Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, kaltinamajam V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusų tautybės, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2010-03-15 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d.; 2) 2010-08-31 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.; 2014-03-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. - 8 MGL (1040 Lt) bauda, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2016 m. liepos 29 dieną, apie 21.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje- prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia du kartus kumščiu sudavė E. S. į veido kairę pusę sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir šiais tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. S. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad galėjo būti ir 2016 m. liepos 29 dieną, būdamas neblaivus, buvo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo metu E. ėjo prie parduotuvės ,,Iki“. E. jis norėjo paklausti, ar turi cigaretę. Pašaukė jam, bet jis kažką jam neaiškiai atsakė. Tuomet jis pribėgo prie jo, paklausė ką pasakė. E. tuo metu jau buvo prie parduotuvės „IKI“, kur pradėjo kažką neaiškiai sakyti, grubiai jam aiškinti, dėl ko jam sudavė 2 kartus į veido sritį iš kumščio. Dėl šio įvykio labai gailisi. Papildomai paaiškino, kad turi vaiką su negalia. Gyvena su sugyventine ir neįgaliu vaiku, jis vienintelis šeimos finansinis rūpintojas. Jam šiuo metu pagal ankstesnį nuosprendį yra likęs mokėti baudos likutis, apie 100 Eur. Šiuo metu jis nelabai galėtų sumokėti nesumokėtą baudą, prašo neskirti arešto bausmės, nes nenori prarastį darbo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto, vėliau nukentėjusiuoju pripažinto E. S. apklausos protokolų (1 t., b. l. 23, 25, 29) matyti, kad 2016-07-29 apie 21.40 val., jis ėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo išgėręs, tačiau apsvaigęs nesijautė. Prie jo gyvenamojo namo pirmos laiptinės stovėjo grupelė jaunuolių, kurie, jam prie jų priėjus, ėmė rėkti, liepė jam prie jų prieiti. Jis išsigando ir ėmė bėgti. Jį vijosi lygtai du vaikinai. Visą tai pro langą matė jo žmona D. S.. Jis nubėgo prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), kur jam V. S. du kartus kumščiu sudavė į veido kairę pusę ir dėl to jis juto fizinį skausmą. Kodėl buvo sumuštas nežino, jokių reikalų su tais asmenimis neturėjo.

Liudytoja D. S. parodė, kad 2016-07-29 apie 21.35 val., ji viena buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai išgirdo, jog ją šaukia vyras. Po kelių sekundžių per langą pamatė, kaip jos vyras nubėgo link picerijos, o jį nusivijo du jaunuoliai - V. S. ir E. Š.. Vyras bėgdamas šaukė, kad ji kviestų policiją. Ji tuoj pat telefonu iškvietė policiją ir pati išbėgo į lauką. Kas mušė jos sutuoktinį ji nematė. Išėjus į lauką jau buvo atvykę policininkai ir sulaikę V. S. Vyras jai paaiškino, kad dėl neaiškių priežasčių jį vijosi V. ir E., o V. jam dar du kartus kumščiu sudavė į veidą (1 t., b. l. 38).

Liudytojas E. Š. paaiškino, kad 2016-07-29 jis buvo neblaivus ir su draugais stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, Kėdainių m. Tuo metu link jų ėjo E. S.. Kažkuris iš vaikinų E. S. kažką pašaipiai pasakė ir šis ėmė bėgti, o S. ir jis S.nusivijo. S. nubėgo prie ,,IKI“ parduotuvės. Jis stovėjo kiek toliau, o S. nuėjo su S. pakalbėti, kažką rėkavo, tačiau ar jam sudavė nematė (1 t., b. l. 45).

L. V. V., picerijos ,, (duomenys neskelbtini)" darbuotoja, parodė, kad apie 22.00 val., tikslaus laiko nepamena, į piceriją atėjo E. S., kurį ji pažįsta kaip buvusį darbuotoją, ir prašė iškviesti policiją (1 t., b. l. 50).

Blaivumo testo metu V. S. buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas (1 t., b. l. 53).

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. S. parodė vietą prie parduotuvės, kur jis du kartus kumščiu sudavė E. S. į veidą (1 t., b. l. 81).

Įrodymų vertinimas.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams– žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius- veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką gali kilti staiga, spontaniškai, dėl menkavertės dingsties arba visai be dingsties. Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti esminį viešosios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius)- sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė.

