Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. Š., P. J., A. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas pareiškimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais.

Pareiškimas tenkintas.

Byloje esančiu ištuokos liudijimu nustatyta, kad J. Š. ir Justina D. Š. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką, įrašo Nr. 43 (b. l. 4). Mirties liudijimo kopija nustatyta, kad Justina D. Š. mirė 2015-07-07 (b. l. 5). Skuodo rajono savivaldybės administracijos Mosėdžio seniūnijos pažyma nustatyta, kad Justiną D. Š., mirusią (duomenys neskelbtini) , gyvenusią (duomenys neskelbtini) ., prižiūrėjo ir kartu su ja gyveno dukterėčia D. Š.. J. D. Š. savo vaikų neturėjo. D. Š. po J. D. Š. mirties prižiūri namą ir jame tebegyvena (b. l. 6). Skuodo rajono notarų biuro notarės nutarimu atsisakyta išduoti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į Justinos D. Š. turtą, nes testamentinė įpėdinė D. Š. praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti (b. l. 7). 2015-10-21 Skuodo rajono notarų biuro notarės V. Ž. išduota pažyma nustatyta, kad Justinos D. Š., mirusios 2015-07-07, turto paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 8). Testamento, sudaryto 2015-02-11, kopija nustatyta, kad Justina D. Š. testamentu patvarkė, kad savo mirties atveju 0,79 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) palieka A. V., o visą kitą jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir namų valdos sklypą prie minėtų pastatų, taip pat visą kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besudėtų, taip pat piniginius indėlius su procentais bet kuriame banke palieka pareiškėjai D. Š. (b. l. 9-10). Taigi, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. V. yra testamentinės palikėjos Justinos D. Š. įpėdinės. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) , ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruoti Justinos D. Š. vardu (b. l. 11-13).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu - per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Todėl, nagrinėjant bylą teisme, dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimą priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Teismo posėdyje apklausta pareiškėja patvirtino, kad ji tuoj pat po tetos J. D. Š. mirties pradėjo valdyti pastatus ir namų valdos sklypą prie šių pastatų, rūpinosi savo tetos J. D. Š. palikimu, dar iki palikėjos mirties gyveno ir iki šiol gyvena palikėjai priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) taip pat naudojasi visais kilnojamaisiais daiktais, kurie liko pastate. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai - palikėjos kaimynė P. M., kuri nuolat bendravo su palikėja; B. Š., pareiškėjos brolis, kuris taip pat patvirtino, kad jo sesuo D. Š. dar iki tetos mirties ją prižiūrėjo, slaugė, gyveno ir iki šiol gyvena palikėjos name. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas H. V., parodydamas, kad jis buvo palikėjos kaimynas, matė, kad palikėją iki jos mirties prižiūrėjo ir slaugė jo dukterėčia D. Š., kuri gyveno kartu su palikėja iki pat mirties, ir iki šiol gyvena palikėjos name. Kiek jam žinoma, pareiškėja vaikų neturėjo, o su savo sutuoktiniu buvo išsituokusi, jo nė karto nėra matęs.

Teismas pažymi, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pareiškimas pagrįstas. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais dokumentais, kadangi pareiškėjos, liudytojų paaiškinimai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos paaiškinimai, suinteresuotų asmenų atsiliepime išdėstyta pozicija, liudytojų parodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus J.D. Š., po jos mirties didžiąją dalį paveldimo turto priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti testamentinė įpėdinė D. Š.. Suinteresuotas asmuo A. V., taip pat palikėjos J. D. Š. testamentinė įpėdinė atsiliepime nurodė, kad jai palikėjos testamentu paliktas turtas – 0,79 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra nereikalingas, ji jo nepradėjo valdyti, į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, ir atsisako priimti minėtą jai testamentu palikto palikimo dalį. Liudytojas H. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jo sutuoktinė, testamentinė įpėdinė A. V. nepageidauja priimti palikimo ir jo atsisako, dėl to niekam pretenzijų nereikš. Byloje nėra duomenų apie tai, kad A. V. per įstatymų nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo būtų kreipusis pas notarą dėl palikimo priėmimo.

Kadangi pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 str. 1d., 8 p., 445 str.).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (Lietuvos Aukščiausiojo T. S. 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.). Įvertinus tai, pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad D. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po jos tetos Justinos D. Š. mirties, konkrečiai to turto (buto) neįvardinus.

Nagrinėjamu atveju juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CK 5.66 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po jos tetos Justinos D. Š., mirusios (duomenys neskelbtini) , mirties.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.