- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-10
- Bylos Nr.
- eI3-9792-426/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01905-2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo , trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas, Pakistano Islamo Respublikos pilietis M. M., teismo prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 24S109679 (toliau – skundžiamas Sprendimas) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai (toliau – ES) nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2029 m. balandžio 14 d., nes asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas, pareiškėjo manymu, nemotyvuotas, prieštarauja ES teisės normoms ir Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintiems įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principams, neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingas, todėl turėtų būti panaikintas. Sprendimas dėl uždraudimo atvykti ir dėl įvedimo į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi iki 2029 m. balandžio 14 d., pareiškėjo nuomone, taip pat nepagrįstas. Skunde akcentuoja, kad kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarką nustatantis Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo, be kita ko, numato, kad prieš pateikdamos perspėjimą, ES šalys nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į C.SIS II.
Dėl judėjimo laisvės apribojimo pagrindo
Pareiškėjas aiškina, jog skundžiamame Sprendime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 9 d. Migracijos departamentas gavo teisės aktų nustatyta tvarka įslaptintą Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) 2024 m. balandžio 8 d. raštą Nr. 19-306S, kurio neįslaptintoje dalyje nurodyta, kad VSD, vadovaudamasis įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 4 straipsnio 4 dalimi, atliko asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertino, kad asmens buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Pareiškėjas (toliau – ir užsienietis) akcentuoja, kad Sprendime visiškai nepateiktas paties Migracijos departamento atliktas vertinimas.
Sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui, pareiškėjo manymu, nepagrįstas jokiomis nustatytomis aplinkybėmis, jo veiksmais ar padarytais teisės pažeidimais. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikoje teisėtai gyveno nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. vasario 28 d., nėra padaręs teisės pažeidimų. Mykolo Romerio universitetą atstovauja Pakistane, pristato mokymo programas, studijų Lietuvoje patrauklumą, padeda atlikti formalumus. Pareiškėjas akcentuoja, kad neturi galimybių ir pareigos vertinti studijuoti Lietuvoje siekiančių Pakistano Islamo Respublikos piliečių keliamą pavojų valstybės saugumui.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog priimant Sprendimą, visiškai nenagrinėta aplinkybė, kad pareiškėjas VSD išvadoje nurodytus veiksmus – tarpininkavimą užsieniečiams atvykti studijuoti vykdė teisėtai pagal sutartį su aukštąja mokykla jos pavedimu. Pareiškėjas nežino ir negalėjo žinoti apie VSD išvadoje nurodytą asmenį, „kuris buvo įvertintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui dėl radikalių islamo idėjų išpažinimo ir organizacijos, susijusios su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, palaikymu.“ Mano, kad jam taip pat negali būti perkelta atsakomybė už trečiojo suinteresuoto asmens nurodytą galimybę, jog „į Europą bandys patekti radikalų islamą išpažįstantys, su radikaliomis teroristinėmis, ekstremistinėmis organizacijomis susiję asmenys“. Nurodytos aplinkybės, užsieniečio nuomone, nesusijusios su jo veiksmais, todėl išvadą laiko visiškai nepagrįsta.
Šiuo atveju, pareiškėjo įsitikinimu, turi būti vertinama jo vykdoma veikla Lietuvoje. Pirmiausia, vertinant reiškiamus kaltinimus dėl trečiojo asmens nusikalstamos veiklos ir kaltų veiksmų, turi būti suteikta galimybė būti išklausytam.
Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju grėsmės vertinimas – itin formalus, pagrįstas tik VSD išvadoje nurodytais spėjimais, nevertinant šių duomenų pagal apimtį, svarbą ir reikšmę tiek sprendžiamo klausimo, tiek kitų prieinamų duomenų kontekste. Nors atsakovas nurodė, kad atliko vertinimą, tačiau iš skundžiamo Sprendimo turinio jam akivaizdu, kad vertinimo neatliko. Bendros grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos įvardijimas Sprendime ir VSD Išvadoje, pareiškėjo įsitikinimu, negali būti laikoma tinkamu individualios konkrečiai pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu.
