- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-14
- Bylos Nr.
- A2.9.-116-825/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08144-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- D. V.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. V., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. B., išnagrinėjęs D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. buvo traukiama administracinėn atsakomybėn, dėl to, kad galimai 2013 m. spalio 30 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje – prie J. Skvirecko g. 6, Kaune, kitų žmonių akivaizdoje išplūdo necenzūriniais žodžiais G. B., tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.
Šalies argumentai
D. V. pažeidimo nepripažino, nurodė, kad tų žodžių nesakė, kadangi daug tąsoma po policija, tylėjo, tik gynė mamą ir mamos daiktus. B. sesuo, bylinėjasi visi metai. Buvo penki vyrai. Buvo jos sugyventinis ir dar kažkoks vyras. Tuos vyrus matė pirmą kartą.
Liudytojas M. V. paaiškino, kad nežinomi žmonės spalio 30 dieną atvyko į G. B. valdas, adresu Skvirecko 6. Jis atėjo pažiūrėti kas vyksta. Pamatė iš balkono, kad krauna daiktus. Močiutės daiktus atvažiavę žmonės krovė į priekabą. Daiktus krovė iš namo, esančio Skvirecko 6. Močiutė nuo senų laikų tuos daiktus turėjo. Močiutė yra A. B.. Močiutė liepė iškrauti tuos daiktus, nes namui areštas uždėtas. Daiktus krovė penki vyrai. Buvo lengvasis automobilis su priekaba. Močiutė prašė iškrauti daiktus. Po kurio laiko daiktus iškrovė į kiemą. Močiutė prašė daiktus sunešti į namą. Jie pasakė, kad namas ne jos, kad registruota G. B.. G. B. tuo metu buvo irgi kieme. Dėl daiktų kilo ginčas. Mama dalyvavo pokalbyje, skambino advokatui ir klausė ką daryti. Mama kažkiek bendravo su G., pasakė, kad iškrautų daiktus. Necenzūrinių žodžių negirdėjo.
Liudytoja Marija A. B. paaiškino, kad spalio 30 dieną sėdėjo su dukra V.. D. pastebėjo, kad Skvirecko 6, kitos dukros kieme, užsidegė šviesos. Kita dukra yra G. B.. Pamatė, kad atbulą priekabą stumia į B. kiemą. Faktiškai, tai ir jos namas, bet ji išvyta. Dabar gyvena pas V.. Paskui užgeso visur šviesos ir nešė dėžes iš namo. Ten buvo likę baldai. D. pasakė, kad neša jos sekciją. Išbėgo į kiemą ir pamatė sekciją pakrautą į priekabą. Buvo stresas, gal ir nusikeikė. Aplinkui lakstė trys vyrai. Vienas vyras mašinoje triukšmavo, iš balso kaip ir dukros sugyventinis. Buvo pakviesta policija. Buvo išėjusi G., su ja nekalbėjo. Nesikalba niekada. Įvykio metu buvo D. V., ji buvo šalia. Ji nesikalbėjo su G. B., tik paklausė, kokią teisę turi mamos baldus išparceliuoti. Daugiau nekalbėjo, nes žino, kad yra diktofonai pakišti. Žodžiai ,,kūrva, kekšė, paleistuvė, prostitutė“ buvo vartojami mašinoje, tikriausiai jos sugyventinis vartojo. Išsikvietė policiją.
Liudytoja G. B. buvo sutarusi, kad atiduos sekciją ir atvažiavo keturi vyrai. Žmonės išnešinėjo baldus. Tai buvo jos baldai, kai mirė tėtis, tai buvo jos palikimas, nes ji atsisakė palikimo į namą, kuris atiteko sesei. Atvažiavo keturi vyrai. Išgirdo triukšmą kieme. Pamatė prie mašinos stovinčius vyrus, o prie garažo vartų stovinčią mamą, sesę ir sesers vaiką. Mama su seserimi kalbėjo negražius žodžius, necenzūrinius žodžius, ,,kūrva, kekšė“, daugiau nepamena. Tai buvo koliojimasis ir vartojimas negražių žodžių. Vyrai stovėjo prie mašinos ir klausėsi. Jie buvo šokiruoti. Tie patys žodžiai buvo ir iš sesers ir mamos. Mama, A. M. B., labiau vartojo necenzūrinius žodžius. Mama priėjo prie manęs ir dėjo į veidą smūgį, ji susispietė, tada priėjusi dėjo per sprandą. Nuėjo į kambarį iškviesti policijos. Kol policija atvažiavo paprašė vyrų, kad baldus padėtų kiemo teritorijoje.
Liudytojas V. K. paaiškino, kad nuvažiavo sekcijos. Pradėjo sekciją krauti į priekabą. Benešant atėjo dvi moterys ir vaikinas, pradėjo kaltinti, kad vagia. Išėjo G. B., pasakė, kad nevagia. Prasidėjo klojimaisi. Buvo tamsu, nesimatė kas koliojasi. Buvo necenzūriniai žodžiai, ,,kūrva, prostitute“. Tikrai ne G. B. koliojosi, ji verkė. Paklausė kur sekciją dėti, pasakė, kad jos neveš. Atsakė, kad sekcijos į namą neneš, niekas nenorėjo sekcijos, nors pradžioje kaltino, kad vagia. Sekciją iškrovė kieme, sėdo į mašiną ir išvažiavo.
Liudytojas T. V. paaiškino, kad pradėjo nešti sekciją, dėjo į priekabą. Atbėgo dvi moterys. Jos pradėjo negražiais žodžiais šaukti ant G. B. ,,kūrva, prostitute“. Labiausiai šaukė ant G. B. mama. Nežino ar kita moteris šaukė, atrodo lyg mama šaukė. Visas buvo greitai. Dar mama trenkė G. B.. Liepė padėti spintas atgal. Norėjo nešti sekciją į vidų, G. B. pasakė, kad į vidų neneš, tada padėjo sekciją pievoje ir išvažiavo.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala. Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai. Šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios buvo aplinkybės. Administracinį pažeidimą sudaro pagrindiniai elementai: administracinio teisės pažeidimo objektas; administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; administracinio teisės pažeidimo subjektas; administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. nuostatas. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nutartys Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.).
Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad 2013 m. spalio 30 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje – prie J. Skvirecko g. 6, Kaune, tarp D. V., Marijos A. B. ir G. B. kilo asmeninio pobūdžio žodinis konfliktas dėl turto. Teismas laiko, kad žodinis konfliktas, garsus pokalbis, kad ir viešojoje vietoje, savaime negali būti laikomas smulkiu chuliganizmu.
D. V., M. A. B., G. B., M. V. paaiškinimus vertina kritiškai, nes visi šie asmenis susiję giminiais ryšiais, suinteresuoti dėl įvykio.
Kad D. V. būtų vartojusi necenzūrinius žodžius, neginčitinais įrodymais nenustatyta, nes liudytojų V. K. ir T. V. paaiškinimai dėl asmenų pavartotų žodžių skiriasi: vienas nurodo, kad žodžius vartojo viena moteris, kitas, kad kita.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
D. V. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., sudėties.
Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 272 str., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str., teismas
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9-116-825/2014 D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.