25 d. apie 12.00 val. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių kumščiais ir spyrė nenustatytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kojomis R. G. į veidą, kitas kūno sritis, taip 17 trauminių poveikių pasekoje padarydamas nukentėjusiajam sužalojimus, pasireiškusius kraujosruvomis veido kairėje, viršutinėse galūnėse, krūtinės ląstoje, juosmenyje, krūtinės ląstos dešinės pusės IX, X šonkaulių lūžiais, XII šonkaulio lūžiu dešinėje, poūmiu, trauminiu kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, dengiančiu kairį pusrutulį, be ryškios neurologinės simptomatikos, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Galutinis pranešimas apie įtarimą S. L. įteiktas pasirašytinai 2019 m. kovo 18 d. (el. b. l. 165-166).

Kaltinamasis S. L., parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl savo poelgio labai gailisi. Pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, prisipažįsta, kad smūgiavo R. G. kumščiais, tikslaus skaičiaus nepasakys bei kelis kartus jam spyrė, tikslaus irgi skaičiaus nepasakys, smūgiai ir spyriai nukentėjusiajam buvo į galvą, veido sritį, kūną. Tai buvo jo mamos S. L. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tai buvo pranešime nurodytą dieną, vakare, nes buvo tamsu. Po įvykio jis kvietė policiją. Pas mamą vartojo alkoholį. R. G. buvo tuo metu mamos pažįstamas. Jam atvažiavus pas mamą, sužinojo, kad šis prieš mamą panaudojo fizinį smurtą. Matėsi pas mamą mėlynė po akim. Ji nurodė, kad ją sumušė R. G.. Jis tada supyko ir sudavė kumščiais R. G. ir spyrė jam. Atsimena, kad tuo metu prie stalo buvo ir V. O., bet ne tėvas, o sūnus, kuris yra nepilnametis, bet jis niekur nelindo. Mama ir V. O. šaukė, kad jis nustotų mušti R. G., nes tikrai buvo užpykęs ant jo ir smūgiavo automatiškai smūgius vieną po kito ir kelis kartus spyrė R. G.. Galimai R. G. buvo nukritęs, todėl ir jam galėjo spirti. Jis praėjus pykčiui nustojo jį mušti, atsisėdo. Atsimena, kad R. G. nuėjo į kambarį ant lovos ir atsigulė. Jis tą pačią dieną iškvietė policiją, skambino 112, sakė, kad žmogui reikia pagalbos. Dėl muštynių nieko nesakė. Atvažiavę policijos pareigūnai bendravo su R. G., klausė, ar jis turi pretenzijų, ar reikia pagalbos. R. G. atsakinėjo, kad nieko jam nereikia. Policininkai išvažiavo. R. G. tą vakarą išėjo iš mamos namų. Kur nuėjo, nežino. Jis liko nakvoti pas mamą. Išorinių aiškių sužalojimų ant R. G. veido, kūno nebuvo. Nuo to laiko jis R. G. nematė, nebendravo su juo. Kiek žino, ir jo mama nuo to laiko nebendrauja su R. G.. Kur jis gyvena, nežino. Savo kaltę pripažįsta. Jis nesusitvardė ir sumušė R. G.. Nėra anksčiau teistas, jokiose įskaitose, nei narkologinėje, nei psichiatrinėje nėra įrašytas, turi vairuotojo pažymėjimą, dirba. Jis su ligonių kasa sudarė sutartį dėl patirtos žalos teikiant R. G. medicinos paslaugas atlyginimo. Ligonių kasa turėjo persiųsti tą sutartį policijai. Jis sutinka ir neprieštarauja, kad šis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriant visokius įpareigojimus, draudimus, kurių jis pažada laikytis, juos vykdyti. Apie priimtą procesinį sprendimą šiame tyrime prašo jam pranešti adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11-13, 158-160).

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad 2019 m. liepos 25 d. apie 12:00 val. (duomenys neskelbtini) kaime jis ėjo pas savo draugę S. L. į svečius. Tą dieną jis vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nedaug. Eidamas (duomenys neskelbtini) gatve prie namo pažymėto (duomenys neskelbtini) sutiko du vaikinus. Vienam iš jų buvo apie 30 metų, kitam apie 20. Jam einant vaikinai kažką pasakė, ką būtent, nepamena. Jam nieko neatsakius vaikinai be jokios priežasties pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis. Kiek smūgių sudavė, negali pasakyti. Kaip atrodė vaikinai irgi negali pasakyti, nes nepamena. Taip pat nežino, ar pamatęs juos galėtų atpažinti. Nuo jam suduotų smūgių pargriuvo ant žemės ir prarado sąmonę. Po kurio laiko jis atgavo sąmonę, atsistojo ir nuėjo namo. Grįžęs namo blogai jautėsi, tačiau skubios pagalbos tarnybų telefonu Nr. 112 neskambino ir greitosios bei policijos nekvietė, nes neturėjo mobiliojo telefono. Jis gyvena vienas, todėl tik 2019 m. liepos 30 d. kaimynui nupirkus jam telefoną jis paskambino 112. Jį pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Vilniaus respublikinėje universitetinėje ligoninėje gydytojai konstatavo jam kraujo išsiliejimą į smegenis bei pasakė, kad jam būtina padaryti operaciją. Vaikinai, kurie jį sumušė, nieko iš jo nepavogė. Taip pat tų vaikinų ankščiau jis nėra matęs ir tą dieną matė pirmą kartą (el. b. l. 19 - 21).

