Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-634/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-29
Bylos Nr.
1A-318-634/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
J. A., A. M., A. K.
Advokatai
Edvinas Sergaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-634/2017Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00109-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir D. J.,

Sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Gintarei Norkeliūnaitei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistosios J. A. - G. gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. A. – G. gynėjo advokato E. S. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. – G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 55 MGL dydžio (2071,30 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė – bauda subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta 40 MGL dydžio 2259,60 Eur bauda, jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta – 70 MGL dydžio bauda. Pagal šiuos nuosprendžius sumokėta baudos dalis įskaityta į paskirtą bausmę.

J. A. – G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, J. A. – G. atžvilgiu nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. M. ir A. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. A. – G. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios UAB ,,J. A. klinika“ direktore ir gydytoja, kuriai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Medicinos praktikos licenciją Nr. MPL-05854 suteikta teisė verstis medicinos praktika pagal šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją, 2009 m. liepos 15 d., UAB ,,J. A. klinika“, esančioje (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete, eidama gydytojos ir klinikos vadovės pareigas, veikdama priešingai jos vadovaujamos institucijos interesais, tyčia, neteisėtai, piktnaudžiaudama tarnyba ir viršydama jai suteiktus įgaliojimus, suklastojo tikrą dokumentą – Asmens privalomo sveikatos tikrinimo kortelę Nr. 53109, kurią perdavė A. G. ir taip tikrą suklastotą dokumentą realizavo, t. y.: pažeisdama Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintos ,,Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos: 1 punktą, nustatantį, kad asmens, norinčio įsigyti civilinį ginklą, sveikata privalomai tikrinama teritorinėje poliklinikoje arba kitoje poliklinikoje, kurią asmuo pasirinko teisės aktuose nustatyta tvarka, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, atliko A. G. profilaktinį sveikatos patikrinimą civiliniam ginklui įsigyti; pažeisdama 3 punktą, nustatantį, kad tikrinant sveikatą, privalo apžiūrėti bendrosios praktikos gydytojas, neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas, psichiatras, ji, apžiūrėjo A. G. ir viršydama savo įgaliojimus pasirašė Asmens sveikatos istorijoje už antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius gydytojus – neurologą, oftalmologą, otorinolaringologą; pažeisdama 6 punktą, nurodantį, kad į tikrinamojo asmens sveikatos istoriją turi būti įrašyti tikrinamojo atsakymai į klausimus, kur turi būti nurodyta, ar per pastaruosius penkerius metus jis nesigydė pas gydytojus psichiatrus (psichiatrus-narkologus) anonimiškai arba privačiai, įrašą apie atsakymus į šiuos klausimus tiriamajam patvirtinant savo parašu, tyčia, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, nepatikrino, ar A. G. gydėsi pas gydytojus psichiatrus (psichiatrus-narkologus) anonimiškai arba privačiai ir jo Asmens sveikatos įstaigoje šių aplinkybių nenurodė; nesilaikydama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų 5 punkto, nustatančio, kad gydytojų konsultacinę komisiją sudaro ne mažiau kaip trys nariai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir galiojančią gydytojo licenciją, nedalyvaujant kitiems nariams, į A. G. Asmens sveikatos istoriją įrašė savo, vieno gydytojų konsultacinės komisijos nario parašą ir A. G. Asmens privalomo sveikatos tikrinimo kortelėje Nr. 53109, įrašydama jame žinomai melagingus duomenis, apie tai, kad Gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu A. G. galima laikyti ir naudoti šaunamąjį ginklą, tai patvirtindama savo, kaip komisijos pirmininkės parašu ir spaudu Nr. 15866, suklastojo tikrą dokumentą, o perduodama jį A. G. pateikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus pareigūnams, šį tikrą suklastotą dokumentą realizavo ir taip ji padarė didelę neturtinę žalą valstybei bei diskreditavo gydytojo ir UAB ,,J. A. klinika“ autoritetą, sukėlė visuomenei pavojų, nes 2009 m. liepos 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus sprendimu Nr. 20-11-IL-1638 A. G. buvo išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. 5635.Apeliaciniu skundu nuteistosios J. A. – G. gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendį ir baudžiamą bylą dalyje dėl J. A. – G. pripažinimo kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje panaikinti ir J. A. – G. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.Skunde nurodoma, jog byla J. A. - G. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuoją nuoseklią teisės taikymo praktiką, kai panaikinamas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis ir baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų padarymo nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir yra pavartojamos formuluotės, kurios tiesiogiai nurodo, kad asmenys yra kalti nusikalstamų veikų padarymu, nedera su nekaltumo prezumpcijos principo nuostatomis, įvirtintomis BPK 44 straipsnio 6 dalyje, ir reiškia esminį procesinį pažeidimą, dėl kurio tokie apeliacinės instancijos teismo sprendimai (nutartys) minėtose bylose buvo panaikinti. Skundžiamu nuosprendžiu, net nutraukus bylą J. A. - G. atžvilgiu dėl konkretaus dokumento - A. G. Asmens privalomo sveikatos tikrinimo kortelės Nr. 53109 suklastojimo ir realizavimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, teismas vis tiek pripažino J. A. - G. kalta dėl šio dokumento suklastojimo ir realizavimo, nes pripažindamas J. A. - G. kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje padarymo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. A. - G. piktnaudžiavo vieninteliu būdu - suklastodama tą pačią A. G. Asmens privalomo sveikatos tikrinimo kortelę Nr.53109 ir ją realizuodama. Laikytina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formuluotės prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui, o tokį nuosprendį priėmęs teismas padarė esminį BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimą.Teigiama, kad skundžiamas nuosprendis yra prieštaringas, nes jo teiginiai akivaizdžiai ir iš esmės prieštarauja vieni kitiems. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. A. - G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, konstatavo, kad nors J. A. - G. ir suklastojo tikrą dokumentą - A. G. Asmens privalomo sveikatos tikrinimo kortelę Nr. 53109, tačiau turtinė žala nepadaryta. Tačiau kitoje to paties nuosprendžio vietoje tie patys J. A. - G. veiksmai jau vertinami visiškai kitaip ir nustatoma padaryta didelė žalą valstybės ir juridinio asmens UAB „J. A. klinika“ autoritetui, todėl pagrįstai pripažinta, kad jos veika piktnaudžiaujant tarnyba užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vieną kartą motyvuotai pripažindamas J. A. - G. veiksmus užpildant A. G. Asmens privalomo sveikatos tikrinimo kortelę kaip nepadariusius didelės žalos, antrą kartą juos įvertino kitaip tik dėl vienintelės priežasties - jog didelė žala yra būtinas J. A. - G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, požymis. Tai yra, J. A. - G. veiksmai tiesiog buvo „pritempti“ prie BK 228 straipsnio sudėties.Skunde teigiama, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. Vienas esminių skundžiamo nuosprendžio motyvų, kuriuo pirmosios instancijos teismas grindė J. A. - G. kaltę, bei išvadą, jog J. A. - G. padarė didelę žalą, yra tai, kad priimdama A. G. savo klinikoje, J. A. - G. sudarė jam galimybę nuslėpti A. G. diagnozuotą ligą, kuri remiantis Lietuvos Respublikos ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, galėjo būti jam kliūtis leidimui laikyti (nešioti) ginklus gauti, nes 1997 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr.221 patvirtintų Ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliais ginklais, sąrašo 2 punkte yra įtrauktas ir organinis asmenybės sutrikimas. