Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-10-27 · Civilinė byla Nr. 2A-410-71/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-27
Bylos Nr.
2A-410-71/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
Atsakovas
D. R.
Ieškovas
uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Industrijos garantas“
Kategorijos
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-410-71/2011

Teisėja I. Stasiūnienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00006-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 73.2.6.1.;121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,sekretoriaujant D. D.,dalyvaujant atsakovo D. R. atstovei advokatei E. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ ieškinį atsakovui D. R. dėl išmokėtos draudimo išmokos sumos grąžinimo; tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų M. T., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Apsidrauskime“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Dizaino arkliukas“ vienintelė akcininkė A. P..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UADB „Industrijos garantas“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo D. R. 17 677,50 Lt draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1-3 b. l.).

Ieškovas nurodė, kad 2010-09-02 su atsakovu D. R. buvo sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 070488704 ir išduotas draudimo polisas Nr. AAA 0574975 laikotarpiui nuo 2010-09-01 iki 2011-03-01. Pagal šią sutartį buvo apdrausta automobilio Mercedes Benz Vito, identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2010-09-07 įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu automobilis Mercedes Benz Vito, Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamas M. T., susidūrė su transporto priemone Cagiva Xtra Raport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino. Eismo įvykio deklaracijoje automobilio Mercedes Benz Vito vairuotojas M. T. nurodė, kad nepastebėjo ir nepraleido motociklo Cagiva Xtra Raport, ir patvirtino, jog yra atsakingas už žalą. Eismo įvykio dieną draudėjas D. R. draudimo įmokos pagal draudimo sutartį Nr. 070488704 sumokėjęs nebuvo. Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 punktas numato, kad išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Kadangi atsakovas įvykio dieną draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą nebuvo įmokėjęs, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo išmokėtos draudimo išmokos. Pagal 2010-11-08 ieškovo pretenziją atsakovui žala atlyginta nebuvo.

Atsakovas D. R. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šioje civilinėje byloje negali būti atsakovu, kadangi apdrausto automobilio Mercedes Benz Vito (draudimo sutarties sudarymo metu Nr. 7987KS05, šiuo metu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „Dizaino arkliukas". 2010 m. rugsėjo 8 d. 823 Lt draudimo įmoka buvo sumokėta UADBB „Apsidrauskime“ brokeriui J. A.. Dėl pavėluoto sumokėjimo draudikas pretenzijos nepareiškė. Sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. iki 2011 m. kovo 1 d., todėl įvykdžius įsipareigojimus pagal draudimo sutartį, draudimo sutartis galiojo ir užtikrino apdraustos autotransporto priemonės draudimo apsaugą per visą jos galiojimo laikotarpį, tai reiškia ir autoįvykio metu 2010-09-07. Ieškovo reikalavimo kildinimas dėl pavėluotos draudimo įmokos mokėjimo negali būti teisėtas, nes ieškovas iki žalos atlyginimo trečiajam asmeniui šiuo pagrindu nepareiškė pretenzijos, nenutraukė sutarties, negrąžino sumokėtos draudimo įmokos už automobilį, kuris sukėlė avariją, ir tai įrodo, kad ieškovas nelaikė pavėluoto mokėjimo esminiu sutarties pažeidimu, kaip tai numatyta LR CK 6.217 str. 2 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovo UADB „Industrijos garantas” ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui D. R. iš ieškovo UADB „Industrijos garantas“ 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovo UADB „Industrijos garantas“ 17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (109-114 b. l.).

Teismas pripažino, kad 2010-04-01 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra, ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų, sandoris nebuvo vykdomas. Teismas sprendė, kad tikroji 2010-04-01 sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, jog formaliai transporto priemonę Mercedes Benz Vito pardavus atsakovui D. R., būtų laikoma, kad 2010-09-02 draudimo sutartis sudaryta su šios transporto priemonės savininku, kuris pagal Draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už draudimo sutarties sudarymą. Minėta 2010-04-01 pirkimo – pardavimo sutartis buvo pateikta draudimo bendrovei, atsakovas D. R. prisiimdamas sau transporto priemonės savininko pareigą sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiėmė ir pareigą laiku sumokėti draudimo įmoką. Teismas laikė, kad UAB „Dizaino arkliukas“ neturi pareigos atsakyti į pareikštą ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos, kylančios iš 2010-09-02 draudimo sutarties, grąžinimo, todėl D. R. argumentą, kad atsakovu byloje turi būti UAB „Dizaino arkliukas“, atmetė.