Dėl ES teisės normų taikymo
Skundžiamas sprendimas, pareiškėjo nuomone, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti, todėl jis naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Skunde pareiškėjas akcentuoja, kad nepateikiamos aplinkybės, patvirtinančios jo siekį nusikalsti ar nusikalstamą aplaidumą vykdant teisėtą veiklą, nepateikiami jokie oficialūs kaltinimai ar įtarimai.
Dėl nemotyvuoto sprendimo
Sprendimas įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, lakoniškai nurodžius, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, jo nuomone, yra nepagrįstas (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjo manymu, Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Užsienietis nesupranta, kokių asmenų atvykimu įtariamas, nežino apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, nes nepareikšti įtarimai, nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio.
Išvada dėl tariamos grėsmės valstybės saugumui, pareiškėjo manymu, nepagrįsta jokiomis nustatytomis aplinkybėmis, jo veiksmais ar padarytais teisės pažeidimais. Akcentuoja, jog Lietuvos Respublikoje gyveno teisėtai, teisės pažeidimų nepadaręs, atstovauja Mykolo Romerio Universitetą Pakistane. Skunde akcentuoja, kad atsakovas nenagrinėjo aplinkybės, jog tarpininkavimą užsieniečiams atvykstant studijuoti jis vykdė teisėtai, sutarties su aukštąja mokykla pagrindu jos pavedimu. Pareiškėjas nežino apie aptariamoje išvadoje nurodytą asmenį, nurodytos aplinkybės visiškai nesusijusios su jo veiksmais, todėl išvada visiškai nepagrįsta.
Šalies argumentai
Pareiškėjo manymu, jo grėsmė vertinama formaliai, pagrįsta tik VSD išvadoje nurodytais spėjimais, šių duomenų nevertinant pagal apimtį, svarbą ir reikšmę. Nors Migracijos departamentas nurodė, kad atliko vertinimą, iš Sprendimo turinio jam akivaizdu, kad vertinimo atsakovas neatliko. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai pareiškėjas paaiškino, jog į Lietuvą atvyko studijuoti 2019 m. lapkričio mėn. Universitetas paprašė pritraukti studentų, pažadėjo mokėti po 10 proc. komisinių, apie 300 Eur. Sudaryta sutartis. Facebook paskyroje jis pristatė studijų programą. Iš Pakistano atvyko apie 15–20 asmenų studijuoti Lietuvoje. Tuo metu, kai atsakovas panaikino išduotą Leidimą, jis buvo išvykęs į Pakistaną.
Pareiškėjo atstovas akcentavo, kad jo atstovaujamasis dirbo agentu, studentų pavardes perduodavo Universitetui, netikrino jų grėsmės nacionaliniam saugumui ir neturėjo tokios galimybės.
Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka dėl žemiau išdėstytų priežasčių.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo patikslintą skundą. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 8 d. gavo įslaptintą VSD raštą Nr. 19-306S, kurio neįslaptintoje dalyje nurodyta, kad ši institucija atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertino, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgdamas į keliamos grėsmės akivaizdumą, rimtumą ir rizikingumą, prašė įtraukti į Nacionalinį sąrašą 10 metų laikotarpiui.
Atsakovas nurodo, kad įvertinus tai, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir tai, kad jis ir ateityje gali siekti atvykti į kitas Šengeno valstybes, taip pat kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi, ginčijamu Sprendimu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi iki 2029 m. balandžio 14 d.
Atsiliepime atsakovas pažymi, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus, iš kurių galima spręsti dėl jo grėsmės valstybės saugumui ateityje.