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas A. G. diagnozuotą organinį emocinio labilumo sutrikimą sutapatino su organiniu asmenybės sutrikimu, kuris yra įtrauktas į sąrašą ligų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliais ginklais. Tačiau sisteminiame ligų sąraše TLK-10-AM šie sutrikimai turi net skirtingą kodą. A. G. kažkada buvęs diagnozuotas organinis emocinio labilumo sutrikimas negali būti lyginamas su panašiai skambančių ligų bei rimtų sutrikimų pavadinimais, nes, kaip parodė apklausiama gydytoja D. J. 2014 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje, A. G. diagnozuotas sutrikimas nėra liga ir būna trumpalaikis, negali būti ir nėra tapatinamas su kitais sunkesniais sutrikimais, dėl kurių gali būti ribojamos kai kurios asmens teisės. Organinis emocinis labilumo sutrikimas net teisės aktuose yra išskiriamas iš kitų panašiai skambančių sutrikimų. Dėl aukščiau įvardintų aplinkybių laikytina, jog skundžiamo nuosprendžio išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes skundžiamame nuosprendyje visiškai nepagrįstai konstatuota, jog A. G. yra diagnozuota liga kuri remiantis Lietuvos Respublikos ginklų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, galėjo būti jam kliūtis leidimui laikyti (nešioti) ginklus gauti, o tokią „kliūtį“ neva jam padėjusi pašalinti J. A. - G. sukėlė grėsmę visuomenės saugumui ir tuo pačiu padarė didelę žalą valstybės ir juridinio asmens UAB „J. A. klinika“ autoritetui. Be to iš bylos medžiagos vienareikšmiškai matyti, kad A. G. pateikė J. A. – G. pažymas apie savo psichinės sveikatos būklę, kuriomis ji ir vadovavosi, taigi nepagrįsta ir kita pirmos instancijos teismo išvada, kad J. A. – G. tyčia, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi nepatikrino ar A. G. gydėsi pas gydytojus psichiatrus. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių, reikšmingų nuteistojo veikos kvalifikavimui, išnagrinėjimu ir tai reiškia iš BPK 20 straipsnio 5 dalies kylančių reikalavimų pažeidimą. O A. G. teismui pateikta informacija, kad vėliau kitoje klinikoje jam buvo išduota visiškai analogiška pažyma, konstatuojant, jog jo sveikatos būklė leidžia jam įsigyti šaunamąjį ginklą, kuri pirmosios instancijos teismo nebuvo paneigta, tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių ir dėl to J. A. - G. atžvilgiu netinkamai pritaikė įstatymą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistosios J. A. – G. gynėjo advokato E. S. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nuteistosios J. A. - G. kaltės padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai J. A. – G. pripažino kalta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Jos kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje esantys duomenys buvo vertinami nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, nurodė, kuriuos įrodymus laiko patikimais, objektyviais ir kuriais grindžia A. – G. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, priešingai nei nurodo nuteistosios gynėjas, baudžiamojo proceso pažeidimų nenustatė.

Dėl įrodymų vertinimo.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. A.-G. kaltės padarius jai inkriminuotą BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma tokią nuteistosios gynėjo versiją paneigia.Iš byloje esančios Asmens sveikatos istorijos matyti, kad Kauno Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centre A. G. asmens sveikatos istorija pradėta 1999 m. lapkričio 18 d. Įrašai patvirtina, kad 1999 m. lapkričio 18 d. jam diagnozuotas organinis emocinio labilumo sutrikimas. Dar 2006 m. rugsėjo 22 d. jis kreipėsi pas gydytoją psichiatrę D. J. dėl leidimo ginklui. Jam buvo išrašytas siuntimas 2-ojo lygio psichiatro konsultacijai, tačiau A. G. į šią konsultaciją nenuvyko. 