Teismas vertino, kad atsakovas D. R. pažeidė savo prievolę sumokėti draudimo įmoką draudimo sutartyje nurodytu terminu, tačiau kartu pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog UADB „Industrijos garantas“, atsakovui 2010-09-02 nesumokėjus draudimo įmokos, ėmėsi priemonių pranešti atsakovui apie ketinimą nutraukti draudimo sutartį ar pasinaudoti draudimo apsaugos sustabdymo procedūra. Teismas nurodė, kad draudikas (ieškovas) nesiėmė jokių veiksmų dėl pažeisto draudimo įmokos mokėjimo termino, nesikreipė į draudėją dėl įmokos sumokėjimo ir nenurodė jam dėl šių prievolių nevykdymo kylančių teisinių pasekmių, todėl reikalaudamas priteisti nukentėjusiam asmeniui išmokėtą pinigų sumą, faktiškai negali remtis kitos šalies netinkamu sutarties įvykdymu. Teismas laikė, kad ieškovas draudimo įmoką priėmė, dėl draudimo įmokos pavėluoto mokėjimo pretenzijos draudėjui nepareiškė, atsakovui apie sutarties nutraukimą prieš terminą ar draudimo sutarties sustabdymą nepranešė, negrąžino sumokėtos draudimo įmokos už automobilį, kuris sukėlė avariją. Draudimo sutartis nebuvo nutraukta ar sustabdyta įstatymo nustatyta tvarka, todėl draudimo sutartis galiojo ir užtikrino draudėjui draudimo apsaugą per visą jos galiojimo laikotarpį, todėl teismas sprendė, kad ieškovas nelaikė pavėluoto mokėjimo esminiu sutarties pažeidimu, ir pažymėjo, kad ieškinio patenkinimas šioje byloje faktiškai prieštarautų ir pačiai draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, kadangi sumokėjęs visas draudimo įmokas draudėjas pats turėtų atlyginti ir draudiminio įvykio metu padarytą žalą. Teismas laikė, kad ieškovė UADB „Industrijos garantas“ neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės UADB „Industrijos garantas“ atsakovo naudai teismas priteisė 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios patvirtintos rašytiniais įrodymais ir 17 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UADB „Industrijos garantas“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (122-125 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas teigia, kad teismas ignoravo ieškovo paaiškinimus dėl pranešimo draudėjui dėl draudiko įmokos nesumokėjimo šiuo konkrečiu atveju. Paaiškina, kad vadovaujantis LR Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu N-47 „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygų patvirtinimo" ir ieškovo bendrovėje generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 123 B patvirtintų draudėjų skolų administravimo metodinių nurodymų 3.2.1 p. draudėjams, kurie laiku nesumokėjo draudimo įmokų, sekančio mėnesio 10 dieną siunčiamas pranešimas dėl nesumokėtų draudimo įmokų. Šiuo pranešimu draudėjai informuojami apie galimas pasekmes bei numatomas terminas nuo kada draudimo sutartis bus nutraukta, jei draudimo įmokos nebus sumokėtos. Taigi ieškovas minėtą pranešimą dėl nesumokėtų draudimo įmokų, jei ieškovas jų būtų nesumokėjęs, būtų siuntęs 2010 m. spalio 10 dieną. Atsakovas draudimo įmoką turėjo sumokėti 2010-09-02, draudžiamasis įvykis atsitiko 2010-09-07, o draudimo įmoka buvo sumokėta 2010-09-08. Taigi, draudikas neturėjo galimybės (laiko tarpo) pasinaudoti draudimo sutarties sustabdymo ar nutraukimo procedūromis bei išsiųsti parnešimą draudėjui dėl nesumokėtos draudimo įmokos. Nuo atsakovo turėtos sumokėti dienos iki sumokėjimo dienos, viso labo praėjo 6 dienos, todėl draudikas neturėjo galimybės imtis priemonių t.y. pranešti atsakovui apie ketinimą nutraukti sutartį ar sustabdyti draudimo apsaugą;

