Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), nurodančio gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 27 d., apie 14 val. 59 min., Giedros g. 43, Vilniuje, R. Č., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,79 promilės girtumas, vairavo automobilį „VW POLO“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra bei nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais R. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14, 224 bei 226 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu R. Č. neigė vairavęs automobilį neblaivus ir nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną jis dirbo statybose, jo prašymu sugyventinė S. Š. atvežė alaus, kurį jis gėrė sėdėdamas automobilyje. Pastarojo teigimu, automobiliu jis niekur nevažiavo ir jo nevairavo, tačiau atvykę policijos pareigūnai iš R. Č. pareikalavo dokumentų, po to paėmė automobilio raktelius. R. Č. nurodė, jog jis atsisakė tikrintis girtumą, ginčijosi su policijos pareigūnais, todėl, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, ir buvo apkaltintas vairavęs automobilį neblaivus. R. Č. pripažino, jog teisės vairuoti transporto priemones neturi, nes šios teisės nėra įgijęs, nurodė, jog automobilis „VW POLO“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č. į teismo posėdį, vykusį po pertraukos, neatvyko, nors jam buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 27), jis nepranešė teismui apie neatvykimo priežastis ir iš jo nebuvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kadangi policijos pateiktoje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių priimti procesinį sprendimą šioje byloje, be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu yra davęs savo paaiškinimus, todėl, vadovaujantis bendraisiais proceso tikslingumo ir proceso greitumo principais, administracinio nusižengimo byla buvo tęsiama R. Č. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 1 dalis).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, jog vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nepripažino, R. Č. kaltė įrodoma šiais byloje esančiais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. V. (A. V.) tarnybiniame pranešime (b.l. 13) yra užfiksuota, jog 2016 m. spalio 27 d., apie 15 val., patruliavimo metu Keramikų g. ties pastatu Nr. 20, Vilniuje, buvo pastebėtas važiuojantis ir pavojingai manevruojantis automobilis „VW POLO“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiuodamas Dvarčionių gatve, Vilniuje, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, po to staiga padidino greitį, vėliau staiga stabdė. Toks vairuotojo elgesys policijos pareigūnams sukėlė pagrįstą įtarimą, jog vairuotojas galėjo būti neblaivus. Automobilį policijos pareigūnai pasivijo ties pastatu, esančiu Giedros g. 43, Vilniuje, ir pastebėjo, jog vairuotojas buvo neblaivus, jis kalbėjo nerišliai, pats prisipažino, jog buvo neblaivus. Į įvykio vietą atvykęs Kelių policijos ekipažas ir alkotesteriu patikrinęs R. Č. girtumą, nustatė, jog pastarasis buvo neblaivus (b.l. 12). Byloje esantys alkoholio kiekio matuoklio parodymai patvirtina, kad R. Č. buvo nustatytas 2,79 promilės girtumas (b.l. 15). Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, R. Č. su pažeidimu sutiko, dėl savo poelgio gailėjosi (b.l. 3), tačiau vėliau savo poziciją pakeitė ir tik bylos nagrinėjimo teisme metu iškėlė versiją, jog jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą įvykio dieną transporto priemonės nevairavo, o tik sėdėjo automobilyje ir gėrė alkoholinį gėrimą, kurį jam atvežė sugyventinė S. Š.. Pirminiai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole, sutampa su policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 12, 13) nurodytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų policijos pareigūnų A. V. (A. V.) ir D. D. duotais parodymais. Nors teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. Š. ir patvirtino R. Č. teisme pateiktus paaiškinimus, jog pastarasis automobilio nevairavo, o tik jame sėdėjo ir gėrė alkoholį, kurį ji atvežė, tačiau vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojos S. Š. parodymus tiek atskirai, tiek visumoje su kitomis teismo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis, jie nėra patvirtinti jokiais kitais byloje esančiais duomenimis, todėl pastarųjų duoti parodymai vertintini prieštaringai. Be to, teismas pažymi, jog liudytoja S. Š. yra R. Č. sugyventinė, jie gyvena kartu ir turi vaiką, ji yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl S. Š. parodymus ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisme duotus paaiškinimus teismas vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją bei siekį išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Teismo vertinimu, visa administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodoma įvykių seka nėra nuosekli ir logiška, o pastarojo paaiškinimai nėra aiškūs ir įtikinami. Tuo tarpu teismas, vertindamas policijos pareigūnų A. V. (A. V.) ir D. D. teisme duotus parodymus, taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiosios patrulės A. V. tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis, jokių esminių prieštaravimų tarp jų nenustatė. Tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausiami teismo posėdžio metu policijos pareigūnai A. V. (A. V.) ir D. D. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog policijos pareigūnai būtų buvę pažįstami su R. Č. ar juos būtų sieję kokie nors kiti tarpusavio ryšiai, taip pat nėra gauta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, jog policijos pareigūnai dėl kitų priežasčių turėtų tikslą melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ar norėtų jam pakenkti. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais, kurie yra nuoseklūs, logiški ir vieni kitiems neprieštaraujantys, todėl teismas konstatuoja, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą dėl R. Č. inkriminuojamo administracinio nusižengimo (vairavimo, esant neblaiviam) sudėties buvimo jo veikoje bei jo kaltės padarius šį nusižengimą.

R. Č. taip pat yra inkriminuojami transporto priemonės vairavimo tvarkos pažeidimai, kurie įrodyti byloje esančiais duomenimis. Tai, kad R. Č. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, patvirtina pažyma apie asmens duomenis, kuri liudija, kad R. Č. nėra išduotas vairuotojo pažymėjimas (b.l. 20). Šios aplinkybės neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodydamas, jog teisės vairuoti transporto priemones jis nėra įgijęs. Byloje esanti informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis patvirtina, jog automobiliui „VW POLO“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurį administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotu metu vairavo R. Č., nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra ir nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dėl to transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo automatiškai išregistruota iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės (b.l. 19).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad alkoholio kiekio matuoklio parodymuose (b.l. 15) yra nurodytas tikrinamas asmuo „R. Č.“. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. V. (A. V.) ir D. D. patvirtino, jog 2016 m. spalio 27 d. 15 val. 27 min. buvo tikrinamas R. Č., kurio asmenybė buvo nustatyta inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu. Šios aplinkybės neginčijo ir teismo posėdyje dalyvavęs administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, patvirtinęs, jog įvykio dieną buvo tikrinamas jo neblaivumas, todėl teismas, vertindamas šias aplinkybes, konstatuoja, jog alkoholio kiekio matuoklio parodymuose nurodytos tikrinamo asmens pavardės neatitikimas yra akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris netrukdo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui.

Šioje byloje surinkti ir teismo posėdyje patikrinti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims bei neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį, neturėdamas šios teisės bei būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,79 promilės girtumas. Be to, R. Č., vairuodamas automobilį, kuriam nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra ir nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pažeidė KET 224 ir 226 punktų reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokole R. Č. veika buvo kvalifikuota pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK), patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 129 straipsnį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kuriame yra nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas – daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Asmenys, vairavę transporto priemones būdami neblaivūs, kai jų kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3¹ straipsnio nuostatos numato, jog už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta BK, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad R. Č. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės girtumas ir ši veika padaryta iki 2017 m. sausio 1 d., teismas daro išvadą, jog sutinkamai su ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnio ir ANK 3 straipsnio 2 dalies reikalavimais, R. Č. turi būti taikoma administracinė atsakomybė ir skiriama ATPK 129 straipsnyje nustatyta administracinė nuobauda.

Taip pat pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole R. Č. veika už transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimus buvo kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalis. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostata reglamentuoja, jog iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Sutinkamai su ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, perkvalifikuojant veiką pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas atitinka ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra griežtesnė už ATPK 123 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą administracinę atsakomybę, taip pat ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas atitinka ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, kurių sankcijose nustatytos administracinės atsakomybės iš esmės yra vienodos, sutinkamai su ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies reikalavimais, R. Č. padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, pagal atitinkamus ANK straipsnius neperkvalifikuojami.

Motyvuojamoji dalis

R. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, nustatytą neblaivumo (girtumo) laipsnį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę – praeityje buvo baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 5-11) ir sutinkamai su ANK 34 straipsnio 2 dalies reikalavimais, teismas mano, kad administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus įgyvendinta R. Č. skiriant ATPK 129 straipsnio, 123 straipsnio 1 ir 5 dalių sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, savo dydžiu artimas įstatymo sankcijose numatytų minimalaus ir maksimalaus baudų dydžių vidurkiams.

Atsižvelgdamas į tai, kad R. Č. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,79 girtumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė nėra įgyta, tokiais veiksmais keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir eismo bei jo dalyvių saugumui, taip pat į tai, kad nusižengimų padarymo metu vairavo jam priklausančią transporto priemonę, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju tam, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Č. tikslinga skirti ir ATPK 129 straipsnyje numatytą papildomą administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi ir 3¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 129 straipsniu,

nutaria:

R. Č. pripažinti kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse bei 129 straipsnyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), ir paskirti jam:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį – 35 € (trisdešimt penkių eurų) dydžio baudą;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį – 1300 € (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą su transporto priemonės „VW POLO“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalies reikalavimais, paskirtąsias administracines nuobaudas subendrinus, R. Č. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1300 € (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą su transporto priemonės „VW POLO“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.