2009 m. balandžio 2 d. jis konsultuotas medicinos psichologės, jam atliktas psichologinis vertinimas. 2009 m. balandžio 9 d. psichologo vertinimu žymesnių psichikos sutrikimų nenustatyta (t. 9, b. l. 151). Byloje esanti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. liepos 14 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-140(NK-50) patvirtina, jog 2009 m. liepos 15 d. pacientui A. G. UAB „J. A. klinikoje“ šeimos medicinos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. 2009 m. liepos 15 d. paciento A. G. Asmens sveikatos istorijoje yra tik 1 GKK nario parašas, tuo gydytoja J. A. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 31d. įsakymu Nr. V-172 (Žin., 2004, Nr. 51-1702) patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų 5 punkto reikalavimo - GKK sudaro ne mažiau kaip 3 nariai, turintys aukštąjį medicininį išsilavinimą ir galiojančią gydytojo licenciją; be to, paciento A. G. Asmens sveikatos istorijoje gydytoja J. A. nenurodė ar A. G. per pastaruosius 5 metus nesigydė pas gydytojus psichiatrus, ir tuo pažeidė Sveikatos apsaugos ministro 1997 balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintos Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos (Žin., 1997, Nr. 42-1039; 1998, Nr. 25-654) 6 punktą - į tikrinamojo asmens sveikatos istoriją turi būti įrašyti tikrinamojo atsakymai į klausimus, nurodyta, ar per pastaruosius 5 metus nesigydė pas gydytojus psichiatrus (psichiatrus - narkologus) anonimiškai arba privačiai, įrašą apie atsakymą į šiuos klausimus tiriamasis patvirtina savo parašu; be to, UAB „J. A. klinikoje“ 2009 m. liepos 15 d. A. G., kuris nebuvo prisirašęs šioje klinikoje, buvo atliktas profilaktinis sveikatos patikrinimas civiliam ginklui įsigyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 (Žin., 1997, Nr. 42-1039; 1998, Nr. 25-654) patvirtintos asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio tikrinimo tvarkos 1 punkto nuostatą - asmens, norinčio įsigyti civilinį ginklą, sveikata privalomai tikrinama teritorinėje poliklinikoje arba kitoje poliklinikoje, kurią asmuo pasirinko teisės aktuose nustatyta tvarka; be to, 2009 m. liepos 15 d. pacientą A. G. apžiūrėjo tik šeimos gydytoja J. A., ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 (Žin., 1997, Nr. 42-1039; 1998, Nr. 25-654) patvirtintos Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio tikrinimo tvarkos 3 punkto nuostata - tikrinant sveikatą, privalo apžiūrėti šių specialybių gydytojai: terapeutas (bendrosios praktikos gydytojas), chirurgas, neurologas, oftalmologas, otolaringologas, psichiatras (t. 2, b. l. 111-114). Taigi A. G. iš kitų gydymo įstaigų, kuriose nebuvo prisirašęs, gavęs pažymas apie tai, kad priklausomybės ligų centre nesigydė ir psichikos sveikatos kabinete neregistruotas, kreipėsi į UAB „J. A. kliniką“ dėl leidimo ginklui laikyti išdavimo. J. A. – G., pažeisdama elementarius teisės aktų reikalavimus, vienasmeniškai, ne gydytojų konsultacinėje komisijoje, atliko sveikatos tikrinimą A. G., kuris registruotas kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje, neįrašė į asmens sveikatos istoriją tikrinamojo atsakymų apie gydymąsi pas gydytojus psichiatrus (psichiatrus - narkologus) per pastaruosius 5 metus, ir davė išvadą, kad A. G. gali laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą. Visuma nustatytų apeliantės padarytų pažeidimų, jų skaičius ir pobūdis neabejotinai patvirtina, kad apeliantė veikė tiesiogine tyčia.Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad J. A. – G. piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, nepatikrino ar A. G. gydėsi pas gydytojus psichiatrus, kadangi A. G. jai pateikė pažymas apie savo psichinės sveikatos būklę. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pažymi, jog nepaisant to, kad A. G. pateikė J. A. – G. pažymas apie jo sveikatos būklę, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 1997 balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintos Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos (Žin., 1997, Nr. 42-1039; 1998, Nr. 25-654) 6 punktu, A. G. asmens sveikatos istorijoje gydytoja J. A. privalėjo nurodyti ar A. G. per pastaruosius 5 metus nesigydė pas gydytojus psichiatrus, įrašyti A. G. atsakymus į klausimus ar per pastaruosius 5 metus nesigydė pas gydytojus psichiatrus (psichiatrus- narkologus) anonimiškai arba privačiai, o šiuos įrašus A. G. privalėjo patvirtinti savo parašu. Be to, nagrinėjamu atveju J. A. – G. piktnaudžiavimas tarnyba šiuo atveju pasireiškė ne tik tuo, kad ji nepatikrino ar A. G. gydėsi pas gydytojus psichiatrus, tačiau ir kitais veiksmais, t. y.: tuo, jog J. A. – G. atliko privalomą sveikatos tikrinimą kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje prisirašiusiam asmeniui, neturėdama įgaliojimų dirbti kaip antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas neurologas, oftalmologas ir otorinolaringologas, patvirtino, kad tyrimą šie gydytojai atliko, taip viršydama jai suteiktus įgaliojimus, neužtikrino, kad tiriamasis deklaruotų galimą ankstesnį gydymąsi pas psichiatrus (narkologus) ir be gydytojų konsultacinės komisijos davė išvadą, kad A. G. gali laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, jog visuma J. A. – G. veiksmų sudaro BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją pripažino kalta padarius šią nusikalstamą veiką.Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas taip pat nesutinka, jog A. G. diagnozuota liga galėjo būti kliūtis leidimui laikyti (nešioti) ginklus gauti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kolegijos vertinimu, aplinkybės, jog A. G. nevyko 2-ojo lygio psichiatro konsultacijai dėl detalesnio ištyrimo ir iš kitos gydymo įstaigos gavęs pažymas, dėl leidimo ginklui laikyti išdavimo kreipėsi į UAB „J. A. kliniką“, kur J. A. - G., pasinaudodama tarnybine padėtimi, padėjo jam šį leidimą gauti, akivaizdžiai patvirtina, jog diagnozuota liga galėjo būti kliūtis A. G. gauti leidimą laikyti ginklą ir šis asmuo apie tai žinojo.Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja J. S., kuri surašė 2011 m. liepos 14 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. 1A-140(NK-50), parodė, jog asmeniui, besikreipiančiam, pažymos dėl ginklo išdavimo, jeigu yra nustatytas organinis asmenybės sutrikimas ir jis buvo gydytas ankščiau, tai teisę įvertinti ar toks asmuo po kažkiek laiko gali gauti leidimą ginklo, pagal tuometinį ir dabartinį reglamentavimą sprendžia gydytojas psichiatras (t. 15, b. l. 177). Be to, ir medicinos specialistas gydytojas psichiatras, vertinęs A. G. klinikinį atvejį, išvadoje nurodė, jog vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtinto Ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliniais ginklais sąrašo (Žin., 1997, Nr. 42-1039; 1998, Nr. 25-654) 2 punktu (organinis sutrikimas), A. G. ginklu naudotis negali, nes jam nustatyta diagnozė – organinis emocinio labilumo sutrikimas VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centre (t. 2. b. l. 113).Nors ir sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pagal TLK sąraše emocinio labilumo sutrikimo (kodas – F06.6) ir organinio asmenybės sutrikimo (kodas – F07.0) kodai skiriasi, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad nustačius organinį emocinio labilumo sutrikimą, norint gauti leidimą laikyti ginklui, būtinos papildomos procedūros. Būtent dėl šios priežasties A. G. dar 2006 metais buvo siunčiamas 2-ojo lygio psichiatro konsultacijai dėl detalesnio ištyrimo.Kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamojoje byloje iš esmės nėra svarbu, ar A. G. nustatytas susirgimas (kodas – F06.6) apskritai užkirstų kelią įgyti leidimą ginklui laikyti, ar pareikalautų papildomų procedūrų leidimui gauti, nes jau pats minėtos ligos faktas buvo kliūtis A. G. gauti leidimą ginklui laikyti ir tai jam buvo žinoma - 2006 m. rugsėjo 22 d. A. G. kreipėsi į gydytoją psichiatrę D. J. dėl leidimo ginklui ir buvo pasiųstas psichiatro konsultacijai dėl detalesnio ištyrimo. Būtent dėl šių priežasčių A. G. kreipėsi UAB „J. A. kliniką“, o ne dėl to, kad „pastaroji buvo arčiau jo darbo“, kaip nurodė A. G.