2. Teismas vertinęs, kad draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos, tačiau ją sumokėjus pavėluotai ir draudikui įmoką priėmus, draudikas neturi teisės susigrąžinti iš draudėjo sumas, draudiko išmokėtas dėl padarytos žalos, nenurodo jokių teisės aktų, kurių pagrindu priėjo tokios išvados. Apelianto nuomone, TPVCAPDĮ labai aiškiai numatytos teisinės pasekmės dėl draudimo įmokos nesumokėjimo draudimo sutartyje nustatytu laiku. Įstatymas nustatė, kad kiltų teisinės pasekmės dėl draudimo įmokos nesumokėjimo draudimo sutartyje nustatytu laiku turi būti dvi sąlygos: pirma – įmoka sumokėta ne tą datą kuri nurodyta draudimo sutartyje, antra – per tą laikotarpį buvo padaryta žala. Įstatyme nurodyta sąvoka „per tą laikotarpį", šios sąvokos aiškinimas turėtų būti suprantamas taip, kad tai yra laiko tarpas nuo datos, kada įmoka turėjo būti sumokėta, iki datos kai įmoka buvo sumokėta (arba iki sutarties galiojimo pabaigos). Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad TPVCAPDĮ 11 str. 7 dalyje reglamentuota draudiko teisė išreikalauti draudėjo išmokėtą draudimo išmoką yra kompensuojamojo pobūdžio. Mano, kad įstatymo leidėjas šiame teisės akte numatė tam tiktas sankcijas draudėjui, kuris nevykdo ar netinkamai vykdo savo teises ir pareigas numatytas įstatyme. Civilinės atsakomybės draudimo sutartis, sudaryta TPVCAPDĮ pagrindu, kuri yra sudaroma trečiųjų asmenų naudai, sukuria pareigą draudikui trečiųjų asmenų atžvilgiu nepriklausomai nuo to, ar draudėjas vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jo pareigą kompensuoti draudiko išmokėtą draudimo išmokų sumą ir įstatymas numato tam tikras neigiamas pasekmes, pareigos mokėti draudimo įmoką nevykdančiam draudėjui. Priešingu atveju, TPVCAPD sistema netenka savo prasmės, kai draudžiamasis įvykis ir žala padaroma iki draudikui išsiunčiant pranešimą dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos, t.y. pirmą mėnesį nuo draudimo sutarties galiojimo pradžios;

3. Apeliantas, priešingai nei nurodo teismas, dėl ne draudimo sutartyje nurodytu draudimo įmokos sumokėjimo terminu sumokėtos draudimo įmokos atsakovui 2010-11-08 išsiuntė pretenziją. Dėl draudimo įmokos grąžinimo teismas priėjo išvados nesivadovaudamas jokiu teisės aktu. Šalys, sudarydamos draudimo sutartį, įsipareigojo, viena - laiku mokėti draudimo įmokas, kita - įvykus draudžiamajam įvykiui mokėti draudimo išmokas. TPVCAPDĮ 11 str. 6 d. numatyta, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Taigi, už teigiamą draudimo apsaugą tretiesiems asmenims, atsakovas D. R. įsipareigojo mokėti draudimo įmoką 2010-09-02, o už tai, kad iki nurodyto laikotarpio draudėjas nesumokėjo draudimo įmokos, taikytina pasekmė numatyta TPVCAPDĮ 11 str. 7 dalyje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. R. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą (132-134 b. l). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pagrįstai konstatavo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d., numatanti, kad draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, nėra imperatyvi. Atsiliepime nurodoma, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. atsakovas kreipėsi į UADB „Industrijos garantas“ atstovą UADBB „Apsidrauskime“ brokerį J. A. dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo. Tą dieną draudimo sutartis nebuvo pasirašyta, bet tą pačią dieną elektroniniu paštu iš UADBB „Apsidrauskime“ gavo Draudimo sutarties liudijimą AAA 0574975. Sutartyje įrašyta, kad ji sudaryta 2010-09-02, 17:28 val. Brokeris paaiškino, kad sumokėti draudimo sumą galima tada, kai bus Vilniuje, kad apmokėti galima ir vėliau, kaip įprastai per 10 dienų nuo mokėjimo dokumento gavimo. Nenurodė, kad būtina sumokėti tą pačią dieną, kad sutartis priešingu atveju negalios. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytoju brokeris J. A.. Atsakovas teigia supratęs, kad nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. galios draudimo liudijimas ir kad nuo šios datos bus skaitoma, kad už draudimo apsaugą yra sumokėta.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė sutartyje numatytas pareigas. Tokiu būdu tiek įstatymas, tiek teismų praktika numato draudikui galimybę susigrąžinti išmokėtas draudimo išmokas, jei draudėjas netinkamai vykdo draudimo sutartį.

