- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- I-366-423/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- Ž. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Steponui Špogiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės 7000 Lt žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 4-5).
Pareiškėjas skunde nurodė, panašiai ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad patyrė moralinį pažeminimą ir kankinimą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Alytaus pataisos namuose. 2013-10-08 atsakovo nutarimu buvo nutarta iš 19 būrio antrame lokaliniame sektoriuje pervesti pareiškėją į 18 būrį aštuntame sektoriuje. Pareiškėjas atsisakė vykdyti nutarimą, todėl buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Pareiškėjas teigė, jog pareigūnai žinojo, kad pareiškėjas negali gyventi 8 lokaliniame sektoriuje, nes ten jis turi priešų, tačiau norėdami tokiu būdu susidoroti su pareiškėju, skyrė jam nuobaudas. Į pareiškėjo nuomonę, kad perkėlimas į 18 būrį negalimas, nes ten gresia pareiškėjui pavojus jo sveikatai, pareigūnai nereagavo. Toks pareiškėjo perkėlimas tarsi susidorojimas su juo, jog nerašytų skundų ir nekonsultuotų nuteistųjų. Tokiais veiksmais buvo suvaržytos pareiškėjo konstitucinės teisės bei vykdomas persekiojimas už išreikštą kritiką. Prašė skundą tenkinti ir atlyginti neturtinę žalą, kurią įvertino 7000 Lt suma.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atsiliepime į skundą (b.l. 10-12) nurodyta, kad negalint pareiškėjui atlikti bausmės paskirtame būryje, jis turi raštu nurodyti tokio elgesio priežastis, kurios būtų ištirtos papildomai, įvertintos ir priimtas sprendimas dėl jo galimybės perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į kitą būrį ar kitus pataisos namus. Kitais atvejais nuteistojo atsisakymas atlikti bausmę paskirtame būryje yra vertinamas kaip teisėtų administracijos nurodymų nevykdymas, siekiant savanaudiškų tikslų. Nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Nuteistasis, nevykdydamas pataisos namų administracijos, pareigūno nurodymų ar įsakymų, pažeidžia režimo reikalavimus. Teisėti nurodymai yra privalomi ir jų nevykdymas užtraukia nuteistiesiems drausminę atsakomybę, todėl jų atžvilgiu taikomos drausminančios priemonės ir skiriamos nuobaudos, adekvačios padarytam nusižengimui. Pareiškėjas prašė neturtinės žalos, tačiau pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėtas atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų darbuotojų veikimas ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Pareiškėjui siekiant žalos atlyginimo, privalu visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima vertinti kaip objektyvius, taip pat aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie pareiškėjui padarytą neturtinę žalą, nėra pateikta teismui. Atsakovo neteisėti veiksmai nėra įrodyti, todėl negali būti konstatuotas neturtinės žalos atsiradimo faktas. Taip pat nenurodyta jokių teisės aktų, kuriuos pažeidė Alytaus pataisos namų pareigūnai, o pareiškėjas nurodė tik abstrakčias ir deklaratyvias teisės normas, kurios neva yra pažeistos. Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, neturtinę 7000 Lt žalą, kurią patyrė atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose dėl neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
LR Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekė, jog jam būtų atlyginta 7000 Lt neturtinė žala, kurią, jo teigimu, jis iš esmės patyrė dėl to, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai neveikė taip kaip privalėjo elgtis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo savo įgaliojimus ir dėl to pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, lėmusios pagrindą neturtinei žalai atsirasti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjas turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pažymi, kad 2013-10-08 Alytaus pataisos namų nuteistųjų paskirstymo komisijos posėdžio protokolu Nr. 160 (b.l. 14-17) ir 2013-10-08 Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 2-319 (b.l. 18-19) buvo nurodyta pareiškėją perkelti iš 19 būrio (190 brigados) į 18 būrį (180 brigadą). Pareiškėjui, atsisakius vykdyti minėtą įsakymą, 2013-10-08 nutarimu (b.l. 23), 2013-10-09 nutarimu Nr. 49-3257 (b.l. 30), 2013-10-23 nutarimu Nr. 936 (b.l. 33) ir 2013-10-24 nutarimu Nr. 49-3430 (b.l. 35) buvo paskirta bausmė – uždarymas į baudos izoliatorių. Teismo posėdžio metu nustatyta, jog minėti nutarimai nėra apskųsti ir nėra panaikinti. Pareiškėjas taip pat teismui nėra pateikęs kitokių aplinkybių ir įrodymų, kurie įrodytų situaciją priešingai. Nuobaudos pareiškėjui paskirtos už tai, kad jis atsisakė vykdyti administracijos nurodytus reikalavimus, tuo pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ko pasekoje ir buvo Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimais nutarta pareiškėją uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų tiek 2013-10-09, tiek ir 2013-10-24. Be to, dėl pareiškėjo atsisakymo gyventi paskirtame 18 būryje, buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu nenustatyta jokių priežasčių, kurios galėtų trukdyti pareiškėją paskirti į 18 būrį. Taip pat nenustatyta nuteistųjų, su kuriais gali kilti konfliktai. Buvo apklausti ir nuteistieji, kurie negalėjo pasakyti, kodėl pareiškėjas galėtų nukentėti dėl savo požiūrių ar įsitikinimų, susijusių su bausmės atlikimu 18 būryje. Atlikus tyrimą buvo surašyta tarnybinio tyrimo išvada (b.l. 28-29). Be to, tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas nurodė, jog 2013-10-08 Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymas Nr. 2-319 dėl pareiškėjo perkėlimo į 18 būrį realiai įgyvendintas nebuvo, t.y. pareiškėjas nebuvo perkeltas į minėtą būrį, jame negyveno ir jame bausmės neatliko.
Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidė jo teises, dėl ko atsiado pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryšio. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).
Kaip jau buvo minėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Nenustatyta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog atsakovo atstovas veikė neteisėtai. Pareiškėjo nurodytos skunde aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokią neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta 7000 Lt.
Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais bei 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.