Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

gynėjui advokatui Arvydui Pociui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo T. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atmestas T. J. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. vasario 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad T. J. iki 2008 m. balandžio 15 d. 15 val. 15 min., savo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) , neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 50,875 gramo narkotinės medžiagos - heroino bei 88,86 gramo narkotinės medžiagos - kanapių. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Be to, T. J. iki 2008 m. balandžio 15 d. 15 val. 15 min., savo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 7,62 mm kalibro šaunamąjį automatinį ginklą – automatą AKM Nr. 528769 ir didelį kiekį šaudmenų – 48 vienetus 7,62 mm kalibro šovinių bei 12 vienetų 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šovinių. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 2 dalyje.

Šį sprendimą T. J. apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. vasario 22 d. nutarimą ir įpareigoti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal jo 2012 m. sausio 24 d. pareiškime nurodytas aplinkybes.

Skunde aprašoma bylos esmė ir teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu T. J. manydamas, jog jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė brolis ir norėdamas pastarąjį apsaugoti, save apkalbėjo. Vėliau, nuteistasis išsiaiškino, kad jo brolis nėra kaltas, todėl savo parodymus pakeitė ir nurodė parodymų pakeitimo priežastis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vadovavosi neteisingais ikiteisminio tyrimo metu duotais T. J. parodymais ir pripažino jį kaltu dėl narkotinių medžiagų bei šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėję Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vis dėlto konstatavo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad jis (T. J. ) kaip nors susijęs su minėtų objektų įgijimu. Skunde pažymima, kad nenustatytos minėtų medžiagų, ginklo bei šaudmenų įgijimo aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su jo kaltę pagrindžiančių įrodymų patikimumu, t. y. šios aplinkybės gali patvirtinti arba paneigti jo kaltę bei teisme duotus parodymus.

Nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nežinojo ir negalėjo žinoti visų faktinių aplinkybių, kurios tuo metu nebuvo nustatytos, šių aplinkybių nežinojo ir T. J. , be to, būdamas suimtas, negalėjo pateikti teismui jo nekaltumą patvirtinančių įrodymų. Tačiau nuteistasis teigia, kad jam pavyko gauti duomenų, kuriuos patikrinus, būtų nustatytos kratos metu rastų narkotinių medžiagų, šaudmenų ir šaunamojo ginklo atsiradimo kambaryje faktinės aplinkybės. T. J. pažymi, kad minėtus naujai paaiškėjusius duomenis jis pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Skunde nurodoma, kad išnagrinėjus bylą Lietuvos apeliaciniame teisme, T. J. ir jo brolis R. J. savo iniciatyva nustatė, kad kambaryje, kur buvo rastos narkotinės medžiagos, šaunamasis ginklas ir šaudmenys, retkarčiais nakvodavo sezoninius darbus dirbę G. N. ir M. B. . Šie asmenys raštu patvirtino, kad yra nakvoję kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini) balandžio mėnesį, kad su jais buvo ir G. M. , kuris su savimi turėdavo juodą krepšį su užrašu „Capučino“ bei galimai siūlė kitiems asmenims psichotropinių medžiagų. Minėti asmenys taip pat raštu patvirtino, kad G. M. minėtą krepšį su daiktais laikė kambaryje po sofa. Vėliau, sulaikius buto šeimininkus, G. M. kalbėjo, kad name liko krepšys su daiktais. Nuteistasis teigia manantis, kad kartu su darbininkais dirbusiems kitiems asmenims – D. S. ir G. P. galbūt taip pat yra žinomos paminėtos aplinkybės.

Kitoje skundo dalyje T. J. dėsto argumentus, kodėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta. Nuteistasis nurodo, kad gavęs minėtus rašytinius duomenis, jis nepateikė aplinkybių vertinimo, tik reikalavo, kad šie duomenys būtų pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Be to, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad G. N. ir M. B. paaiškinimai buvo pateikti bylą nagrinėjant kasacine tvarka, todėl šiuose paaiškinimuose esanti informacija buvo žinoma Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. T. J. teigimu, bylą nagrinėjant kasacine tvarka, nauji įrodymai nerenkami ir faktinės aplinkybės nenustatinėjamos. Šioje proceso stadijoje taip pat nesprendžiamas klausimas dėl proceso pradėjimo esant naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas nutartį, pateiktais duomenimis nesivadovavo. Nuteistasis pažymi, kad duomenų pateikimas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui tik patvirtina, kad tokie duomenys buvo gauti, ir kad jie yra tikri, tačiau tai neužkerta kelio kreiptis su prašymu į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, kad būtų pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Skunde taip pat nesutinkama su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, T. J. negalėjo įvardinti konkrečių asmenų, kurie nakvodavo kambaryje, kuriame rastos narkotinės medžiagos, šaunamasis ginklas bei šaudmenys. Nuteistasis paaiškina, kad būdamas suimtas negalėjo išsiaiškinti, kas buvo minėti asmenys.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas, iš anksto pasisakydamas dėl D. S. ir G. P. nurodytų aplinkybių nereikšmingumo, išsakė išankstinę subjektyvią nuomonę dėl šių aplinkybių vertinimo. T. J. teigia manantis, kad, ar minėtų asmenų duomenys yra reikšmingi, gali būti atsakyta tik atlikus tyrimą Lietuvos Respublikos BPK numatyta tvarka. Nuteistasis taip pat nesutinka, kad apskundęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, skunde išdėstė savo subjektyvią nuomonę. T. J. paaiškina, kad pateikęs skundą, jis siekia objektyvaus aplinkybių ištyrimo, kurios paaiškėjo tik priėmus apkaltinamąjį nuosprendį.