2010 m. rugsėjo 2 d. automobilis buvo remontuojamas Šiauliuose. 2010 m. rugsėjo 7 dieną, vykstant iš Šiaulių į Vilnių, įvyko autoavarija ir kitą dieną, t.y. 2010 m. rugsėjo 8 d. kreiptasi į UADBB „Apsidrauskime“ brokerį J. A. ir sumokėta už draudimą 823 Lt, ką patvirtina pinigų priėmimo kvitas serija MSA Nr. 03484. Apie įvykusį autoįvykį brokeriui buvo pranešta. Tuo pačiu metu, t.y. 2010 m. rugsėjo 8 d. brokeris pateikė pasirašyti draudimo sutartį, kurios iki tol nebuvome gavę.

Vertindamas, ar sutarties pažeidimas yra esminis, teismas pagrįstai nustatė, kad pats ieškovas nelaikė pavėluoto mokėjimo esminiu sutarties pažeidimu, nes negrąžino sumokėtos draudimo įmokos, nesustabdė ir nenutraukė sutarties, neginčijo jos galiojimo, tačiau atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, o pretenziją pareiškė jau po žalos atlyginimo, tik 2010 m. lapkričio mėnesį. Tai įrodo, kad ieškovas gavo draudimo įmoką, ją priėmė, nereiškė pretenzijų dėl mokėjimo terminų praleidimo, t.y. pripažino sutartį sudaryta, jos nesustabdė, neginčijo ir nenutraukė ne tik per apeliaciniame skunde minimą „Draudėjų skolų administravimo metodinių nurodymų“ 3.2.1 p. numatytą terminą, bet to nepadarė iš viso.

Teismas pagrįstai nustatė, kad teisė išreikalauti draudėjo išmokėtą draudimo išmoką yra kompensuojamojo pobūdžio. Nepagrįstai apeliantas šią teisę vertina kaip sankciją draudėjui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Apeliantas UADB „Industrijos garantas“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują, kuriuo ieškinį patenkinti.

Dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ši teisės norma yra imperatyvi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalis numato, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Šios normos turinys leidžia teigti, kad ši norma yra ne įpareigojanti, o suteikianti teisę, todėl nėra imperatyvi, nes jos pagrindu dėl nurodytų aplinkybių, kaip laiku nesumokėtos draudimo įmokos, draudikas tik įgyja teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

Apelianto argumentas, kad draudikas neturėjo galimybės imtis priemonių t.y. pranešti atsakovui apie ketinimą nutraukti sutartį ar sustabdyti draudimo apsaugą, laikytinas nepagrįstu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010-09-02 buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr.070488704, kuria apdrausta automobilio Mercedes Benz Vito, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė (8 b. l.). Draudimo sutarties galiojimo terminas numatytas nuo 2010-09-02 iki 2011-09-01, pirmosios įmokos mokėjimo data – 2010-09-02. Pinigų priėmimo kvitas serija MSA Nr. 03484 patvirtina, kad 823 Lt draudimo įmoka sumokėta 2010-09-08 (30 b. l. ).

