- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- TS-53-753/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pareiškėjas
- M. J.
- Nuteistasis
- M. J.
teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. J. skundą dėl amnestijos komisijos sprendimo panaikinimo ir jo atžvilgiu amnestijos įstatymo taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas nuteistojo M. J. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. kovo 29 d. amnestijos komisijos priimtą sprendimą Nr. 61-1380 dėl Lietuvos Respublikos Amnestijos įstatymo taikymo, kuriuo jo atžvilgiu netaikyta amnestija ir priimti jo atžvilgiu naują sprendimą, taikant jo atžvilgiu amnestijos įstatymo 5 straipnsio 1 dalį, sumažinant paskirtos bausmės laiką vienu trečdaliu (b. l. 1-2).
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad sprendžiant amnestijos klausimą, buvo pažeistos procesinės teisės normos, t. y. Lietuvos Respublikos Amnestijos įstatymo 5 straipsnis numato, kad kai nuteistasis, dėl kurio amnestijos sprendžiama, negali pasisamdyti gynėjo šiam procesui, gynėjas skiriamas valstybės lėšomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis. Jis nebuvo informuotas žodžiu ar pasirašytinai apie amnestijos komisijos posėdį, nebuvo pasiūlyta pačiam gintis, pasisamdyti ar pasirinkti advokatą, o jeigu ir buvo gynėjas, tai šiuo atveju nebuvo aptarta su juo dėl gynybos priemonių ir būdų, todėl šiuo atveju buvo pažeista Konstitucinė teisė į gynybą. Pagal Amnestijos įstatymo 6 straipsnio nuostatas, prieš priimdama sprendimą, amnestijos komisija gali išklausyti nuteistąjį, taigi tai reiškia, kad nuteistasis turėjo būti informuotas apie posėdį, jam turėjo būti sudaryta teisė pasisakyti posėdžio metu apie amnestijos taikymą ar netaikymą, todėl šiuo atveju buvo pažeistas proceso nagrinėjimo išsamumo principas, teisė būti išklausytam principas. Pareiškėjui nebuvo sudaryta teisė dėl nušalinimo komisijos narių ir įvertinti komisijos narių sudėtį, kompetenciją, kvorumą, buvo pažeista komisijos narių sudėties tvarka ir taisyklė numatyta amnestijos įstatyme. Skunde nurodė, kad 2019 m. vasario 22 d. Nr. 72(14)849 prašymu kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos direktorių dėl amnestijos taikymo, tačiau 2019 m. kovo 25 d. raštu, t. y. dar iki amnestijos komisijos 2019 m. kovo 29 d. sprendimo priėmimo likus 4 dienoms, jame buvo nurodyta, kad amnestija jo atžvilgiu netaikoma, kadangi jis yra teistas už nusikaltimą pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei pagal Lietuvos Respulikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį, palikimas asmens be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, o šis nusikaltimas nepriskiriamas prie nusikaltimų dėl neatsargumo. Ši aplinkybė patvirtina, kad buvo išankstinė nuomonė dėl netaikymo amnestijos jo atžvilgiu, o amnestijos komisijos sprendimas yra fikcija, deklaratyvus formalumas.
Lietuvos Respulikos Amnestijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numato, jog amnestijos komisijos posėdžiuose privalomai dalyvauja teritorinės prokuratūros prokuroras ir gynėjas (advokatas), kurie teikia žodines išvadas dėl amnestijos taikymo konkrečiam nuteistajam. Jiems sudaroma galimybė susipažinti su amnestijos bylos medžiaga. Iš Amnestijos komisijos sprendimo matyti, jog prokuroras, advokatas padarė išvadą, kad jo atžvilgiu amnestija yra taikytina, tačiau Komisijos nariai į šias išvadas netasižvelgė ir priėmė neteisingą sprendimą, kuris yra nemotyvuotas, abstraktus.
Lietuvos Respublikos Amnestijos įstatymo 3 straipnis numato, kad pirmą kartą teisti asmenys ir atliekantys bausmę, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 3 metų ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi, laisvės atėmimo bausmė mažinama 1 metais. Teismo nuosprendžiu jis yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams, todėl amnestijos įstatymo 3 straipsnis šiuo atveju būtų taikytinas, o kadangi paskirta bausmė pagal BK 281 straipsnio 5 dalį yra subendrinta su bausme paskirta pagal BK 144straipsnį, ir paskirta galutinė subendinta bausmė, pagal amnestijos įsttaymo 5 straipnsio 1 dalį jo atžvilgiu turėtų būti taikoma asmnestija. Šiuo atveju negalioja amnestijos 8 straipsnio 4 punktas, nes tai ne tas atvejis, kai pagal vieną baudžiamojo kodekso straipsnį amnestija yra taikoma, o pagal kitą amnestija netaikoma.
Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos atstovas V. M. prašė netenkinti skundo, nes nuteistasis M. J. nuosprendžiu nuteistas už padarytas dvi nusikalsytamas veikas pagal baudžiamojo kodekso 144 straipsnį (tyčinį nusikaltimą) ir 281 straipsnio 5 dalį (dėl neatsargumo padarytą nusikatimą). Atstovo teigimu, šiuo atveju komisija neturėjo svarstyti nuteistojo M. J. prašymo dėl amenstijos taikymo jo atžvilgiu, kadangi pastarasis yra teistas net tik už nusikaltimą pagal baudžiamojo kodekso 281 staripsnio 5 dalį (dėl neatsargumo padarytą nusikalstamą veiką), tačiau ir pagal baudžiamojo kodekso 144 straipnsį (tyčinį nusikaltimą), šiuo atveju viršydama savo įgaliojimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. J. prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais.
M. J. skundą pilna apimtimi palaikė jo gynėjas advokatas K. D., prašydamas skundą tenkinti.
Prokurorė J. Č. siūlė tenkinti nuteistojo M. J. skundą, nes nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pagal baudžiamojo kodekso 144 straipnsį, 281 straipsnio 5 dalį nepatenka į amnestijos įstatymo 7 straipnsį, t. y. nepatenka į tuos nusikaltimus už kurių padarymą yra netaikoma amnestija. Bausmė skirta už padarytą nusikaltimą pagal baudžiamojo kodekso 281 straipnio 5 dalį – 5 metai, kuri yra pagrindinė. Ji yra subendrinta su bausme skirta pagal baudžiamojo kodekso 144 straipsnį, o tai laikytina, kad nuteistasis bausmę atlieka už padarytą neatsargų nusikaltimą. Nuteistojo atžvilgiu turi būti taikomas amnestijos įstatymo 5 straipsnis ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė jo atžvilgiu mažintina vienu trečdaliu (b. l. 66-67).
Baudžiamojo kodekso 78 straipsnyje pabrėžta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu. Amnestijos pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato amnestijos aktas. Amnestija yra detalus teisės aktas, kuriame nurodoma įstatymo taikymo tvarka. Įstatymų leidėjas, nustatydamas amnestijos kriterijus ir individualizuodamas nuteistuosius, kuriems bus taikoma amnestija, išskiria ne tik bausmės rūšį, dydį, nusikalstamos veikos pobūdį, bet ir kitokius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2005).
2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ buvo priimtas amnestijos aktas, kuris numatė galimybę asmenims, nuteistiems už tam tikrus nusikaltimus, sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba kai kuriais atvejais atleisti nuo likusios bausmės dalies. Šis įstatymas įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.
2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnis numato, kad pirmą kartą atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žymiai sumažėjusi arba žema, išskyrus nuteistuosius, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą arba lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinama vienais metais. Minėto įstatymo 5 straipsnis numato, jog asmenis, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, neatliktoji laisvės atėmimo bausmė mažinama: vienu trečdalkiu – nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki šešerių metų; vienu ketvirtadaliu, bet ne daugiau kaip dvejais metais, - nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme daugiau kaip šešeriems metams.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktos nuteistojo M. J. asmens bylos Nr. 69 AK matyti, kad 2017 m. kovo 3 d. Lazdijų rajono apylinkės teismas nuosprendžiu jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį, 281 straipsnio 6 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtas bausmes subendrino iš dalies, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjo paskirtą švelnesnę bausmę, paskyrė galutinė subendrintą bausmę – 6 m. (šešiems) metas laisvės atėmimą. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitė laikinąjame sulaikyme išbūtą laiką dvi paras, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 12 d., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, ir trims metams uždrausta vairuoti kelių transporto priemones.
Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžiu nuteistojo M. J. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeitė – priteisė nukentėjusiajai Z. M. iš M. J. 13000 Eurų proceso išlaidų. Kitą teismo nuosprendžio dalį paliko nepakeistą. Civilinio ieškovo V. K. apeliacinį skundą atmetė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu civilinio atsakovo V. K. ir jo įgalioto atstovo advokato V. Š. kasacinį skundą atmetė. Pakeitė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2017 m. spalio 16 d. nuosprendį: M. J. veiką, kvalifikuotą pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį perkvalifikavo pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir paskyrė bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis, šią bausmę subendrino iš dalies sudedant su bausme, paskirta pagal baudžiamojo kodekso 144 straipsnį, paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 5 m. 6 mėn. (penkeriems metams šešiems mėnesiams), bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Kitas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžių dalis paliko nepakeistas.
Amnestijos įstatymo 6 straipsnis numato, jog taikant amnestiją būtina atsižvelgti į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu, t. y. ar asmuo sistemingai pažeidinėjo arba itin piktybiškai pažeidinėjo laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimo režimą, tuomet komisijos sprendimu šio įstatymo 1,2,3,4 ir 5 straipsniuose numatytas atleidimas nuo nausmės ar jos sumažinimo yra netaikomas. Iš nuteistojo M. J. asmens bylos Nr. 69 AK matyti, kad atlikdamas bausmę jis nepadarė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, nebaustas drausmine tvarka, du kartus paskatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Nuteistasis vykdo indivudualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindo, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Bausmę realiai atlieka pirmą kartą, anskčiau neteistas.
Amnestijos įstatymo 3 straipnis numato, kad pirmą kartą teisti asmenys ir atliekantys bausmę, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 3 metų ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi, laisvės atėmimo bausmė mažinama 1 metais. M. J. nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 144 str. – vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kuri yra subendrinta su bausme paskirta pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1,4 dalis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies, paskyrus galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 5 m. 6 mėn., todėl nesant amnestijos įstatymo 7 straipsnyje numatytų sąlygų, kuomet asmenis amtestija netaikoma, jo atžvilgiu turi būti taikytinas amnestijos įstatymo 5 straipsnio 1 punktas ir vienu trečdaliu mažintina paskirta bausmė. Esant tokioms aplinkybėms nuteistojo atžvilgiu priimtas amnestijos komisijos sprendimas yra naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ 5, 6 straipsniais, 9 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsniu.
Nutarė:
tenkinti nuteistojo M. J. skuną.
Panaikinti 2019 m. kovo 29 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Amnestijos komijos sprendimą Nr. 61-1380 dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto netaikymo nuteistajam M. J. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIII-1640 „Dėl Amnestiojos akto“ 5 straipsnio 1) punktu nuteistajam M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu pakeistą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2017 m. spalio 16 d. nuosprendį, kuriuo skirta galutinė subendrinta bausmė - 5 m. 6 mėn. (penkeri metai šeši mėnesiai) laisvės atėmimo, ją sumažinti vienu trečdaliu.
CD (1 vnt.), kuriame įrašyta vykusio Amnestjos komisijos posėdžio eiga, nutarčiai įsiteisėjus, paliktina teikimą.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti nuteistojo M. J. asmens bylą Nr. 69AK Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-čiajam sektoriui.
Nutartis per 15 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.