2020 m. vasario 24 d. apklaustas papildomai nukentėjusysis R. G. parodė, kad nori duoti galutinius ir tikslius parodymus. Įvykio metu 2019 m. liepos 25 d. S. J. L. buvo jam tik draugė, kuri kažkada buvo jo sugyventinė, bet ir po išsiskyrimo leisdavo pas ją užeiti. Atsimena, kad įvykio dieną, pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo V. O., t. y. vaikinas, kuriam 15-16 metų, t. y. S. J. L. anūkas, kuris gyvena tame pačiame name iš kitos pusės. Jam būnant pas S. J. L. į namus atvažiavo jos sūnus S. L., su kuriuo jo santykiai buvo normalūs, bendraudavo susitikus. S. J. L. su sūnumi jį pakvietė į virtuvę ir jie pradėjo vartoti alkoholį. Jis gal išgėrė apie 100 gramų. Nežino, ką S. J. L. prikalbėjo savo sūnui, kad kažkuriuo momentu jis tiesiog sužvėrėjo. Tiesiog pajuto smūgių krušą į galvą, veidą, krūtinę, kūną. Smūgių tikrai buvo nemažiau 10, o galėjo siekti apie 20, tarp jų kokie 7-10 buvo spyriai kojomis į šonkaulius, krūtinę, kūną. Tikrai atsimena, kad jam nukritus, S. L. apie 7-10 kartų spyrė į šonkaulius, krūtinę, kitas kūno dalis. Jam buvo nustatyti šonkaulių lūžiai. Nustatyta galvos trauma ir veido sužalojimai yra nuo S. L. smūgių kumščiais. Didžiausias pretenzijas jis turi S. L.. Žino, kad įvykio metu pas S. J. L. buvo atvykę policininkai. Kas juos kvietė, negali pasakyti, lyg tai pati S. J. L. pasakė, kad iškvietė. Jis tiesiog nenorėjo nieko pareigūnams sakyti, nes tuo metu atsigulė į lovą. Pareigūnai paklausė, ar jam reikia med. pagalbos. Jis pasakė, kad nereikia, kad tiesiog buvo konfliktas, jį pastūmė, nukrito. Pretenzijų niekam neturėjo. Policininkai išvažiavo. Tą pačią dieną, vakare jis pabėgo iš S. J. L. namų. Matydamas, kad jo sveikata blogėja, pats išsikvietė policiją, medikus. Jis buvo išvežtas į ligoninę. S. L. dėl sumušimo civilinio ieškinio nereikš. Tegul įtariamasis apmoka už jam suteiktas med. Paslaugas – gydymą. V. O. jo nemušė, bent jau neatsimena. Jeigu S. L. jo oficialiai atsiprašys ir jeigu leidžia sąlygos, jis sutinka jam atleisti ir norėtų, kad šis tyrimas būtų pabaigtas susitaikymo būdu. Nuo to laiko su ta šeima jokių santykių nepalaiko ir nepalaikys, nori apie visa tai užmiršti. Tai jo galutiniai ir tikslūs parodymai. Buvo sumuštas S. J. L. namuose. Tai buvo apie 12.00 val. Tai buvo 2019 m. liepos 25 d., o 2019 m. liepos 31 d. jis kaip minėjo, kvietė policiją, greitąją, nes jam labai buvo blogai, nebegalėjo kentėti nuo skausmo (el. b. l. 132 - 134).