Bylos medžiaga leidžia teigti, kad 2010-09-02 atsakovas D. R. kreipėsi į UADB „Industrijos garantas“ atstovą UADBB „Apsidrauskime“ brokerį J. A., tačiau tą pačią dieną draudimo sutartis nebuvo sudaryta. Tą pačią dieną atsakovas elektroniniu paštu gavo draudimo sutarties liudijimą AAA 0574975, sutartyje įrašyta, kad ji sudaryta 2010-09-02 17:28 val., buvo tartasi dėl galimybės apmokėti vėliau, be to šias aplinkybes patvirtino brokeris J. A.. Byloje nustatyta, kad autoįvykis įvyko 2010 m. rugsėjo 7 d., o kitą dieną t.y. 2010 m. rugsėjo 8 d. atsakovas D. R. kreipėsi į UADBB „Apsidrauskime“ brokerį J. A. ir sumokėjo už draudimą 823 Lt, ką patvirtina pinigų priėmimo kvitas serija MSA Nr. 03484 (30 b. l.). Tuo pačiu metu, t.y. 2010 m. rugsėjo 8 d. brokeris atsakovui pateikė pasirašyti draudimo sutartį. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad apie įvykusį autoįvykį nebuvo pranešta.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas D. R. 823 Lt draudimo įmokos eismo įvykio metu, tai yra 2010-09-07 nebuvo sumokėjęs, apie įsipareigojimą sumokėti draudimą įmoką derino su brokeriu J. A., tai yra įmoka sumokėta jau po eismo įvykio – 2010-09-08 ir draudiko brokerio J. A. priimta. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl draudimo įmokos pavėluoto mokėjimo ieškovas pretenzijos draudėjui nereiškė. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovui buvo pranešta apie sutarties nutraukimą prieš terminą ar draudimo sutarties sustabdymą, tai yra sutartis nebuvo nutraukta ar sustabdyta įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudikas (ieškovas) nesiėmė jokių veiksmų dėl pažeisto draudimo įmokos mokėjimo termino, nesikreipė į draudėją dėl įmokos sumokėjimo ir nenurodė jam dėl šių prievolių nevykdymo kylančių teisinių pasekmių, todėl reikalaudamas priteisti nukentėjusiam asmeniui išmokėtą pinigų sumą, faktiškai negali remtis kitos šalies netinkamu sutarties įvykdymu. Teigtina, kad atsakovas yra sumokėjęs draudimo įmoką, tai yra visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal draudimo sutartį, todėl draudimo sutartis galiojo ir užtikrino draudėjui draudimo apsaugą ne tik autoįvykio metu, bet ir per visą jos galiojimo laikotarpį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant ir aiškinant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. tam atvejui, kai draudimo įmoką draudėjas sumokėjo pavėluotai, svarbu pažymėti, kad civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai. Kadangi šioje teisės normoje reglamentuota draudiko teisė išreikalauti draudėjo išmokėtą draudimo išmoką yra kompensuojamojo, o ne baudžiamojo pobūdžio norma, todėl teisingumo principui prieštarautų ir draudimo įmokos priėmimas ir visos 100 proc. dydžio draudimo išmokos grąžinimas. Ieškovas gavo draudimo sumą, kurią ir tikėjosi gauti pagal draudimo sutartį, draudimo įmoką priėmė, tačiau nepareiškė pretenzijos dėl įmokos mokėjimo vėlavimo, nenutraukė sutarties, negrąžino sumokėtos draudimo įmokos už automobilį. Tai rodo, kad ieškovas nelaikė pavėluoto mokėjimo esminiu sutarties pažeidimu, ką numato LR CK 6.217 str. 2 dalis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad patenkinus ieškinį, būtų pažeistas ir LR CK 1.5 straipsnis. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas neginčija draudimo sutarties galiojimo, ir tai patvirtina išmokėta draudimo išmoka trečiajam asmeniui. Kadangi ieškovas nenutraukė draudimo sutarties atsakovui pavėlavus sumokėti draudimo įmoką, negrąžino atsakovui sumokėtos draudimo įmokos, todėl yra pagrindas teiginiui, kad ieškovas nelaikė pavėluoto mokėjimo esminiu sutarties pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pats ieškovas nelaikė pavėluoto mokėjimo esminiu sutarties pažeidimu, nes negrąžino sumokėtos draudimo įmokos, nesustabdė ir nenutraukė sutarties, neginčijo jos galiojimo, tačiau atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, o pretenziją pareiškė jau po žalos atlyginimo, tik 2010 m. lapkričio mėnesį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

Atmetus apelianto UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundą iš jo priteistinos 1500 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui D. R. ( 140 b. l.) ir 11,05 Lt pašto siuntimo išlaidų apeliacinėje instancijoje valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ (į. k. 110070382) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ (į. k. 110070382) vienuolika litų 05 centus bylinėjimosi išlaidų valstybei, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Regina Agota GutauskienėTeisėjai Rasa BartašienėEgidijus Mockevičius