Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyr. tyrėjos S. K. 2022 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16483-2022.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

Institucijos vyriausioji tyrėja S. K. 2022 m. liepos 29 d. nutarimu (toliau – ir skundžiamas nutarimas) nustatė, kad G. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 11 d., 10.25 val. vairuodamas automobilį paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai tokio stovėjimo būdo nurodančio kelio ženklų nebuvo. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punktą.

G. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 60 eurų bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą; teismui laikant pažeidimą buvus, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir baudos neskirti.

Skunde nurodė, kad gavus administracinio nusižengimo protokolą, labai nustebo dėl pažeidimo padarymo vietos – (duomenys neskelbtini), kadangi tai yra pareiškėjo (duomenys neskelbtini) patalpos ir jis visada stato automobilį jam paskirtoje, pažymėtoje vietoje, vidiniame kiemelyje, kuris nėra viešai prieinamas. Pareiškėjas nesutiko su pažeidimu, nes jis akivaizdžiai nebuvo padarytas. Žodinio nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė visus paaiškinimus pareigūnei, tačiau 2022 m. liepos 29 d. gavo nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta 60 eurų bauda. Pažymi, kad automobilis buvo pastatytas jam paskirtoje pažymėtoje vietoje. Pagal pažymėtos parkavimo vietos matmenis, pareiškėjui neįmanoma automobilio statyti taip, kad jis neužvažiuotų ant šalia esančio bortelio. Akcentuoja tai, kad jeigu automobilis nebūtų statomas ant bortelio, ratais būtų užvažiuojama ant linijos, tai jau būtų akivaizdus pažeidimas. Tokiu būdu pareiškėjas stato automobilį tam, kad kairiau statomas automobilis galėtų išvažiuoti. Jeigu pareiškėjas statytų automobilį neužvažiuojant ant bortelio, kairėje esančiam automobiliui būtų neįmanoma išvažiuoti. Taigi pareiškėjo automobilis buvo statomas taip, kad kitas gyventojas galėtų išvažiuoti. Ant grindinio pažymėta balta linija, žyminti parkavimo vietą yra kelio ženklas, ji pažymėta taip, kad dalis automobilio turi būti užvažiavęs ant bortelio, nes kitu atveju, šalia esantys automobiliai negalėtų išvažiuoti.

Taip pat, nurodo, kad tariamo pažeidimo vietoje nėra jokio šaligatvio, jokio kelio. Bortelis yra skirtas vandens nubėgimui nuo namo pamatų. Matosi, kad net trinkelės yra tokios pačios virš bortelio ir žemiau bortelio. Pareiškėjas parkavo automobilį numatytoje parkavimo vietoje, siekdamas teigiamų tikslų. Be to, nurodo, kad tuo atveju, jei teismas tai laikytų pažeidimu, šis pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių visuomenei ir yra nepavojingas (b. l. 2-6).

Institucija atsiliepime į skundą pažymi, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų akivaizdu, kad vieta, kurioje stovi pareiškėjo automobilis yra aiškiai atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies, yra skirta pėstiesiems. Aplinkybės, kad pareiškėjo automobilis dėl savo matmenų netelpa skirtoje parkavimo vietoje ir neįmanoma jo statyti taip, kad neužvažiuotų ant šalia esančio bortelio, neginčija pats pareiškėjas. Be to, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra apribotas pėsčiųjų judėjimas, todėl pareiškėjas parkuodamas automobilį tokiu būdu atima galimybę pėstiesiems minėtą kiemą pereiti saugiai (naudojantis šaligatviu). Institucijos nuomone, byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti, kad G. V. padarė administracinį nusižengimą, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 81-82).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad neteisybė jog jis parkuoja automobilį jam skirtoje vietoje ir yra kažkieno nufotografuojamas. (duomenys neskelbtini) yra pažymėta parkavimosi vieta kelio ženklais, esančiu stendu pažymėta būtent ta parkavimo vieta. Negali parkuoti savo automobilio, nes jį ten vėl galėtų nufotografuoti, nusiųsti ir vėl nubausti. Skambino aiškintis pareigūnui, kuris surašė protokolą, jis matė tik tą nuotrauką ir nubaudė remiantis tuo, jog ten yra šaligatvis. Tai jis nežinojo, jog ten yra pažymėta parkavimo vieta. Ten parkuodamasis privalo vienu ratu užlipti ant bortelio. Ten yra uždaras kiemas su vartais ir ten gali statyti tik tie kurie nuomojasi tas patalpas. Jeigu statytų neužlipęs ant to borto, kuris nėra šaligatvis, ten jokie žmonės nevaikšto pagal namo kampus, eina visi per kiemą, nes ten yra toks pat grindinys, ten nėra joks šaligatvis. Tos vietos nėra pėstiesiems vaikščioti skirtos vietos, o yra plotas prie pamatų. Taip mano dėl to, nes pėstieji nevaikšto tomis vietomis, o eina ir kiemo viduryje. Mano, kad tai nėra šaligatvis. Jam atrodo, kad ta visa teritorija yra skirta vaikščioti žmonėms. Toje vietoje kur jo automobilis stovėjo yra ofisai, yra ir gyvenamųjų namų. Jei jis pastato automobilį pagal schemą, jis užlipa ant linijos ir dar užblokuoja kitą mašiną. Kitoks parkavimas neįmanomas, jis arba lipa ant vienos pusės arba lipa ant linijos. Siekdamas teigiamų tikslų stengėsi niekam netrukdyti, užvažiuojant apie 35-40 cm ant borto. Jeigu vis dėl to teismas manys, jog ten yra šaligatvis, tai prašo įvertinti šios situacijos teigiamas aplinkybes, pasinaudoti teise skirti mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės dydis.