V. S. įžūlus elgesys nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu pasireiškė viešoje vietoje– prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste. Įžūlūs kaltinamojo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis dėl menkavertės dingsties (kaip paaiškino teismo posėdžio metu jis nukentėjusiojo paklausė ar turi cigaretę, ir nesupratęs atsakymo, pastarąjį nusivijo; prisivijęs paklausė ką šis sakęs, tačiau pastarajam vėl neaiškiai pasakius, sudavė du smūgius jam į veido sritį kumščiu) tyčia panaudojo fizinį smurtą E. S. atžvilgiu. Pats nukentėjęs E. S. kaltinamojo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Nusikaltimo vietoje dėl laisvo priėjimo (nusikaltimas padarytas prie parduotuvės) turėjo teisę būti ar atsirasti bet kurie asmenys. Tokiu būdu kaltinamojo įžūliais veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkai, sutrikdyta įprastinė rimtis ir nusistovėjusi tvarka, sukeltas išgąstis ir sumaištis. Be to kaip jau nustatyta, V. S. savo smurtiniais veiksmais E. S. sukėlė ir fizinį skausmą- kaltinamasis V. S. pripažino sudavęs nukentėjusiajam smūgius kumščiu į veido sritį. V. S. privalėjo suprasti ir suprato, kad savo neteisėtus veiksmus jis atlieka viešoje vietoje, kur gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ir to siekė. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, ji baigta. Dėl paminėtų aplinkybių jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia pareiškime nurodomas aplinkybes, t. y. kad V. S. 2016 m. liepos 29 dieną, apie 21.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje- prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia du kartus kumščiu sudavė E. S. į veido kairę pusę sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir šiais tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad V. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo V. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į V. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika viešajai tvarkai, kurios papildomas objektas yra nukentėjusiojo sveikata), pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikalstamos veikos padarymo žemus motyvus, į tiesioginės tyčinės kaltės formą. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į V. S. asmenybę. Jis dirba, charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 132, 133, 135), yra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėje; diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opiatus. Priklausomybės sindromas; VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra registruotas (1. t, b. l. 130). Jis praeityje teistas tris kartus (1 t., b. l. 96- 99), visus kartus teistas už nusikaltimas veikas nuosavybei, teistumai neišnykę, bausmės pagal paskutinį teismo nuosprendį neatlikęs- išieškota tik dalis baudos, likusi neišieškota baudos dalis 171,45 (1 t., b. l. 101, 120, 2 t., b. l. 14). V. S. eilę kartų baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2015-10-22 (už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (1 t., b. l. 121- 128). Nukentėjęs kaltinamajam pretenzijų neturi, jam žala nepadaryta ir civilinio ieškinio jis nereiškia (1 t., b. l. 23- 24, 25, 29). Kaltinamasis gyvenamąją vietą deklaravęs su sugyventine A. B., bei su jų neįgalia dukra M. S. (2 t., b. l. 12, 13).

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. S. paskyrus straipsnio už šį nusikaltimą sankcijoje numatytą bausmę- laisvės apribojimą. Viešieji darbai ar bauda išvadų dėl praeityje padarytų nusikaltimų nepadariusiam V. S. teismo vertinimu laikytini per švelniomis bausmės rūšimis, jas paskyrus nebūtų pasiekti bausmės tikslai; be to kaip jau minėta V. S. turi pareigą išlaikyti savo dukrą, kuri yra neįgali (iš jo šiuo metu yra vykdomas išieškojimas, dėl ko galimybė prisidėti prie vaiko išlaikymo, be kita ko turinčių ir specialių poreikių, yra apsunkinta). Gi areštas ar laisvės atėmimas, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes ir bausmės skyrimo pagrindus, laikytina per griežta bausmės rūšimi, nes G. S. dirba ir vienintelis išlaiko šeimą, ir realiai atlikdamas netgi trumpalaikį laisvės atėmimą (BK 49 str. 2 d.) prarastų galimybę dirbti ir galimai netektų darbo. Be to nors kaltinamasis ir anksčiau teistas ir šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad ši jo veika nesusijusi su praeityje padarytais nusikaltimais, nes jis praeityje teistas už vagystes; be to kaltinamasis savo veiksmus teismo posėdžio metu įvertino pakankamai kritiškai. Todėl teismas mano, kad paskyrus vidutinio griežtumo už šią nusikalstamą veiką bausmę- laisvės apribojimą, bei skiriant BK 48 str. 6 d. numatytus įpareigojimus, bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti įstatyme numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, V. S. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi naują nusikalstamą veiką V. S. padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nuosprendžiu paskirtos bausmės- 2016-11-18 duomenimis yra neišieškota 171,45 Eur baudos dalis (1 t., b. l. 14), todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 64 str. 1 d., 2 d., pagrindu, bendrintina su bausme, paskirta minėtu nuosprendžiu, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą.

Į skirtiną bausmę įskaitytinas dviejų parų laikino sulaikymo laikas nuo 2016-07-29, 22 val. 25 min., iki 2016-07-31 14 val. 27 min, (t. 1, b. l. 85, BK 66 str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 86- 87). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) tęsti dirbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės metu įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) tęsti dirbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą laisvės apribojimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi- bauda, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės metu įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) tęsti dirbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje, ir 171,45 Eur (vieno šimto septyniasdešimt vieno euro 45 ct) baudą.

Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-07-29, 22 val. 25 min., iki 2016-07-31 14 val. 27 min, ir laikyti jį atlikus 4 (keturių) dienų laisvės apribojimo bausmę.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus bausmę vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti, kad V. S. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam keičiama areštu.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta (ir pateikti teismui, į 101 kab., sumokėjimą patvirtinantys duomenys) ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 str.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.