Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju (nuotoliniu ir fiziniu) būdu išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. D., D. A. D., N. G. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad remdamasis turimais dokumentais, kurie patvirtina, kad yra vienas bendras žemės sklypas, o ne keli atskiri žemės sklypai, pareiškėjas kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centras (toliau – atsakovas) prašydamas ištaisyti viešajame registre klaidą ir įregistruoti vieną (duomenys neskelbtini) ha ploto bendrą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatant konkrečias kiekvieno žemės sklypo savininko dalis bendroje dalinėje nuosavybėje. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 atmetė šiuos prašymus, kadangi duomenys apie pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų valdomus žemės sklypus, atitinka dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės, klaidingu įrašų nėra, todėl teritorinis registratorius keisti įrašus neturi juridinio pagrindo, be to nepateikti dokumentai, patvirtinantys žemės sklypų performavimą. Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 pareiškėjas apskundė valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – Komisija). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundus, Sprendime 3 ir Sprendime 4 nurodė, kad teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro duomenų bazės įraše (duomenys neskelbtini), K. D. ir D. A. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro duomenų bazės įraše (duomenys neskelbtini) bei N. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro duomenų bazės įraše (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, todėl juos taisyti nėra Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje numatytų pagrindų. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo teiginio, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra suformuotas vienas (duomenys neskelbtini) ha bendro ploto žemės sklypas nepatvirtina Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo turimi dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo valstybės įmonės Registrų centro teritorinio ir centrinio registratoriaus priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje, Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas yra atsakingas už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys gali būti pakeisti kitais duomenimis, laikantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. pateikus šio straipsnio 1 dalyje numatytą dokumentą ir prašomo įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Kadastro įstatymo 7 straipsnis numato, kad žemės sklypai gali būti formuojami Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad jog (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso: 1/2 dalis K. D. ir 1/2 dalis D. A. D., (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso N. G., (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (adresas objektui nesuteiktas), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui J. A.. Bendra minėtų žemės sklypų plotų suma sudaro (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra įbraižytas (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Šiame (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklype yra pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, N. G., K. D. ir D. A. D..

Pareiškėjo atstovas M. R. 2020 m. vasario 27 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas ištaisyti klaidą ir vietoje trijų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai), kurie nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir tretiesiems asmenims N. G., K. D. ir D. A. D., įregistruoti vieną (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatant konkrečias kiekvieno žemės sklypo savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir pareiškėjo nuosavybės teisę į jį. Kartu su prašymu buvo pateikta 2018 m. vasario 14 d. atstovavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 2 d. Nekilnojamojo turto registro (įrašų Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) Centrinio duomenų banko išrašai ir įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas.

Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ištaisyti klaidingus duomenis bei įregistruoti (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pateiktus dokumentus, Sprendimu 1 ir Sprendimu 2 atmetė pareiškėjo prašymus, nurodydamas, kad duomenys apie Žemės sklypus atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, klaidingų įrašų nėra, taip pat nepateikti žemės sklypų performavimą patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais teritorinio kadastro tvarkytojo Sprendimu 1 ir teritorinio registratoriaus Sprendimu 2, pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, skundais kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją (toliau – ir Komisija). Komisija, atmesdama pareiškėjo skundus, tiek Sprendime 3, tiek Sprendime 4, pritarė teritorinio kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtiems sprendimams, nurodė, kad duomenys, įrašyti pareiškėjo nurodytuose Nekilnojamojo turto registro įrašuose apie Žemės sklypus, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, klaidingų įrašų nėra, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių žemės sklypų performavimą. Be to Sprendime 1 ir Sprendime 4 nurodyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registras Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas 1994 m. gruodžio 6 d., žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas 1994 m. lapkričio 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „T. “ 1993 m. lapkričio 11 d. parengto, žemėtvarkos tarnybos vadovo 1994-11-17 suderinto plano pagrindu. K. D. ir D. A. D. nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registras Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas 1996 m. gegužės 21 d., žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas 1996 m. balandžio 2 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „T. “ 1993 m. lapkričio 11 d. parengto, žemėtvarkos tarnybos vadovo 1995 m. sausio 13 d. suderinto, plano pagrindu. N. G. nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registras Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas 1996-05-21, žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas 1996 m. balandžio 25 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „T. “ 1993 m. lapkričio 11 d. parengto, žemėtvarkos tarnybos vadovo 1994 m. lapkričio 17 d. suderinto plano pagrindu.

Pagal byloje esančius dokumentus nustatyta, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistruota 2004 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2004 m. liepos 12 d. priėmimo-perdavimo akto, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas perka žemės sklypą, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha ir, teisėjų kolegijos nuomone, šie duomenys visiškai atitinka tuos duomenis, kurie yra įrašyti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įraše Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo duomenys užfiksuoti ir ankstesniuose nuosavybės teisės atsiradimą ir perleidimą (pasikeitimą) patvirtinančiuose dokumentuose: Valstybinės žemės sklypo 1994 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nuosavybės teisės 2004 m. kovo 18 d. liudijime, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir Paveldėjimo teisės 2004 m. kovo 31 d. liudijime, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę, jog pirminėmis Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis buvo įgyti atskiri žemės sklypai, patvirtina ir šiuose Žemės sklypų planuose įrašyti skirtingi šių žemės sklypų kadastro numeriai, visiškai atitinkantys nurodytus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), skirtingos šių Žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo datos (1993 m. lapkričio 5 d. ir 1993 m. lapkričio 11 d.), skirtingos šių žemės sklypų planų patvirtinimo datos (1994 m. lapkričio 17 d. ir 1995 m. sausio 13 d.), skirtingos registro įrašų sudarymo datos (1994 m. gruodžio 6 d. ir 1996 m. gegužės 21 d.) ir vėlesni šių atskirų Žemės sklypų perleidimo sandoriai. Šiuos duomenis patvirtino ir atsakovo išsamūs, teisės aktais pagrįsti Sprendimas 1 bei Sprendimas 4. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundų argumentas kad aplinkybę, jog faktiškai yra tik vienas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir kad žemės sklypo savininkai įsigijo tik vieno bendro žemės sklypo dalis, o ne atskirus sklypus patvirtina žemės sklypo dalių įsigijimo sutartys, viešajame registre įregistruotas žemės sklypo planas, atmetamas kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nepagrindžia ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014-08-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jame kaip tik konstatuota, kad tik (duomenys neskelbtini) kv. m. plotas, esantis aplink gyvenamąjį namą (plane pažymėtas skaičiumi 0) priklauso visiems savininkams bendrai ir yra bendro naudojimo.

Pareiškėjas, skunde prašydamas ištaisyti klaidą ir įpareigoti atsakovą įregistruoti vieną (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistruojant konkrečias kiekvieno žemės sklypo savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, siekia, kad viešajame registre įregistruoti trys atskiri Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir priklausantys ne tik pareiškėjui, bet ir tretiesiems asmenims (N. G., K. D. ir D. A. D.), būtų sujungti į vieną žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suinteresuoto asmens prašymu teritorinis registratorius gali taisyti tik technines klaidas, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Sąvoka „klaidos“ reiškia tam tikrą nukrypimą nuo teisingos informacijos, pavyzdžiui, registruojant juridinio asmens valdymo organo narį, pavardėje padaryta gramatinė ar korektūros klaida, nurodant juridinio asmens kodą, neteisingai parašytas skaičius ir panašiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2002, p. 160).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, konstatavimas. Jeigu yra pagrindas manyti, kad prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1020/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007, 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009)

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistruota 2004 m. liepos 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. liepos 12 d. priėmimo - perdavimo akto, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu ir galiojant tam pačiam UAB „T. “ 1993 m. lapkričio 11 d. parengtam, žemėtvarkos tarnybos vadovo 1994 m. lapkričio 17 d. suderintam planui. Trečiojo suinteresuoto asmens N. G. nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės žemės 1996 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „T. “ 1993 m. lapkričio 11 d. parengto, žemėtvarkos tarnybos vadovo 1994 m. lapkričio 17 d. suderinto plano pagrindu. Trečiųjų suinteresuotų asmenų K. D. ir D. A. D. nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 8 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Remdamasi į bylą pateiktais dokumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro duomenų bazės įraše (duomenys neskelbtini), K. D. ir D. A. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro duomenų bazės įraše Nr. (duomenys neskelbtini) bei N. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro duomenų bazės įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, teritorinis registratorius neturi teisės kvestionuoti jam pateiktų dokumentų, kurių pagrindu prašoma daryti įrašus, teisėtumo, be to Žemės sklypų įsigijimo ir vėlesni dokumentai nėra nuginčyti ir yra galiojantys, todėl jų taisyti nėra Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje numatytų pagrindų. Taip pat teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašomas vieno bendro (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre pažeistų trečiųjų asmenų – N. G., K. D. ir D. A. D. teisėtus interesus, t. y. be minėtų asmenų, kurie yra žemės sklypų savininkai, sutikimo būtų pakeista jų turto teisinė registracija, o tai sąlygotų šių asmenų teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad į bylą nėra pateikta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo teiginys, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra suformuotas vienas (duomenys neskelbtini) ha bendro ploto žemės sklypas, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijai konstatavus nurodytas aplinkybes, atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą 2 ir Sprendimą 3, kadangi atsakovas, nesant nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotam (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypui, neturi pagrindo registruoti ir pareiškėjo daiktinių teisių į jį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus bei priėmė pagrįstus Sprendimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu), individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog šiomis nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Iš ginčijamų atsakovo priimtų sprendimų, kuriais netenkinti pareiškėjo keliami reikalavimai, turinio matyti, kuo vadovaujantis priimti pareiškėjui nepalankūs sprendimai, jais išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamuose sprendimuose neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami Sprendimai yra teisėti, pagrįsti, dėl ko juos naikinti nėra jokio pagrindo. Atmetus prašymus panaikinti skundžiamus Sprendimus, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi jo skundas atmestas kaip nepagrįstas, tai šio prašymo taip pat nėra jokio teisinio pagrindo patenkinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. G. taip pat prašo priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už dviejų atsiliepimų parengimą (700 Eur už atsiliepimą nagrinėjamojoje byloje ir 300 Eur už atsiliepimo parengimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo prijungta prie šios bylos).

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai, todėl jis turi teisę reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; kt.).

Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

Pabrėžtina, kad pagal Rekomendacijų 2 punktą nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumą; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 2.4. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5. ginčo sumos dydį; 2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 2.8. šalių elgesį proceso metu; 2.9. advokato darbo laiko sąnaudas; 2.10. kitas svarbias aplinkybes. Taigi net prašomų atlyginti išlaidų dydžiui neviršijant Rekomendacijose nurodytų dydžių, tai nereiškia, kad negali būti priteisiama mažesnė suma, nei yra prašoma, išlaidoms už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas atlyginti, vadovaujantis minėtais Rekomendacijų 2 punkte išdėstytais kriterijais.

Teismas, įvertinęs trečiojo suinteresuotojo asmens pateiktų į bylą dviejų atsiliepimų turinį, daro išvadą, kad jie yra identiški. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad iškelta administracinė byla nėra sudėtinga, joje nekilo jokie sudėtingi, kompleksiniai teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Todėl teismas atsižvelgdamas į nuostatas dėl išlaidų atlyginimo, kurios įtvirtintos ABTĮ 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, į atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, trečiojo suinteresuotojo asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkina iš dalies ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui N. G. iš pareiškėjo priteisia 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. (ABTĮ 41 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjo J. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiajam suinteresuotajam asmeniui N. G. priteisti iš pareiškėjo J. A. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.