Teismo posėdžio metu peržiūrimi vaizdo įrašai - žiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu – 4 priedas. Vaizdo įraše užfiksuotas bendras vaizdas; žiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu – 7 priedas. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip priparkavus automobilį jis netelpa į jam skirtą vietą, be kitą ko trukdo išvažiuoti kitiems automobiliams.

III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

kundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 11 d., 10.25 val. vairuodamas automobilį paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai tokio stovėjimo būdo nurodančio kelio ženklų nebuvo, tuo pažeidė KET 150.5 papunkčio reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija fakto, jog automobilį paliko stovėti nurodytoje vietoje, tačiau teigia, kad automobilis buvo pastatytas jam paskirtoje pažymėtoje vietoje. Pagal pažymėtos parkavimo vietos matmenis, pareiškėjui neįmanoma automobilio statyti taip, kad jis neužvažiuotų ant šalia esančio bortelio. Tokiu būdu pareiškėjas stato automobilį tam, kad kairiau statomas automobilis galėtų išvažiuoti. Taip pat, nurodo, kad tariamo pažeidimo vietoje nėra jokio šaligatvio, jokio kelio. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo skundo argumentais.

Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę vairuotojams užtraukia 1) sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, 2) sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 3) važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Ši norma yra blanketinė ir nukreipianti į KET nuostatas. Pagal KET 150.5 papunktį sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje išaiškinta, kad šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Pagal KET 3.7 papunktį kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.

Pareiškėjas vietos, ant kurios paliko stovėti automobilį, nelaikė šaligatviu, teigdamas, kad ten jokie žmonės nevaikšto pagal namo kampus, eina visi per kiemą, nes ten yra toks pat grindinys, tos vietos nėra pėstiesiems vaikščioti skirtos vietos, o yra plotas prie pamatų. Tačiau šis argumentas nepaneigia akivaizdaus fakto, jog tai yra pėstiesiems skirtas takas. Byloje esančios nuotraukos (b. l. 50-52) patvirtina, kad ant pėsčiųjų praėjimo tako stovi automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas neginčijo, kad nuotraukose užfiksuota transporto priemonė priklauso jam, ir, kad jis ją paliko stovėti nurodytoje vietoje. Nors pareiškėjas pažymėjo tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu, kad tokiu būdu stato automobilį, kad kairiau statomas automobilis galėtų išvažiuoti, nes kitu atveju, jeigu pareiškėjas statytų automobilį neužvažiuojant ant bortelio, kairėje esančiam automobiliui būtų neįmanoma išvažiuoti, tačiau nuotraukoje užfiksuotas automobilio pastatymo būdas rodo tai, kad tokiu būdu pastatant automobilį buvo kliudoma kitų asmenų laisvam praėjimui. Taip pat, iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad stovėjimo aikštelės dalis, ant kurios stovi pareiškėjo transporto priemonė, yra borteliais atskirta nuo pėstiesiems skirto praėjimo. Vien tai, kad, anot pareiškėjo, aikštelė, kurioje statomi automobiliai yra privati, o pėstieji vaikšto net ir važiuojamąja dalimi, o ne šaligatviu, neleidžia vertinti, jog tai nėra šaligatvis ir ši vieta gali būti skirta automobilių užvažiavimui ir jų stovėjimui (matyti, jog pareiškėjo automobilio pastatymas užima didžiąja dalį šaligatvio, kuris skirtas būtent pėstiesiems). Be to, tai, kad pareiškėjo automobilio gabaritai (dydis, plotis ar kitos aplinkybės), anot pareiškėjo, neleidžia tinkamai statyti automobilio, nesudaro pagrindo pateisinti netinkamai statomos transporto priemonės. Taip pat, matyti, kad nuo linijos, kuri žymi stovėjimui skirtą vietą, taip pat paliktas nemažas tarpas (b. l. 52). Taigi automobilio pastatymas vietoje, kai nagrinėjamu atveju, automobilių stovėjimo aikštelės dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Taigi šiuo atveju pareiškėjo automobilis stovėjo tam neskirtoje vietoje, t. y. KET draudžiančioje vietoje. Jokių pareiškėjo naudoto automobilio stovėjimo būdą leidžiančių kelio ženklų nurodytoje vietoje nebuvo. Neabejotina, kad automobilių stovėjimo aikštelės pagrindinė paskirtis yra transporto priemonių statymas, tačiau tai nereiškia, kad vien dėl šios paskirties visoje teritorijoje transporto priemonės gali būti statomos kiekvieno asmens individualiai pasirinktu būdu, juolab kai joje kelio ženklinimas yra aiškiai išreikštas transporto priemonių parkavimo vietose. Todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 147 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Pareiškėjas savo skundu taip pat prašė, kad tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad buvo padarytas nusižengimas, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir baudos jam neskirti.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Pareiškėjui buvo paskirta 60 EUR bauda, t. y. sankcijos vidurkis. Teismas, įvertinęs administracinės nuobaudos skyrimo aplinkybes (pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra darbinio amžiaus, Sodros duomenimis dirbantis, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteistas, duomenų apie panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, teismas neturi), bei paties pareiškėjo nurodytas priežastis neskirti jam nuobaudos (pažymėjo, kad parkavo automobilį numatytoje parkavimo vietoje, siekdamas teigiamų tikslų. Be to, šis pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių visuomenei ir yra nepavojingas), neturi pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju būtų nustatytas išskirtinis atvejis, kurio pagrindu galima būtų neskirti pareiškėjui administracinės nuobaudos, todėl konstatuotina, kad už ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta bauda (sankcijos vidurkis) nėra aiškiai per griežta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjos S. K. 2022 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16483-2022 palikti nepakeistą ir G. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.