Liudytoja S. J. L. parodė, kad 2019 m. prieš rugsėjo mėnesį, galimai liepos pabaigoje, rugpjūčio mėnesio pradžioje, vakare, ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu namuose buvo jos buvęs sugyventinis R. G., kuris tuo metu jau su ja negyveno, tik užeidavo pas ją, bei jos anūkas V. O. ir jos sūnus S. L.. Jos santykiai su sūnumi S. L. buvo ir yra labai geri. Ji sūnui pasakė, kad R. G. prieš kurį laiką ją sumušė, bet nesikreipė dėl to į policiją. Jai atrodo net buvo ir mėlynė likusi. Kai sūnus atvažiavo, R. G. su sūnumi pradėjo vartoti alkoholį. Kažkuriuo metu išgirdo tarp sūnaus ir R. G. kilusį žodinį konfliktą. Visą laiką nestebėjo jų, bet, kaip suprato, sūnus tiesiog užpyko ant R. G., kad jis sumušė ir pradėjo mušti R. G. Tikrai nepasakys, kiek smūgių sūnus sudavė R. G., bet visi smūgiai buvo rankomis. Pagrinde kliuvo smūgiai R. G. į veidą, jis nebuvo nukritęs. R. G. nebuvo kruvinas. Ji ir anūkas pradėjo šaukti, kad sūnus liautųsi mušęs. Sūnus liovėsi. Jos sūnus S. L. tikrai nėra agresyvus, turi šeimą, turi 3 mažus vaikus, dirba, viskas pas jį šeimoje gerai, nepiktnaudžiauja alkoholiu. Sūnui aprimus R. G. nuėjo ir atsigulė į lovą, o sūnus iš netikėtumo ar supratęs, kad galimai R. G. negera, skambino į pagalbos centrą. Neatsimena, ką jis sakė. Pirmi atvyko policijos pareigūnai, kurie R. G. paklausė, ar nereikia jam greitosios. Jis sąmoningai atsakė, kad viskas gerai, niekam pretenzijų neturi, jam jokios nei medicininės, nei kitos pagalbos nereikia. Kažkiek pagulėjęs, policijai išvykus, R. G. pasišalino iš jos namų. Sūnus liko nakvoti. Nuo to laiko ji ir pati keletą sykių bandė skambinti R. G., bet buvo išjungtas telefonas. Su juo nei ji, nei sūnus nebendravo. Įvykio metu anūkas nieko nedarė. Nežino, ar jis matė įvykį, ar ne. Viskas buvo jos namuose, virtuvėje. R. G. tą dieną buvo gerai pavartojęs alkoholio (el. b. l. 125 - 127).

Liudytojas VTMT Vilniaus skyriaus specialistas dr. S. L. nurodė, kad įvertinus VŠĮ RVUL ligos istorijos Nr. 2019-102468 ir kūno apžiūros duomenis, R. G. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos, kurios yra violetinės spalvos su geltonais pakraščiais, vidutinio intensyvumo; 1,5x4 cm kairės akies apatiniame voke nusileidžiant į skruostą, 7x4 cm dešinio žasto apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje, 5x7cm dešino žasto apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, 7x7cm kairio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, 3x3 cm kairio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, 3x4 cm kairio žasto apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, 6x5 cm kairio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, 2x1,5 krūtinės dešinėje vidurio raktikaulio linijoje, III-o šonkaulio projekcijoje, 2x3 cm krūtinės vidurio linijoje, krūtinkaulio kūno apatinio trečdalio projekcijoje, 6x5 cm krūtinės kairėje, vidurio raktikaulio linijoje, V-VIII šonkaulio projekcijoje, 2x6 cm krūtinės dešinėje, pasidedanti VII-o šonkaulio projekcijoje ir nusileidžianti iki klubakaulio didžiojo sparno viršutinio krašto, 2x3 cm krūtinės kairėje, vidurio raktikaulio linijoje, ties laisvuoju šonkaulių lanku, 9x10 cm kairiame juosmenyje, prasidedanti nuo IX šonkaulio priekinės pažasties linijos-užpakalinės pažasties linijos projekcijoje ir nusileidžianti į juosmenį. Taip pat, remiantis radiologiniais tyrimais, R. G. nustatyta poūmis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje su smegenų dislokacija į dešinę per 5 mm bei lėtinis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, X-XI šonkaulių lūžiai dešinėje ir XII šonkaulio lūžis kairėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais iki hospitalizacijos, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku, t. y. 2019 m. liepos 25 d. Remiantis turimais medicininių dokumentų ir kūno apžiūros duomenimis, daugybinės kraujosruvos kūne, abipusiai šonkaulių lūžiai ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dėl šonkaulių lūžių, kurie sugyja per ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kol nebaigtas gydymas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nėra pakartotinės galvos kompiuterinės tomografijos tyrimo rezultatų, o pats kraujo išsiliejimas dabartiniu metu be ryškios neurologinės simptomatikos. Remiantis sužalojimų lokalizacija kūne, mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam vieną kartą nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar plokštumą (el. b. l. 42 - 44).

