- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-11
- Bylos Nr.
- ATP-888-195/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-02008-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria M. R. skundas atmestas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Pašilaičių policijos nuovados nutarimas, kuriuo M. R. pagal ATPK 110 str. 3 d. paskirta 400 Lt bauda, paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2012 m. kovo 18 d., apie 14.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vedžiojo keturis šuniukus be pavadėlio ir antsnukio, šuniukai elgėsi agresyviai, lojo, bandė įkasti, išgąsdino vaikus, šuniukai nėra registruoti nustatyta tvarka, taip pažeisdama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 6.8, 22 ir 24 punktų reikalavimus ir padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 3 d.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Pašilaičių policijos nuovados nutarimu M. R. buvo pripažinta kalta padarius ATPK 110 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jai paskirta 400 Lt bauda.
Nesutikdama su nutarimu M. R. padavė skundą prašydama panaikinti jai paskirtą baudą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi skundo netenkino ir nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. R. prašo panaikinti nutarimą ir jai paskirtą baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad tą dieną ji norėjo nueiti į parduotuvę ir šuniukai patys išbėgo iš jos buto, šuniukai yra maži, niekam nekanda, todėl jokio pavojaus nekėlė. Vaikų motinos vietoj to, kad skųstųsi policijai, galėjo tiesiog nuraminti savo vaikus. Nurodo, kad du suaugę šuniukai yra registruoti, o mažesniųjų ji nesiruošia laikyti. Taip pat nurodo, kad ji serga diabetu, jai pastoviai yra aukštas kraujospūdis, iš gaunamos 616 Lt pensijos sumokėti baudos neturi galimybių, be to, ją pačią yra buvę užpuolę kitų asmenų laikomi šunys, ją taip pat dažnai užgaulioja kiti asmenys, gadina jos turtą, bet niekas už tai nėra buvęs nubaustas, be to, ji yra daug prisidėjusi prie aplink namą augančių medžių ir gėlių priežiūros.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Pašilaičių policijos nuovada prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad M. R. kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, teismas juos visapusiškai ir nešališkai įvertino bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, taip pat nurodo, kad pažeidėjai minimali bauda buvo paskirta laikantis administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių.
M. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 110 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo 400 Lt iki 600 Lt su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Minėta ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais, atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisykles. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje šie reikalavimai yra įtvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintose Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėse, kuriose nustatyta, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų (6.8 p.); šuns, katės savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentus (22 p.); viešosiose vietose visi asmenys privalo vedžioti (vesti) šunis su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus taisyklių 25 ir 26 punktuose nurodytas išimtis, laikoma, kad šuo vedamas su pavadėliu, kai vienas pavadėlio galas prisegtas prie šuns, o kitą pavadėlio galą šunį vedantis (vedžiojantis) asmuo tvirtai laiko rankoje, kad galėtų bet kuriuo momentu valdyti šunį, prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo negalėtų įkąsti, pasiekti, paliesti kito asmens, jo daiktų ar ant asmens, jo daiktų užšokti ar kelti jiems grėsmę (24 p.).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apklausta M. R. neneigė, kad jos keturi šuniukai išbėgo į lauką be antsnukių ir pavadėlių bei aplojo lauke esančius mažamečius vaikus, kurie išsigando ir pradėjo verkti. Byloje esantys K. P., S. P. ir A. P. pareiškimai taip pat patvirtina, kad pažeidėjos šuniukai lakstė be pavadėlių, jiems nebuvo uždėti antsnukiai, jie lojo ir lakstė aplink mažamečius vaikus, taikėsi jiems įkasti, dėl ko vaikai išsigando ir pradėjo verkti (b.l. 11, 14). Nors M. R. teigia, kad du jos šuniukai yra registruoti, tačiau ji nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, todėl nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų nustatytomis aplinkybėmis, jog šuniukai yra neregistruoti. Taigi, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog M. R., būdama nepakankamai atsargi, išleido į lauką keturis nustatyta tvarka neregistruotus šuniukus be pavadėlių ir antsnukių, kurie išbėgę į lauką buvo agresyvūs, lojo, bandė įkasti namo kieme buvusiems mažamečiams vaikams. Kadangi ATPK 110 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai, todėl tai, jog, pažeidėjos teigimu, šuniukai į lauką išbėgo netyčia, neturi įtakos padaryto pažeidimo kvalifikavimui ir nešalina M. R. atsakomybės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. R. taip pat prašo panaikinti jai paskirtą per didelę baudą. Kadangi M. R. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta 400 Lt dydžio bauda, todėl paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą reikėtų taikyti ATPK 30¹ str., kuriame nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-409/2009, N146-436/2009).
Skiriant M. R. administracinę nuobaudą, buvo nepagrįstai konstatuota, kad nėra pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes pažeidėja yra vyresnė nei 65 metų amžiaus, tačiau šį pažeidimą ištaisė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. R. skundą. Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo M. R. neskirti administracinės nuobaudos ar skirti švelnesnę administracinę nuobaudą.
Iš byloje esančios baustumo pažymos matyti M. R. anksčiau net aštuonis kartus yra buvusi bausta už ATPK 110 straipsnio pažeidimus, informacijos apie jai paskirtų baudų sumokėjimą nėra, todėl darytina išvada, jog M. R. sistemingai nesilaiko nustatytų teisės aktų reikalavimų. Asmeniui, kuris sistemingai pažeidinėja nustatytus teisės aktų reikalavimus, paskyrus jo interesus atitinkančią administracinę nuobaudą ar iš viso jos nepaskyrus, ATPK 20 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, be to, tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.
Tai, jog M. R. rūpinasi aplink namą augančiais medžiais ir gėlynais, nelaikytina išskirtine, ypatinga aplinkybe, kuri būtų pagrindas paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Pažeidėja nurodo, kad gauna 616 Lt dydžio pensiją, tačiau vien šis faktas neįrodo pažeidėjos sunkios materialinės padėties. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl pažeidėjos konfliktų su kitais asmenimis, jos užpuolimo ir turto sugadinimo yra teisiškai nereikšmingos skiriant administracinę nuobaudą. Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą sušvelninti M. R. paskirtą administracinę nuobaudą, nenustatyta.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog M. R. buvo nubausta, administracinė nuobauda sankcijos ribose jai paskirta pagrįstai ir teisėtai, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį nepakeistą ir M. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.