Atsakovas mano, kad teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti. Akcentavo, kad pilkosios migracijos schemos nėra nusikaltimai, todėl pareiškėjas nėra nuteistas. Šis užsienietis padeda fiktyviais pagrindais asmenims patekti į Lietuvos Respubliką.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD nesutinka su skundu. Atsiliepime nurodo, kad skundžiamas Sprendimas priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
Atsiliepime paaiškina, jog 2024 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 19-306S Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Vykdydamas pilkosios migracijos schemas, jis organizuoja asmenų, kilusių iš aukštos terorizmo rizikos šalių, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, padėdamas jiems nuslėpti tikruosius atvykimo tikslus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad 2024 m. balandžio 18 d. papildomai informavo atsakovą, jog 2024 m. balandžio 8 d. rašte padarė klaidą ir kad duomenys apie pareiškėją įtrauktini į SIS.
Atsiliepime pažymi, jog grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš ES valstybių narių diskrecijai. Valstybės saugumas – esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei.
VSD akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką analogiško pobūdžio bylose, pareiškėjas privalo pateikti Teismui konkrečius įrodymus, paneigiančius VSD išvadoje bei skundžiamame Migracijos departamento Sprendime nurodytas aplinkybes. Skunde šiuo atveju dėstomi argumentai, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, negali būti laikomi įrodinėjimo pareigos tinkamu įvykdymu, todėl jo keliama grėsmė valstybės saugumui konstatuota pagrįstai.
VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nepažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, nebuvo nepagrįstai suvaržytos užsieniečio teisės bei laisvės. Kadangi jis pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovo Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
VSD neprieštarauja, jeigu byla iš esmės bus nagrinėjama nedalyvaujant įgaliotam atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 24S109679 įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2029 m. balandžio 14 d., nes asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 8 d. gavo įslaptintą trečiojo suinteresuoto asmens raštą Nr. 19-306S, kurio neįslaptintoje dalyje nurodyta, kad VSD, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, atliko asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pagal žvalgybos turimą informaciją, asmuo, vykdydamas pilkosios migracijos schemas, organizuoja asmenų, kilusių iš aukštos terorizmo rizikos šalių, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, padėdamas jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus. Užsienietis suorganizavo mažiausiai vieno asmens, kuris buvo įvertintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui dėl radikalių islamo idėjų išpažinimo ir organizacijos, susijusios su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, palaikymu, atvykimą į Lietuvą. Yra didelė tikimybė, jog ir ateityje, pasinaudojami užsieniečio vykdoma schema, į Europą bandys patekti radikalų islamą išpažįstantys, su radikaliomis teroristinėmis, ekstremistinėmis organizacijomis susiję asmenys. VSD vertino, kad asmens buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, taip pat, atsižvelgdamas į keliamos grėsmės akivaizdumą, rimtumą ir rizikingumą, prašė 10 metų laikotarpiui įtraukti į Nacionalinį sąrašą.
Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 15 d., vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą Nr. 24S100198 uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų – iki 2034 m. balandžio 14 d. Duomenys į Nacionalinį sąrašą įvesti 2024 m. balandžio 26 d.
VSD 2024 m. balandžio 18 d. informavo Migracijos departamentą, kad 2024 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 19-306S pastebėjo klaidą, asmens duomenis reikia įtraukti į SIS.
Atsakovas 2024 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 24S109679 įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2029 m. balandžio 14 d., nes asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 24S109679, kreipiasi į teismą.
LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2389-822/2024 panaikino atsakovo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 24S96633, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo M. M. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 24S100198, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Pakistano Islamo Respubliką ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 120 mėn. (10 m.), nes asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui.
Minėtų sprendimų pagrindu buvo priimtas šioje byloje skundžiamas 2024 m. balandžio 26 d. Sprendimas Nr. 24S109679 įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai (toliau – ES) nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2029 m. balandžio 14 d., nes jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Regionų administracinį teismą 2024 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas informavo apie 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 24S96633 ir 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 24S100198 panaikinimą.
2024 m. lapkričio 11 d. gauta atsakovo informacija, kad pareiškėjo skundžiamu 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 24S109679 taikoma priemonė (perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2029 m. balandžio 14 d.), Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 24S250400 buvo atšaukta, todėl prašo nutraukti bylą.
2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės.