Papildomai 2020 m. kovo 13 d. apklaustas specialistas dr. S. L. nurodė, kad remiantis papildomai pateiktos ligos istorijos Nr. 19R1E132 duomenimis, kai R. G. gydymas buvo baigtas, nustatyti sužalojimai išvardinti specialisto išvados Nr. G 3655/2019 (01) 1-ame punkte, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. R. G. nustatyti sužalojimai galvoje (kraujosruvos ir kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu) po baigto gydymo kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 147 - 148).

Iš byloje esančio 2019 m. spalio 10 d. VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3655/2019 (01), kurioje nurodyta, kad R. G. nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis veido kairėje, viršutinėse galūnėse, krūtinės ląstoje, juosmenyje; šonkaulių lūžiais (remiantis radiologo išvada) krūtinės ląstos dešinės pusės IX, X; poūmiu, trauminiu kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, dengiančiu kairį pusrutulį, be ryškios neurologinės simptomatikos. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 17 trauminių poveikių pasekoje. Remiantis apžiūros metu nustatytu makromorfologiniu vaizdu, kraujosruvos padarytos 1-2 savaičių laikotarpyje iki apžiūros. Kraujo išsiliejimas ir šonkaulių lūžiai buvo padaryti iki kreipiantis medicinos pagalbos 2019 m. liepos 31 d. Kraujosruvos kūne kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, šonkaulių lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi šonkauliams sugyti reikalingas ilgesnis negu 10 d., laikotarpis, kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu be ryškios neurologinės simptomatikos kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (daiktais). Apie traumuojančių įrankių kiekį nėra galimybės pasisakyti, kadangi sužalojimuose užsifiksavę tik plačios grupinės priklausomybės požymiai. Sužalojimų vietose nėra užsifiksavusių individualių žalojusių daiktų savybių, pagal kurias būtų galima spręsti apie įrankio(-ių) formą, dydžius. Vertinant sužalojimų visumą, mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam vieną kartą nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar plokštumą. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamose vietose. Remiantis apžiūros metu nustatytų kraujosruvų makromorfologiniu vaizdu, kraujosruvos padarytos 1-2 savaičių laikotarpyje iki apžiūros. Kraujo išsiliejimas ir šonkaulių lūžiai buvo padaryti iki kreipiantis medicinos pagalbos 2019 m. liepos 31 d. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis, užduotyje aprašytomis aplinkybėmis, sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (el. b. l. 62 - 67).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad S. L. 2019 m. liepos 25 d. apie 12.00 val. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių kumščiais ir spyrė nenustatytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kojomis R. G. į veidą, kitas kūno sritis, taip 17 trauminių poveikių pasekoje padarydamas nukentėjusiajam sužalojimus, pasireiškusius kraujosruvomis veido kairėje, viršutinėse galūnėse, krūtinės ląstoje, juosmenyje, krūtinės ląstos dešinės pusės IX, X šonkaulių lūžiais, XII šonkaulio lūžiu dešinėje, poūmiu, trauminiu kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, dengiančiu kairį pusrutulį, be ryškios neurologinės simptomatikos, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokie S. L. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, S. L. skirti laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais.

Kaltinamasis S. L. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko dėl bausmės rūšies ir dydžio (el. b. l. 161-162).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad praeityje jis teistas (el. b. l. 135-137), teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas (el. b. l. 167). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma – laisvės apribojimas, kartu paskiriant įpareigojimus.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sudarytas susitarimas tarp kaltinamojo S. L. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos dėl žalos atlyginimo, įformintą Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartimi Nr. 2043, pagal kurią skolininkas S. L. įsipareigoja per 60 mėnesių nuo 2020 m. kovo 2 d., mokant kas mėnesį po 81,00 Eur. Pirmos įmokos suma yra 138,46 Eur. Atlygintina PSDF padaryta žala yra 4917, 46 Eur (el. b. l. 143-146). Susitarimas dėl žalos atlyginimo neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių bei interesų, sudarytas geranoriškai, iki šios bylos nagrinėjimo žala savanoriškai neatlyginta, todėl susitarimas tvirtintinas

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

S. L. (S. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 metų (vienerių metų) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu neįgyti, nelaikyti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei bausmės atlikimo metu nebendrauti su nukentėjusiuoju R. G..

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu neįgyti, nelaikyti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei bausmės atlikimo metu nebendrauti su nukentėjusiuoju R. G..

Patvirtinti tarp kaltinamojo S. L. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, įformintą Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartimi Nr. 2043, pagal kurią, skolininkas S. L. įsipareigoja per 60 mėnesių nuo 2020 m. kovo 2 d., mokant kas mėnesį po 81 Eur. Pirmos įmokos suma yra 138,46 Eur. atlyginti PSDF padarytą 4917, 46 Eur žalą.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos kaltinamajam S. L. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vaida Sinkevičienė