- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-09
- Bylos Nr.
- 2-1899-390/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00396-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- G. S., V. P.
- Kategorijos
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Privati valda“ ieškinį atsakovams G. S. ir V. P. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė BUAB „Privati valda“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų G. S. ir V. P. 338 789,54 Lt žalos bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Privati valda“ buvo įsteigta 2004-10-04. Įmonės direktoriumi nuo 2004-09-30 iki 2008-04-10 paskirtas G. S., vėliau šias pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo V. P., visas įmonės akcijas valdo G. S.. Kauno apygardos teismas priimdamas nutartį dėl UAB „Privati valda“ bankroto bylos iškėlimo sprendė, kad 2006-12-31 balanso duomenimis įmonėje turto buvo už 84.248,00 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos (įsipareigojimai) sudarė 89.285,00 Lt. 2007-12-31 balanso duomenimis turtas sudarė 142.271,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos (įsipareigojimai) - 156.4712,00 Lt, t.y. įmonės įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę, kas atitinka LR ĮBĮ 2 str. 8 d. numatytą įmonės nemokumo sąvoką. Be teismo nustatytų aplinkybių administratorius nustatė ir kitus faktus, patvirtinančius įmonės nemokumo būseną. Iš 2008-07-01 balanso duomenų matyti, jog 2008-06-30 įmonėje turto nebebuvo, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 119.015,00 Lt, o veikla buvo nuostolinga (104.815,00 Lt). Įmonei faktiškai būnant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais, joje toliau buvo vykdoma veikla, kuri tik didino įsiskolinimus. Iš pateiktų AB „TEO LT“ sąskaitų matyti, kad per laikotarpį nuo 2008-06-30, kai įmonė neturėjo jokio turto, toliau buvo naudojamasi telefono ryšio paslaugomis dėl ko iki 2009-11-30 susidarė 5.988,12 Lt skola. Kauno apygardos teismo nutartimis įmonės bankroto byloje bendra patvirtinta kreditoriui reikalavimų suma sudaro 338.789,54 Lt. Ši suma laikytina atsakovų padarytos žalos dydžiu. Įmonė dar 2007 metų pabaigoje turėjo pakankamai turto ir galimybių patenkinti kreditorių reikalavimus, tačiau per pusę metų įmonėje turto visiškai neliko, o skoliniai įsipareigojimai išliko dideli. Faktas, kad bankroto byla iškelta tik 2010-12-07 vieno iš kreditorių iniciatyva, akivaizdžiai įrodo, kad įmonės vadovai ir savininkai žinodami realią įmonės ūkinę-finansinę padėtį, neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai sumažino galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais. Tokie jų veiksmai laikytini neteisėtais, o dėl jų atsiradusi žala yra priežastiniame ryšyje ir privalo būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovais laikytini abu buvę įmonės direktoriai ir jiems taikytina solidari atsakomybė.
Atsiliepimas
Ieškinio ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovams buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 48-50, 58-60), tačiau atsakovai per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimų į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Atsakovai teismo nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimų į ieškinį, todėl ieškovės prašymu, teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, priima sprendimą už akių.
Nagrinėjamoje byloje keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš įmonės administracijos vadovų, kai jie laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo jų vadovaujamai įmonei. Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pagal kreditoriaus pareiškimą Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Privati valda“ (b.l. 26). UAB „Privati valda“ buvo įsteigta 2004-10-04. Įmonės direktoriumi nuo 2004-09-30 iki 2008-04-10 paskirtas G. S., vėliau šias pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo V. P., visas įmonės akcijas valdo G. S. (b.l. 11-13).
Iš VĮ Registrų centrui pateiktų įmonės balansų matyti, kad 2005 m. įmonė turėjo turto už 112 397 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 103 640 Lt, 2006 m. įmonė turėjo turto už 84 248 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 89 285 Lt, 2007 m. įmonė turėjo turto už 142 271 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 156 471 Lt. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, jog UAB „Privati valda“ jau nuo 2005 metų buvo nemoki įmonė.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2004-11-04 iki 2006-04-19, numatyta, jog jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų (4 straipsnio 4 punktas), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2006-04-20 iki 2008-06-30 įtvirtinta analogiška nuostata. Taigi, visu laikotarpiu, kai įmonės vadovo pareigas ėjo atsakovas G. S. ĮBĮ buvo įtvirtinta pareiga įmonės vadovui, įmonei esant nemokiai, pateikti pareiškimą dėl bylos iškėlimo.
Atsakovė V. P. įmonės vadovės pareigas ėjo nuo 2008-04-11 iki bankroto bylos iškėlimo. Kaip jau buvo minėta Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2006-04-20 iki 2008-06-30 buvo įtvirtinta pareiga įmonės vadovui, esant įstatyme numatytoms sąlygoms kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje nuo 2008-07-01 iki 2010-11-22 numatyta, jog tuo atveju jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų (4 straipsnio 4 punktas), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnis 2008 m. gegužės 22 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2008 m. liepos 1 d., buvo papildytas 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai). Taigi, teisės aktai, dar iki Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio papildymo 4 dalimi patvirtino įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę už jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-130/2011). Nesant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo (Įmonių bankroto įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius. Taigi, abiejų atsakovų vadovavimo UAB „Privati valda“ laikotarpiais teisės aktuose buvo įtvirtinta pareiga įmonės nemokumo atveju kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei atsakomybė už šios pareigos nevykdymą.
Tam, kad įmonės administracijos vadovui kiltų civilinė atsakomybė, būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis),
UAB „Privati valda“ jau nuo 2005 metų buvo nemoki įmonė, skoliniai įsipareigojimai augo. Atsakovai nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Bankroto byla buvo iškelta pagal kreditoriaus pareiškimą. Atsakovai nevykdydami pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus (neteisėti veiksmai). Tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma yra 338 789,54 (b.l. 27) Lt. Ši suma laikytina atsakovų padarytos žalos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-228/2011). Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių jų kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl spręstina, kad kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta. Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Žala UAB „Privati valda“ padaryta abiejų atsakovų veiksmais. Nagrinėjamu atveju G. S. ir V. P. veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiūriu negalima atriboti, konkrečiai įvardijant iš kiekvieno jų priteistinos žalos dydžio sumą. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarioji pareiga tokiu atveju atsiranda pagal įstatymą. Todėl 338 789,54 Lt žalos suma iš atsakovų priteistina solidariai.
Ieškovė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti nebuvo, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
Patenkinus ieškinį iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 7388 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.) bei 5,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.), valstybei.
Vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Iš atsakovų G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 338 789,54 Lt žalos ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Privati valda“ (į.k. 300058469).
Iš atsakovų G. S. ir V. P. priteisti po 3694 Lt žyminio mokesčio bei po 3 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos“, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, kvito ar mokėjimo pavedimo originalą nedelsiant būtina pateikti Kauno apygardos teismui.
Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.