2024 m. lapkričio 12 d. gauti pareiškėjo paaiškinimai, kad skundo reikalavimus pilnai palaiko ir reikalavimų neatsisako. Teigia, kad atsakovas nenurodo, jog geranoriškai patenkino reikalavimą, nepateikė 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 24S250400, todėl mano, kad juo negalima remtis.
Atsakovas 2024 m. lapkričio 12 d. teismui pateikė paaiškinamus, kad jo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 24S250400 yra sisteminis sprendimas, įformintas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS). Tokio pobūdžio sprendimai nėra įforminami kaip vientisas tekstinis dokumentas. Kartu su prašymu dėl bylos nutraukimo Migracijos departamentas pridėjo įrodymus apie šio sprendimo priėmimą – MIGRIS sistemos ekrano nuotraukas, kuriose matyti sprendimo data, numeris, jį priėmęs subjektas, asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, priėmimo pagrindas ir sprendimu taikomos priemonės.
ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, bet kurio priimto akto ar atlikto veiksmo (neveikimo). Tokia bendra taisyklė yra įtvirtinta ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad, nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo, teismas, visų pirma, įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t. y. ar pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Taigi, būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu – pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl, jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti, priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad administracinis teismas sprendžia tik ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, reiškia, kad ginčo bylose tarp šalių (fizinio ar juridinio asmens ir administravimo subjekto) dėl tikro ar tariamo teisės pažeidimo turi kilti ginčas, o nagrinėjant tokį ginčą teisme, procese dalyvaujančios šalys turi turėti priešingus interesus.
Pareiškėjas palaiko savo skundo reikalavimus ir teismo prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 24S109679 įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai (toliau – ES) nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2029 m. balandžio 14 d., nes asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui.
Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų matyti, kad dėl pareiškėjo pateikto 2024 m. gegužės 2 d. skundo Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 8 d. priėmė sisteminį Sprendimą Nr. 24S250400 (įformintą Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), nes tokio pobūdžio sprendimai nėra įforminami kaip vientisas tekstinis dokumentas), kuriuo atšaukta 2024 m. balandžio 26 d. Sprendimu Nr. 24S109679 pareiškėjui taikoma priemonė (perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2029 m. balandžio 14 d.). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad neliko faktinio pagrindo ginti pareiškėjo teises jo skunde nurodytu būdu. Skunde nurodomos aplinkybės neturi įtakos užsieniečio teisėms, skundo nagrinėjimas teisme ir teismo sprendimo priėmimas netenka prasmės, tampa betikslis, nebeatitinka asmens pažeistų teisių gynimo teisme paskirties.
Byla neturi būti nagrinėjama teisme, jei priimtas sprendimas neturės jokios reikšmės asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl individualių teisių bei teisėtų interesų gynimo, materialioms teisėms ir teisėtiems interesams. Tokiu atveju, asmuo nėra laikomas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme suinteresuotu asmeniu, ir tokio asmens skundo pagrindu byla neturi būti pradedama, o kai yra pradėta, išnykus materialiniam teisiniam suinteresuotumui, pareiškėjo skundas turi būti atmestas. Pareiškėjo prašymas panaikinti Sprendimu taikytą priemonę, šios dienos kontekste, niekaip nebūtų susijęs su jo teisių gynimu.
LVAT praktikoje nuosekliai aiškinama, kad bylų nagrinėjimo administraciniame teisme tikslas – spręsti ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. <...> kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas.
Nagrinėjamos bylos ypatybė – tai, kad pareiškėjo teisinio suinteresuotumo neliko Migracijos departamentui 2024 m. lapkričio 8 d. priėmus Sprendimą Nr. 24S250400, kuriuo buvo atšaukta 2024 m. balandžio 26 d. Sprendimu Nr. 24S109679 jam taikoma priemonė (perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) iki 2029 m. balandžio 14 d. Pareiškėjo teisinis suinteresuotumas savo materialiųjų teisių gynimu išnyko iki teismui priimant sprendimą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad neliko objektyvių prielaidų ginti jo teises teisme.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 – 134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. (M. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.