Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji dirbdama pardavėja-barmene UAB (duomenys neskelbtini) bare, adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 22 d., 23.37 val. ir 2013 m. lapkričio 23 d., 00.12 val. S. Š. pardavė alkoholinius gėrimus, t.y. dvi skardines alaus „Kalnapilis Pilsneris“ ir 0,2 litro talpos butelį degtinės „Originali Lietuviška“. Tuo J. K. pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimą Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas J. K. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplin­ky­bes, netin­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą ir įrodymų šaltinių pati­ki­mu­mą. Priimdamas sprendimą dėl J. K. kaltės pagal ATPK 164 str. 3 d., apylinkės teismas rė­mėsi J. K. paaiškinime duotais parodymais Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados tyrėjui bei rašytine bylos medžiaga, kurią sudaro administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, S. Š. paaiškinimai, kasos čekiai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, Kauno miesto savivaldybės 2013-04-10 išduota licencija, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimas Nr. T-607. Nors ikiteisminio tyrimo metu pareiškėja savo kaltę pripažino, kaip matyti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 15) apklausta J. K. savo kaltę neigė, pažeidimo nepripažino, teigė, kad iš savininko M. N. negavo jokiu nurodymų, kad negali prekiauti alkoholiniais gėrimais po 22 val., nurodė, jog jokio registruoto laiško iš savivaldybės negavo ir nežinojo, kad uždrausta prekiauti. Kadangi pareiškėja savo kaltę neigė, pirmosios instancijos teismas, siekiant išsiaiškinti ir ištirti visas bylos aplinkybes, nesiėmė iniciatyvos iškviesti į teismo posėdį įmonės savininko M. N. ir jo apklausti apie reikšmingas bylai aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, jog Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 35 p. yra įtvirtintos nuostatos, kad Tarybos sprendimas pareigą tiek įmonei, tiek jos darbuotojui gali sukurti tik nuo rašytinio pranešimo įteikimo registruotu laišku dienos, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ar iš savivaldybės vykdomosios institucijos registruotu laišku (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas pranešimas apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą ir jei buvo, tai kada tas pranešimas buvo įteiktas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir, neapklausęs teisme liudytoju įmonės (duomenys neskelbtini) savininko M. N., nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betar­piš­kai turi būti ap­klau­sia­mi asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai ad­ministracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (pvz., Lie­tu­vos vyriausiojo administracinio teismo nu­tar­tys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis adminis­tra­ci­nis teismas yra ne kartą išaiškinęs ir tai, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti pri­ly­gi­na­mi liu­dy­tojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betar­piš­ku­mo prin­ci­pas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įro­dy­mus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje su­rink­tų įro­dy­mų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gau­na­ma skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini pati­ki­mais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas pri­va­lo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais re­mia­si, o kitus atmeta.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aiškinant ATPK 284 straipsnio nuostatas, nurodama, jog įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas apie veikos perkvalifikavimo galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir sudaryti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybę gintis nuo naujo kaltinimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-2303/2008, 2010 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N261-4335/2010, 2010 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-6037/2010 ir kt.).

Šiuo atveju, apeliacinio teismo nuomone, pareiškėjos veiką perkvalifikuojant į ATPK 164 straipsnio 3 dalį buvo pažeista jos teisė į gynybą ir ji nubausta už veiką, kuri net nebuvo įvardinta ir teisiškai kvalifikuota administracinio teisės pažeidimo protokole, tuo pažeidžiant ATPK 284 straipsnio reikalavimus.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Apylinkės teismas pa­žei­dė adminis­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir ob­jek­tyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­minėtų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skun­džiamas nutar­i­mas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas, J. K. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėja

nutarė:

J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.