Dėl didelės žalos požymio.

Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas teigia, jog skundžiamas nuosprendis yra prieštaringas, J. A. - G. veiksmai tiesiog buvo „pritempti“ prie BK 228 straipsnio sudėties, kadangi išteisindamas J. A. - G. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, teismas konstatavo, jog turtinė žala nepadaryta, tačiau tie patys J. A. - G. veiksmai sprendžiant dėl jo kaltės padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jau buvo vertinami visiškai kitaip ir nustatyta padaryta didelė žalą valstybės ir juridinio asmens UAB „J. A. klinika“ autoritetui. Tokius apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.Nusikaltimai, numatyti BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, yra skirtingo pobūdžio, savarankiškos nusikalstamos veikos, todėl didelės žalos požymiai, nurodyti šiuose BK straipsniuose, negali būti tapatinami. Pasinaudojus tarnybine padėtimi bei suklastojus dokumentą ir šiuo suklastojimu nepadarius didelės žalos, savaime nereiškia, kad didelė žala nėra padaryta piktnaudžiavimo tarnyba atveju. Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-895/2017).Didelė žala valstybei gali būti padaroma ir veiksmais, kurie trunka labai trumpai, kuriais nepažeidžiamos fizinių asmenų teisės ir laisvės, kurie nėra plačiai nušviečiami žiniasklaidos priemonėse (nesukelia rezonanso visuomenėje), tačiau kurie lemia valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimą, kenkiantį valstybės valdymo tvarkai, grubiai pažeidžia viešuosius interesus ir pan. Nuteistosios veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos netinkamas vykdymas reiškia viešojo intereso pažeidimą. J. A. - G. A. G. Asmens privalomo sveikatos tikrinimo kortelėje įrašydama žinomai melagingus duomenis, apie tai, kad Gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu A. G. galima laikyti ir naudoti šaunamąjį ginklą, sukėlė grėsmę visuomenės saugumui, tokia žala vertintina kaip didelė žala.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. A. - G. kalta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, padarė pagrįstą išvadą, jog J. A. - G. tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmais, ignoruodama Lietuvos Respublikos įstatymus bei poįstatyminius aktus, sukėlė pavojų visuomenei, sumenkino valstybės prestižą, jos elgesys nesuderinamas su Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso nuostatomis, ji diskreditavo visos klinikos ir gydytojo vardą, pakenkė gydytojo profesijos prestižui, susilpnino visuomenės pasitikėjimą gydytojo profesija ir tokiais veiksmais padarė didelę žalą valstybės ir juridinio asmens UAB ,,J. A. klinika“ autoritetui.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog baudžiamąją bylą nutraukus suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, pavartojant formuluotes, kurios tiesiogiai nurodo, kad asmuo yra kaltas nusikalstamų veikų padarymo, nedera su nekaltumo prezumpcijos principo nuostatomis ir yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas dėl kurio nuosprendis turi būti panaikintas.Nors pirmosios instancijos teismas, J. A. – G. atžvilgiu nutraukdamas baudžiamąją bylą dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nuosprendyje pasisakė dėl jos kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, tačiau priešingai nei nurodo nuteistosios gynėjas, tai nelaikytina baudžiamojo proceso pažeidimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog J. A. – G. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi nagrinėjamu atveju būtent ir pasireiškė dokumento klastojimu, t. y. nuteistosios padarytoje BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytoje nusikalstamoje veikoje yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nuosprendyje privalėjo pasisakyti ir pagrįstai pasisakė dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, jog tada, kai nagrinėjimo teisme metu nustatoma BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, byla nutraukiama teismo nutartimi, teismui neišsprendus, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismui neįvertinus kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo ir nutraukus bylą dėl to, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, sudaromas įspūdis, kad kaltinamasis nebuvo nuteistas tik dėl to, kad suėjo minėti terminai. Tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos išlikti abejonėms dėl to, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas („Dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui“).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistosios J. A. – G. kaltės padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikas pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai motyvavo. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios J. A. – G. gynėjo advokato E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisD. J.