Skunde teigiama, kad neištyrus pateiktų duomenų Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio tvarka, gali likti neatskleista kitų asmenų padarytos nusikalstamos veikos.

Teismo posėdyje T. J. gynėjas prašė T. J. skundą patenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalis nustato, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;

4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Nei pareiškime atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nei skunduose dėl prokurorų ir teismo priimtų sprendimų T. J. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams ar pareigūnams, nurodytiems Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Duomenų apie tokį nuosprendį nėra ir baudžiamosios bylos, kurioje T. J. nuteistas, medžiagoje. Todėl bylos atnaujinimas Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais pagrindais negalimas.

Nėra pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą ir pagal Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Kaip minėta, bylos atnaujinimas pagal šią teisės normą galimas, kai nustatomos kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Taigi, iš šios teisės normos išskirtinos 2 savybės, kuriomis turi pasižymėti aplinkybės, kurioms esant panaikinamas nuosprendis ar nutartis ir atnaujinama baudžiamoji byla - tai jų naujumas ir jų įrodomoji reikšmė, kurios atskirai arba vertinant kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis turi pakakti padaryti priešingą išvadą kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje.

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad 2011-03-22 nagrinėjant bylą pagal nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą, nuteistojo gynėjas pateikė teismui G. N. ir M. B. vardu surašytus raštus, pavadintus „patvirtinimais“ kuriuose teigiama, kad raštus surašiusiems asmenims žinoma apie tai, kad G. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje iki 2008 m. balandžio vidurio laikė rankinę, kurioje galėjo būti psichotropinių medžiagų (b. l. 90-91, t. 7). Šiuos dokumentus teisėjų kolegija pridėjo prie bylos (b. l. 93, t. 7). Taigi, nutartį priėmusiam Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apie minėtų dokumentų egzistavimą buvo žinoma. Kasacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą nauji įrodymai netiriami, nuosprendis tikrinamas teisėtumo požiūriu pagal paduotą kasacinį skundą. Šioje byloje nuteistojo ir jo gynėjo paduotame kasaciniame skunde be kita ko teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų pažeidimus, kurie suvaržė įstatymo garantuotas kaltinamojo teises ir teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kaip neišsamų faktinių aplinkybių nustatymą kasatoriai nurodė ir tai, kad tuo kambariu, kur buvo rasti draudžiami laikyti daiktai, T. J. nesinaudojo, jame kartais nakvodavo pastarojo brolis, o šio sutikimu ir su juo dirbę sezoniniai darbininkai (b. l. 65, t. 7).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje T. J. brolis R. J. , apklaustas kaip liudytojas, be kita ko tvirtino, kad minėtu kambariu T. J. nesinaudojo, o kartais naudojosi jis pats (R. J. ), arba būdavo leidžiama pernakvoti darbininkams atvykusiems iš kitų rajonų (b. l. 176, t 6).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeitė tik 6 vienetais sumažindama nuteistojo neteisėtai laikytų šovinių kiekį. Apie pateiktus G. N. ir M. B. pasirašytus patvirtinimus minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nepasisakyta, nes kaip teisingai nurodyta ir skunde, bylą nagrinėjant kasacine tvarka, nauji įrodymai nerenkami ir faktinės aplinkybės nenustatinėjamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, patikrinęs skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatavo, kad nėra pagrindo dėl T. J. priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nutartyje taip pat nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismo nuosprendis nėra pagrįstas spėjimais ar nepatikimais duomenimis, šis teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, išanalizavo visus įrodymus, juos palygino tarpusavyje ir įvertino, o nuteistojo gynybos versiją apie tai, kad jis šaunamojo ginklo, šaudmenų ir narkotinių medžiagų nelaikė ir apie jų buvimą kambaryje nežinojo – motyvuotai atmetė. Kasacinio skundo argumentai dėl nuosprendžio teisėtumo, tarp jų ir dėl teiginių, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir šališkai ištyrė bylos aplinkybes bei pažeidė įrodymų vertinimų taisykles, atmesti kaip nepagrįsti.

Taigi, galima teigti, kad nuteistojo ir jo gynėjo pateikti duomenys kuriuose teigiama, kad nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas T. J. , galimai padarė kitas asmuo, bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo nežinomi ir be to, jie nėra pakankami padaryti išvadą, kad nuteistasis nėra kaltas. Todėl konstatuojama, kad šie duomenys neatitinka ir reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytoms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, kurioms esant galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą.

Nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl D. S. ir G. P. nurodytų aplinkybių nereikšmingumo, išsakė išankstinę subjektyvią nuomonę dėl šių aplinkybių vertinimo. Skundžiamoje nutartyje buvo vertinami byloje esantys duomenys, apie kuriuos buvo pasisakyta tiek Lietuvos apeliaciniam teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tiek Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nagrinėjant kasacinį skundą. Įvertinęs tokius duomenis, Vilniaus apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad D. S. ir G. P. žinotų bylai reikšmingų aplinkybių.

Nagrinėjant T. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti. Tokių pagrindų nenustačius, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi pagrįstai nutarė atmesti T. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. vasario 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

atmesti nuteistojo T. J. skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartį palikti galioti.