Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą dėl R. M. perdavimo iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 4 dalį ir 177 straipsnio 2 dalį bei 177 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 1 ir 3 dalimi paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, jam paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, be turto konfiskavimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 2 d., į bausmės atlikimo laiką įskaičiuojant įkalinime praleistą laiką nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. Sprendimas įsiteisėjo 2014 m. spalio 10 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas prašo, vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, spręsti Daugpilio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą ir apie priimtą sprendimą informuoti Latvijos Respublikos teisingumo ministeriją, Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XIII-1322 dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo, nustatyta tvarka.

Prokuroras prašo teikimą patenkinti, nurodė, kad Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje.

Nuteistojo gynėja prašo teikimą patenkinti, kadangi nuteistasis R. M. yra išreiškęs savo sutikimą būti perduotas Lietuvos Respublikai likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti ir pats to prašė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR, Latvijos Respublika, tai yra išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis) perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) nuosprendį, kuriuo R. M. 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir liudijimą nuosprendžio pripažinimui ir bausmės vykdymui. Nuteistasis R. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, VšĮ Gyventojų Registro išrašo duomenimis, deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno miesto savivaldybėje. Prie prašymo pridedamas nuteistojo R. M. pareiškimas, kuriuo jis prašo jį išsiųsti Lietuvos Respublikai paskirtos bausmės atlikimui, kadangi jis yra Lietuvos Respublikos gyventojas ir pilietis, visi jo giminės, draugai ir pažįstami yra Lietuvoje ir negali atvykti į susitikimus su juo Latvijos Respublikoje. Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra nustatyta Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XIII-1322 dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XIII-1322 dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalimi, Daugpilio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) atitinkamus straipsnius.

R. M. nuteistas Daugpilio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 4 dalį ir 177 straipsnio 2 dalį bei 177 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis pasisavino svetimą turtą, piktavališkai pasinaudojant pasitikėjimu ir apgaule (sukčiavimas) iš anksto susitarus asmenų grupėje, tai yra, 2014 m. birželio 17 d. po 14:21 vai., į A. G. namų telefoną, Ilukstės kraštas, Ilukstėje, Jekabpils gatvė 12-4, paskambino neišaiškintas vyras, kuris turėdamas tikslą gauti pinigų, pranešė A. G., kad jos anūkas Rusijoje padarė automobilio avariją, kurios rezultate nukentėjo pats ir mergaitė. Ji nuėjo į paštą, nuėmė nuo sąskaitos pinigus, o sugrįžus namo vaikų žaidimų aikštelėje Ilukstės kraštas, Ilukstėje, Sportą gatvėje jos laukė R. M., prisistatė kaip nukentėjusios mergaitės tėvas, kuriam A. G. atidavė 5000 EUR. Be to, R. M. įvykdė svetimo turto pasisavinimo bandymą, pasinaudodamas pasitikėjimu ir apgaule (sukčiavimas), iš anksto susitarus asmenų grupėje, tai yra, 2014 m. birželio 30 d. 16:50 vai., į N. R. namų telefoną, Daugpilyje, Cietokšna gatvė 71-26, paskambino neišaiškintas vyras, kuris turėdamas tikslą gauti pinigų, pranešė Rumjancevui, kad jo sūnus Didžiojoje Britanijoje sukėlė automobilio avariją, kurioje nukentėjo pats ir mergaitė., kad būtų išspręstas konfliktas reikia pinigų 5000 EUR. N. R. sutiko atiduoti pinigus 160 EUR dydžiu, paaiškino, kad daugiau neturi. Į aukščiau nurodytą butą paimti pinigų atėjo R. M., tačiau nusikalstamų kėslų įvykdyti iki galo negalėjo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jį sulaikė policijos darbuotojai. V. L. Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 1 ir 3 dalimi paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, jam paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, be turto konfiskavimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 2 d., į bausmės atlikimo laiką įskaičiuojant įkalinime praleistą laiką nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d.

Nuteistojo R. M. veika kvalifikuota pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 4 dalį ir 177 straipsnio 2 dalį, kaip bandymas vykdyti sukčiavimą iš anksto susitarusia asmenų grupe, ir pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnio 2 dalį kaip sukčiavimas iš anksto susitarusia bendrininkų grupe. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio („Sukčiavimas“) 1 dalis, numato, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ir turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, ir šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė už tokį nusikaltimą – laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 22 straipsnio 1 dalyje („Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką“) yra nustatyta atsakomybė asmeniui, kurio tyčiniu veikimu ar neveikimu pradėta daryti nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Be to, pagal 182 straipsnio 1 dalį atsako, tas, kas apgaulės būdu užvaldė didesnės nei 5 MGL (188,30 Eur) vertės svetimą turtą (BK 190 str.). Kaip matyti iš Daugpilio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, iš nuteistojo R. M. priteista 10000 eurų žalos atlyginimo nukentėjusiajai, kas nuosprendžio priėmimo dieną sudaro daugiau nei 5 MGL, todėl teismas sprendžia, kad R. M. padarytos veikos, dėl kurių jis buvo nuteistas pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 4 dalį ir 177 straipsnio 2 dalį bei 177 straipsnio 2 dalį, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių; asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu. Be to, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltininkas veiką padarė bendrininkų grupe.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. M. atžvilgiu Latvijos Respublikos Daugpilio teismas įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmes ir jų paskirtį (BK 41 str.), yra pagrindas spręsti, kad Daugpilio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu R. M. paskirta bausmė pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 4 dalį ir 177 straipsnio 2 dalį bei 177 straipsnio 2 dalį, neviršija Lietuvos Respublikos BK numatytų bausmių, kurios galėtų būti skiriamos pagal BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies bei 182 straipsnio 1 dalies nuostatas maksimumo, todėl suderinus Latvijos Respublikoje paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis R. M. paliktina paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Prašyme dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo nurodyta, kad nuteistasis R. M. buvo sulaikytas 2014 m. vasario 21 d., bausmę pradėjo vykdyti nuo 2014 m. rugsėjo 2 d., iki 2015 m. gegužės 15 d. iš viso buvo atlikęs 319 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistąjį perėmus iš Latvijos Respublikos, nuteistajam bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo perėmimo dienos, o į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Latvijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas ir kardomojo kalinimo laikas.

Bausmės atlikimo vieta pagal BK 50 straipsnio 3 dalį parenkama atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą. Atsižvelgus į tai, kad R. M. yra nuteistas už nesunkių nusikaltimų padarymą, todėl bausmė atliktina pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, ir Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XIII-1322 dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 7 ir 8 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 3 dalimi, 365 straipsniu, teismas

nutaria:

pripažinti Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Suderinti nuteistajam R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos Daugpilio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 4 dalį ir 177 straipsnio 2 dalį bei 177 straipsnio 2 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir 182 straipsnio 1 dalimi ir palikti paskirtą 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo R. M. perėmimo iš Latvijos Respublikos dienos, į bausmės laiką įskaičiuoti visą Latvijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką ir kardomojo kalinimo laiką.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam R. M., jo interesus atstovaujančiai advokatei, Latvijos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos.