Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartis

2021-09-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-138-805/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-15
Bylos Nr.
II-138-805/2021
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00079-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Loreta Radzevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. A.
Pareiškėjas
S. A.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-138-805/2021Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00079-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.1;1.5.3; 1.5.4; 16.9.4; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 15 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Linai Stravinskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. A.,

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. A. skundą dėl 2021 m. birželio 17 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. A. teismui pateikė skundą dėl 2021 m. birželio 17 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo nutarimą pakeisti ir už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje padarymą S. A. neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Skunde nurodė, kad už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą (lenkimą vietoje, kurioje draudžiama lenkti) paskirta nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams atėmimas, įvertinus padarytą administracinį nusižengimą, kuris pareiškėjos manymu nėra šiurkštus, jai paskirta administracinė nuobauda už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą yra pernelyg griežta, neproporcinga jos paskirčiai, viršija jos tikslus ir uždavinius, nevisiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėjo, kad jau vien padaryto administracinio nusižengimo nurodymas yra labai stipri poveikio ir auklėjimo priemonė, įpareigojanti ateityje dar labiau laikytis imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų bei stiprinti jos teisinę sąmonę ir atsakomybės jausmą. S. A. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui davė paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, pilnai prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas administracinio nusižengimo byloje buvo pripažinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, prašė pareigūno, nagrinėjusio administracinio nusižengimo bylą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinio poveikio priemonės –specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neskirti. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Administracinio nusižengimo byloje S. A. nurodė priežastis dėl ko jai neturėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, o būtent: ji laukėsi kūdikio, skubėjo į reabilitaciją; dėl nėštumo jai paskutiniu metu dažnai tenka važinėti pas gydytojus; pradėjo lenkimo manevrą nepažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir tik lenkimo manevro pabaigoje, kirto ištisinę liniją. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Su vaiko gimimu atsirado papildomo poreikiai: dažni vizitai į gydymo ir reabilitacijos įstaigas. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), gydymo įstaigos, kuriose su vaiku lankosi pareiškėja yra Prienų ir Kauno miestuose. Nuvykimui į gydymo įstaigas gyvybiškai svarbi transporto priemonė, nes susisiekimas visuomeniniu transportu dėl jo grafiko yra neefektyvus, vizitų pas gydytojus laiką prisitaikyti prie viešojo transporto maršrutų, neįmanoma. Kiekvieną kartą naudoti pavėžėjų paslaugomis dėl pernelyg didelių atstumų, pareiškėja neturi finansinių galimybių. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai komplikavo jos šeimyninę padėtį, nepagrįstai nukenčia trečiojo asmens – mažamečio vaiko interesas, kuris sietinu su naujagimio sveikata. Be to, jos padarytas administracinis nusižengimas nėra šiurkštus, lenkimas nesukėlė jokių sunkių padarinių, nesukėlė avarinės situacijos, pareiškėja nelenktyniavo, neviršijo leistino greičio, nesukėlė pavojingos situacijos, privertusios kitus eismo dalyvius staigiai keisti važiavimo kryptį, o tik lenkė lėčiau nei leistinu greičiu judėjusią transporto priemonę, lenkimo manevrą pradėjo nepažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir tik lenkimo manevro pabaigoje, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją.

Pareiškėja S. A. teismo posėdyje gailisi dėl to ką padarė ir prašo panaikinti institucijos sprendimą dėl teisių atėmimo, kadangi jai reikia važinėti pas gydytojus ir į teismo posėdžius. Sutinka, kad važiuodama lenkė mašiną, lenkimo manevrą pradėjo punktyrinėje linijoje, tačiau baigė ištisinėje, nes vairuotojas padidino greitį. Jokių kitų kliūčių ir ribojimų dėl lenkimo nematė. Pažeidimas padarytas šių metų balandžio 30 d. apie 8 val. ryto kelyje Vilnius – Marijampolė. Paaiškino, kad tuo keliu važinėja kasdien, tą kartą eismas nebuvo intensyvus, kelyje greitis ribojamas 90 km/h. Važiuodama tą kartą aplenkė gal kokius penkis automobilius. Ten nebuvo kliūčių lenkti. Paaiškino, kad tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, yra kažkada bausta administracine tvarka dėl kalbėjimo telefonu vairuojant automobilį, paskirtą baudą sumokėjusi. Nusižengimą padarė, kadangi važiuodama skubėjo į gydymo įstaigą, vyko pagal suplanuotą vizitą, pavojaus gyvybei ar sveikatai nebuvo. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), šeimos sudėtis: 2 vaikai (naujagimis ir 8 metų amžiaus dukra) ir draugas. Nurodė, kad dukra mokyklą lanko (duomenys neskelbtini), naujagimį sūnų užregistravusi (duomenys neskelbtini), nes vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Kaune pagal jo tėvo deklaruotą gyvenamąją vietą, todėl kartais gyvena pas draugą Kaune. Šiuo metu pareiškėja nedirba, augina vaiką. Paaiškino, kad draugas turi vairuotojo pažymėjimą, jis dirba Vilniuje. Draugas į darbą Vilniuje važinėja iš (duomenys neskelbtini), išvažiuoja 6 val. ryto, o grįžta 20 val. į namus. Mergaitė į mokyklą eina pėsčiomis, sūnų patikrinimui dėl klubų tenka nuvežti į Kauną pas gydytojus. Naujagimį reikia nuvežti pas gydytojus kas mėnesį, su dukra dėl akių pareiškėja irgi važinėja pas gydytojus. Nurodė, kad jai pačiai irgi darys tyrimus dėl rankų, kadangi tirpsta rankos, rastas sindromas. Pas gydytojus lankosi dažnai, per mėnesį po kelis kartus. Teismo prašo, kad neatimtų teisių. Šiuo nutarimu paskirtos 170 Eur baudos dar nesumokėjo, labai gailisi.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodė, kad S. A. nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis. Pažymėtina, kad S. A. nurodytos administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymu sukeliami padariniai, t. y. buitiniai, gyvenimiški nepatogumai, ir yra tos pasekmės, kurių siekiama aptartos priemonės paskyrimu, ir nelaikytinos neadekvačiomis bei neproporcingomis jos padarytam nusižengimui. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs pažeidimą privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes. Be to, S. A. padarytas pažeidimas laikytinas grubiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, ji turėjo aiškiai suvokti, kad lenkia vietoje, kurioje draudžiama lenkti, todėl turi prisiimti ir už tokio nusižengimo padarymą kylančias teisines pasekmes.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovas A. S. teismo posėdyje palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime, nesutinka švelninti nuobaudą. Pažymėjo, jog vaizdo įrašas liudija, kad pareiškėja tuo pat metu vairuodama automobilį padarė ne tik šį nusižengimą, ji iš eilės lenkė ir kitus važiuojančius automobilius, kas rodo, kad vairavo neatsakingai, be to, praeityje yra padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimų, pagrindo švelninti nuobaudą nėra, todėl prašo palikti nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip patiktas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką, ar nusižengimą atitinka kvalifikacija. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).

Pareiškėja teismui pateiktu skundu savo kaltės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo neginčija, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

Pareiškėja teismui pateiktu skundu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jai administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog pareiškėja pažeidimo metu laukėsi kūdikio, skubėjo į reabilitaciją, dėl nėštumo jai paskutiniu metu dažnai tenka važinėti pas gydytojus, be to, pradėjo lenkimo manevrą nepažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir tik lenkimo manevro pabaigoje, kirtusi ištisinę liniją. Pažymėjo, kad su vaiko gimimu pareiškėjai atsirado papildomo poreikiai – dažni vizitai į gydymo ir reabilitacijos įstaigas. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), o gydymo įstaigos, kuriose su vaiku lankosi pareiškėja, yra Prienų ir Kauno miestuose. Nuvykimui į gydymo įstaigas gyvybiškai svarbi transporto priemonė, nes susisiekimas visuomeniniu transportu dėl jo grafiko yra neefektyvus, vizitų pas gydytojus laiką prisitaikyti prie viešojo transporto maršrutų, neįmanoma. Kiekvieną kartą naudoti pavėžėjų paslaugomis dėl pernelyg didelių atstumų, pareiškėja neturi finansinių galimybių. Taigi, S. A. prašymas skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje grindžiamas nepatogumais, kuriuos patiria netekusi teisės vairuoti transporto priemones. Kaip matyti iš S. A. skundo turinio bei jos pozicijos teismo posėdyje, ji tyčia nesiekė pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o tuo pačiu ir ANK nuostatų, kadangi pradėjo lenkimo manevrą nepažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir tik lenkimo manevro pabaigoje, kirtusi ištisinę liniją.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais – nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.). Parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį, atitinkamai ir administracinio poveikio priemonę, už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. A. padarė pavojingą ir šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – 2021 m. balandžio 30 d. 07.58 val. magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) Automobiliniu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė vietoje, kurioje lenkti draudžiama – kerant ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus bei lenkimo manevrą darant sankryžoje. Taip pat byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad tas pats automobilis tame pačiame kelyje lenkia ir kitas transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi. Taigi pareiškėja nebuvo pakankamai atidi bei rūpestinga eismo dalyvė – vietoje, kurioje lenkti draudžiama pagal Kelių eismo taisyklių 1 priedo 110 punktą bei 3 priedo 1.1 punktą ji lenkė kitą transporto priemonę. Nors realios žalos tokiais veiksmais pareiškėja ir nepadarė, tačiau tokiu elgesiu sukėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, kadangi lenkiamas automobilis galėjo daryti posūkio manevrą, taip pat iš šalutinio kelio taip pat galėjo į sankryžą įvažiuoti automobilis. Be to, padarydama šį nusižengimą ji laukėsi kūdikio. Taigi, rizikavo ir jo sveikata bei gyvybe. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo elgesio pasekmių, nedaro nusižengimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, ji žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą, šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Kelių eismo taisyklių 140. 1 punktas numato, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 110 punktas žymi būtent, kad yra „Šalutinis kelias iš kairės“. Esant įspėjamajam ženklui, vairuotojas privalo elgtis taip, kad nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės. Šiuo atveju įstatymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimą, o už neleistinus veiksmus. Eismo dalyviai privalo žinoti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles, todėl ir S. A., kaip atidi ir rūpestinga eismo dalyvė, turi tokią pareigą. Taigi S. A., matydama kelio ženklą „Šalutinis kelias iš kairės“, akivaizdžiai suprato, jog privažiuos kelio ruožą, kuriame bus draudžiama lenkti priekyje važiavusį automobilį ir turėjo įvertinti, ar spės saugiai ir nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų pabaigti lenkimo manevrą, o nebūdama tuo tikra, artėjant šiai kelio atkarpai, privalėjo neatlikti lenkimo manevro arba matydama, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo, kuriame lenkti draudžiama, privalėjo iki šio kelio ruožo grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę. Tačiau S. A. to nepadarė, bet priešingai – tęsė lenkimo manevrą, padarydama akivaizdų Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Bylos duomenimis matyti, kad skirdama nuobaudą institucija tinkamai įvertino S. A. asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pagrįstai paskyrė minimalią įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą, nustatydama minimalų teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą. Pareiškėjos nurodytos šeimyninės aplinkybės dėl naujagimio pristatymo į gydymo įstaigą laikytinos neišskirtinėmis, kadangi pati pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad kartais gyvena pas draugą Kaune, kas rodo, kad vaiką pristatyti į gydymo įstaigą viešuoju transporto problemų nesudarytų. Taip pat pareiškėjos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur, viešaisiais duomenimis, taip pat yra gydymo įstaiga ((duomenys neskelbtini)), teikianti sveikatos priežiūros paslaugas. Teismui pateiktais duomenimis pareiškėjos sūnus 2021 m. rugsėjo 27 d. registruotas gydymo įstaigoje Kaune, tačiau nepateikti duomenys, kad vaiko vizitai gydymo įstaigoje būtų dažni, kaip teigia pati pareiškėja ir, kad tai nėra tiesiog augančio iki vienerių metų amžiaus kūdikio planinis stebėjimas. Be to, pareiškėja ir pati teismo posėdyje patvirtino, kad teisę vairuoti turi ir jos draugas. Pačiai pareiškėjai dėl skausmo kakle, tirpstančių rankų 2021 m. birželio 15 d. buvo paskirtos reabilitacijos procedūros, tačiau duomenų apie nuolatinį jų paskyrimą ir lankymą ar skirtą kitokį gydymą pareiškėja teismui taip pat nepateikė. Pareiškėjos dukra, kaip pripažino ji pati, lanko mokyklą, esančią netoliese, į kurią vežioti vaiko nereikia. Pažymėtina, kad teismų, nagrinėjusių analogiško pobūdžio bylas, praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimyninės aplinkybės ar darbo pobūdis, siejami su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-125/2012 ir kt.). Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja ir iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga pasirūpinti savo bei naujagimio sveikatos būkle, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo pavojingo nusižengimo padarymo. Taigi pati pareiškėja savo elgesiu parodė itin atsainų požiūrį į savo bei savo naujagimio sveikatos būklės priežiūrą, kuria pasirūpinti jai reikalinga ši specialioji teisė. Pareiškėja dar iki administracinio nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo nusižengimo darymo, kadangi vairuodama automobilį atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti draudžiama ir tokiu savo elgesiu parodė atsainų požiūrį į Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Juo labiau, kad bylos duomenimis pareiškėja praeityje keturis kartus bausta administracine tvarka, padaryti nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Vadovaujantis pareiškėjos argumentais, beveik kiekvienoje tokio pobūdžio byloje būtų sudaromas precedentas teismui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kas grubiai pažeistų šiuo metu formuojamą teismų praktiką. S. A. skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su formalių reikalavimų, jos nuomone, reikalingų panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jos atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Asmeniniai S. A. poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pareiškėjos nurodyti neigiami administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – sukeliami padariniai, t. y. buitiniai, gyvenime sukeliami nepatogumai, ir yra tos nuobaudos pasekmės, kurių ir siekiama jos paskyrimu, ir nelaikytinos neadekvačiomis bei neproporcingomis nagrinėjamam teisės pažeidimui atsižvelgiant ir į minimalų, t. y. trijų mėnesių, specialiosios teisės atėmimo terminą. Be to, teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs pažeidimą privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-567/2012 ir kt.).

Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių pavojingo ar chuliganiško vairavimo pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Teismo nuomone, prieš pažeisdama Kelių eismo taisyklių normų reikalavimus privalėjo įvertinti pati pažeidėja, o to nepadarius, prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikoma, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjos naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, institucija pakankamai atsižvelgė į šeimines aplinkybes, paskyrusi pažeidėjai minimalią nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę ir dar švelnesnės nuobaudos skyrimas prieštarautų ANK 22 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos paskirtį, nuostatoms. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos nurodytais motyvais nutarimo keisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė