Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-07-09 · Civilinė byla Nr. 2S-628-360/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-09
Bylos Nr.
2S-628-360/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Savinijaus Katauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
P. R., A. J. R.
Suinteresuotas asmuo
T. F., L. F., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Klaipėdos miesto savivaldybė, I. R., R. R., A. A., E. U., V. D., S. M., J. K., J. B., UAB „Neo Group“, AB „Lietuvos dujos“
Pranešėjas S. Katauskas Civilinė byla Nr. 2S-628-360/2008Teisėja E. Pauliukienė Procesinio sprendimo kategorija124; 122.3 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. liepos 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Albinos Pupeikienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų P. R. ir A. J. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-29 nutarties pagal pareiškėjų A. J. R. ir P. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys T. F. , L. F. , Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Klaipėdos miesto savivaldybė, I. R. , R. R. , A. A. , E. U. , V. D. , S. M. , J. K. , J. B. , UAB „Neo Group“, AB „Lietuvos dujos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-144-588/2007 ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti; sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-25 sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2007-09-06 nutarties Nr. 2A-410-33/2007 vykdymą iki bus išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka paaiškėjo nauja aplinkybė – norint įvykdyti teismo sprendimą, t. y. perkelti tvorą, yra reikalingas ir bendrosios jungtinės nuosavybės savininkės – sutuoktinės A. J. R. sutikimas, tačiau ji į teisminį procesą nebuvo įtraukta. Pareiškėjas P. R. teigė, kad ši aplinkybė tapo jam žinoma tik kai gavo antstolio 2007-10-08 ir 2008-10-10 raginimus bei su jais supažindino sutuoktinę. Taip pat nurodė, kad prie esminių aplinkybių yra priskirtina ir tai, kad nebuvo padaryti skaičiavimai ir faktiniai sklypo matavimai, o buvo tik formaliai nuspręsta atkelti tvorą neįsigilinus į tokio sprendimo pasekmes.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-04-29 nutartimi pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą atmetė. Nurodė, kad naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu, nėra. Taip pat nurodė, kad nauji įrodymai negali būti pagrindu proceso atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismas atmetė pareiškėjos J. R. argumentą, kad jai nebuvo žinoma apie vykstantį teisminį procesą, ir nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog ji ne tik žinojo, bet ir leido sutuoktiniui į bylą pateikti savo dokumentus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai A. J. R. ir P. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-29 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog jų prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pateiktas dviem pagrindais. Nurodo, kad teismas savo sprendimu nusprendė dėl tvoros nukėlimo į valdomo žemės sklypo vidų, t.y. nusprendė dėl A. J. R. teisių ir pareigų neįtraukęs jos į bylos nagrinėjimą. A. J. R. taip pat nurodo, kad nors jai buvo žinoma apie civilinę bylą, tačiau ji neturėjo pareigos prašyti save įtraukti atsakove, nes šis prašymas prieštarautų rungimosi principui. Teigia, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo stadijoje. P. R. teigia, kad jam negalėjo būti žinoma, jog tvoros atkėlimas į sklypo vidų sukels didžiulius nepatogumus, nes į bylą nebuvo pateikti situacijos planai, kad tvorą galima atkelti nepadarant didžiulių nuostolių. Nurodo, kad teismas vadovavosi ekspertizės išvada dėl žemės sklypo ribų, tačiau, jų manymu, ekspertizės aktas negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes neatitinka formos ir turinio reikalavimų, o tai esminis proceso pažeidimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotų asmenų T. F. ir L. F. atstovė advokatė A. Kostiuk prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad su apeliantų argumentais nesutinka, nes nagrinėdamas pareiškėjų prašymą teismas išsamiai išnagrinėjo visus pareiškėjų pateiktus argumentus ir padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Kiti sunteresuoti asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas teisės institutas, taip pat ir proceso atnaujinimo, turi būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį. Atnaujinti procesą galima ir reikia, jeigu yra nustatomas bent vienas CPK 366 straipsnyje nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Be to, šis institutas privalo būti naudojamas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų (nutarčių) vykdymą. Todėl proceso atnaujinimas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, prieštarautų teisės principams ir faktiškai įteisintų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Pareiškėjai prašė atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose numatytais pagrindais.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, pažymėtina, kad vertinant, ar pareiškėjas turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą, ar jo interesas dalyvauti byloje yra pagrįstas, turi būti atsižvelgta ne tik į proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinį bendrininkavimą (CPK 43, 44 straipsniai), bet ir į materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Kilus ginčui iš materialinio teisinio santykio, kai turtas priklauso sutuoktiniams, nagrinėjant bylą turėtų dalyvauti abu sutuoktiniai, tačiau tai nereiškia, kad šiuo atveju atsiranda teismo pareiga ex officio įtraukti į bylą sutuoktinį. Neįtrauktą į bylą asmenį informavus apie prasidėjusį procesą, įstoti į jį ar ne ir kokiomis procesinėmis teisėmis, turi spręsti pats asmuo. Jei dalyvaujanti byloje šalis nepraneša teismui apie šios daugetą, dėl tokio šalies neveikimo teismas objektyviai neturi galimybės įvykdyti įstatyme nustatytos pareigos informuoti apie prasidėjusį procesą neįtrauktą į bylos nagrinėjimą asmenį. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą P. R. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme naudojosi advokato pagalba (t. III, b.l. 147, 165, t. IV b.l. 91), todėl atmestinas P. R. argumentas, kad jis buvo senyvo amžiaus, neturėjo teisinių žinių, todėl nežinojo apie pareigą pasiūlyti teismui įtraukti į procesą sutuoktinę A. J. R.. Kadangi pareiškėja nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą dėl kito sutuoktinio neveikimo, vien ši aplinkybė negali būti pagrindas pripažinti būtinybę atnaujinti procesą šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali asmuo, dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą, tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo proceso metu, kas lėmė galimo neteisingo sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų argumentai, susiję su pareiškėjų ir kitų trečiųjų asmenų nepatogumais dėl tvoros perkėlimo, negali būti traktuotini kaip esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu, nes tai aplinkybės, kurios buvo žinomos pareiškėjui P. R., jis apie šias aplinkybes minėjo nagrinėjant bylą ir šių aplinkybių pakartotinis vertinimas negalimas, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustatė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas išvadas bei tinkamai pritaikė civilinio proceso įstatymą, todėl atskirojo skundo motyvais naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-29 nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Savinijaus KatauskasKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėAlbina Pupeikienė