- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-05
- Bylos Nr.
- 1S-178-337/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs įtariamojo A. K. gynėjo advokato A. A. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atmestas įtariamojo advokato skundas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2018 m. rugpjūčio 24 d. apylinkės teisme buvo gautas įtariamojo A. K. gynėjo advokato A. A. skundas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) vilkinimo. Skundu buvo prašoma minėtą ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu nutraukti dėl pernelyg ilgos jo trukmės. Teismas atmetė įtariamojo gynėjo skundą konstatavęs, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė ne dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveiklumo, bet dėl objektyvių aplinkybių.
2018-09-14 Panevėžio apygardos teisme buvo gautas A. K. gynėjo advokato skundas dėl minimos apylinkės teismo 2018-09-05 nutarties. Skundu prašoma šią nutartį panaikinti ir ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. atžvilgiu nutraukti dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir nepakankamai motyvuota, kadangi visi teismo pateikti argumentai yra deklaratyvūs. Tikinama, kad įtariamojo gynėjo advokato skundas buvo išnagrinėtas formaliai net nebandant pateikti argumentus. Nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, o ikiteisminio tyrimo veiksmai yra organizuojami, iš tiesų turi prasmę bei ar jų atlikimas nėra vilkinamas. Pažymima, kad teismas net nesvarstė įpareigojimo nustatyti terminą, per kurį prokuroras privalo ikiteisminį tyrimą užbaigti, galimybės. Pažymima, kad A. K. yra įtariamas nesunkaus nusikaltimo padarymu ir remiantis BPK 176 str. 3 d. ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpesnį laiką, bet neilgiau kaip per 6 mėnesius. Nurodoma, kad nuo pirmos A. K. apklausos iki skundo surašymo dienos yra praėję daugiau nei 1 metai 3 mėnesiai. Toliau skunde detaliai aptariamos Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatos, Europos Žmogaus T. T. jurisprudencija. Pažymima, jog klausimas dėl liudytojos R. K. apklausos nuotoliniu būdu buvo keliamas dar 2017 m. Tuo remiantis skunde teigiama, kad teismas nevertino ir neanalizavo kokie veiksmai buvo atlikti nuo 2017-11-29 iki skundo padavimo dienos. Taip pat skunde akcentuojama aplinkybė, jog teismas skundžiamojoje nutartyje yra pažymėjęs, kad byloje nėra surinkta jokių A. K. kaltę pagrindžiančių duomenų, todėl išlieka neaiškūs motyvai, kodėl nesant duomenų dėl įtariamojo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ikiteisminis tyrimas įtariamojo atžvilgiu dar nėra nutrauktas. Nurodoma, kad A. K. norėtų įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau to padaryti negali, kadangi jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tikinama, kad tokiu būdu A. K. dėl pernelyg ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo patiria neigiamas pasekmes: nukenčia jo reputacija, jaučia nerimą, stresą. Taip pat pažymima, kad A. K. ankstesnės darbovietės pateiktoje charakteristikoje apibudinamas, kaip sąžiningas, laiku atliekantis darbus darbuotojas. Nurodoma, kad A. K. yra susietas tvirtais socialiniais ryšiais turi dviejų metų sūnų, išlaiko šeimą. Toliau skunde kvestionuojami V. N. parodymai. Nurodoma, kad pastarieji niekaip nepatvirtina A. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką. Nurodoma, kad remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis byloje yra teisinis pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi du kartus viršytas ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas, o esminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie galėtų lemti objektyvios tiesos nustatymą byloje, nevyksta.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Gynėjas skundu nesutinka su apylinkės teismo nutartimi ir ginčija ją šiais esminiais argumentais: 1) ikiteisminis tyrimas nėra nei sudėtingas, nei didelės apimties; 2) su įtariamuoju A. K. buvo atlikti tik keli ikiteisminio tyrimo veiksmai ir šiuo metu jie nėra atliekami, todėl daugiau nei metus besitęsiantis įtariamojo statusas negali būti pateisinamas; 3) ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų nepakanka A. K. pareikštam įtarimui pagrįsti. Skundą nagrinėjantis teismas su šiais teiginiams nesutinka ir spendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria buvo atmestas gynėjo prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos jo trukmės, yra priimta įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl yra teisėta ir pagrįsta.
BPK 176 str. 1 d. nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Jei per 6 mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, pagal BPK 215 str. įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Tačiau vien ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas tęsiamas ilgiau nei 6 mėnesius nuo pirmosios įtariamojo apklausos, negali būti besąlyginiu pagrindu jį nutraukti. Ikiteisminio tyrimo trukmės klausimas konkrečioje byloje vertintinas tais aspektais, kurie formuojami Europos Žmogaus T. T. ir taikomi Lietuvos teismų praktikoje, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybių visumą, bylos sudėtingumą, specifiką, tyrimo institucijų bei paties įtariamojo elgesį proceso metu, įtariamojo interesus, taip pat į kitas tyrimui reikšmingas bylos aplinkybes.
Tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės aktai pasisako už kuo trumpesnį bei greitesnį baudžiamąjį procesą. Proceso greitumo principas – tai vienas iš baudžiamojo proceso principų, garantuojančių žmogaus teisės į teisingą teismą (procesą) užtikrinimą, bet būtent šis principas besąlygiškai yra susijęs ir su reikalavimu, kad nusikalstamos veikos būtų atskleistos išsamiai. Proceso greitumo principas suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas nebūtų vilkinamas. Visgi, proceso vilkinimu gali būti apibūdinamas tik toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai, arba tam tikri veiksmai atliekami nepagrįstai ilgai, tai yra, kai ikiteisminis tyrimas užsitęsia dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neveiklumo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tokiai išvadai padaryti.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo trukmę, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, lemia tai, kad byloje vis dar nėra atlikti būtini procesiniai veiksmai, t. y. neįvyko liudytojos R. K. apklausa. Pažymėtina, kad prašymas ikiteisminiame tyrime apklausti šią liudytoją buvo inicijuotas būtent įtariamojo A. K. ir jo gynėjo, nors prieš pateikiant prašymus jiems neabejotinai buvo žinoma aplinkybė, kad įtariamojo mama R. K., gyvenanti ir dirbanti Ispanijos Karalystėje, dar šių metų sausio mėnesio pradžioje sunkiai susižalojo ir dėl to ji negali grįžti į Lietuvą. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, 2018 m. liepos 16 d. surašytas Europos arešto orderis, kurį 2018 m. liepos 23 pasirašė Panevėžio apygardos vyriausioji prokurorė N. Grunskienė. Tuo remiantis su Ispanijos Karalystės atsakingomis institucijomis suderinta, jog R. K. apklausa nuotoliniu būdu įvyks šių metų lapkričio 22 d. 14 val. Atkreiptinas dėmesys, kad šio proceso veiksmo atlikimo laikas nustatytas jo iniciatoriaus bei atitinkamos Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijos pareigūnų sutarimu, tai yra priklauso ne tik nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų valios. Įvertinus pastarąją aplinkybę bei jau atlikto ikiteisminio tyrimo eigą ir tyrimo aplinkybes konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas ir dėl to turėtų būti nutraukiamas. Šiuo atveju, ikiteisminio tyrimo užbaigimo trukmė yra tiesiogiai susijusi su procesinių tyrimo veiksmų atlikimu bei aplinkybėmis, o ne jo vilkinimu.
Skunde nurodytais argumentais tyrimo trukmės klausimą siūloma spręsti iš esmės vadovaujantis formaliais pagrindais, t. y. atsižvelgiant į proceso veiksmų, atliktų su įtariamuoju A. K., intensyvumą. Toks tyrimo trukmės vertinimas negali būti laikomas išsamiu ir visapusišku, nes lieka neįvertintos kitos objektyvios ikiteisminio tyrimo neužbaigimo priežastys. Po pirmosios įtariamojo A. K. apklausos praėjo daugiau nei metai, tačiau nepaisant to, kaip jau minėta, byloje yra būtina apklausti įtariamojo mamą R. K., kuri ikiteisminiame tyrime turi specialiosios liudytojos statusą. Remiantis šia aplinkybe bei siekiant gauti nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingą informaciją, būtina atlikti byloje visų surinktų dokumentų bei duomenų analizę, atlikti papildomus proceso veiksmus. Skunde pagrįstai teigiama, kad įgyvendinant BPK 1 str. 1 d. numatytą baudžiamojo proceso paskirtį teisėsaugos institucijos bei pareigūnai įpareigojami visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kiek įmanoma greičiau. Visgi, siekis bylą ištirti ir išnagrinėti per kuo trumpesnius terminus negali būti pateisinamas bylos tyrimo išsamumo sąskaita.
Apelianto tvirtinimu byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamajam A. K. pareikšto įtarimo pagrįstumą, tačiau teismas pažymi, kad byloje surinktų faktinių duomenų vertinimas, jų pripažinimas (nepripažinimas) įrodymais, išvados dėl galutinio veikų kvalifikavimo nėra šio proceso (skundo dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo) dalykas.
Apygardos teismas taip pat pažymi, kad gynėjo skunde nurodoma A. K. teigiama charakteristika, aplinkybės apie galimas neigiamas patiriamas pasekmes, apribotas galimybes planuoti gyvenimą bei išgyvenimai, negali būti laikoma argumentais, leidžiančiais konstatuoti ikiteisminio tyrimo vilkinimą. Juo labiau, kaip kad skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo apylinkės teismas, baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinti ne tik greito ir operatyvaus, bet ir objektyvaus bei išsamaus ikiteisminio tyrimo tikslai. Įtariamojo statusas iš esmės reiškia ir tam tikrą asmens teisių suvaržymą. Įtariamajam A. K. šiai dienai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tai yra įtariamojo teisės suvaržytos tik minimaliai ir šiuo atveju atitinka proporcingumo kriterijus.
Skunde teigiama, kad teismas aplaidžiai ir netgi galimai šališkai nagrinėjo visus byloje pateiktus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šiuos skundo argumentus. Kaip matyti iš skundo turinio, įtariamojo gynėjo argumentai dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo iš esmės yra susijęs tik su byloje surinktų įrodymų vertinimu bei teismo procesinio sprendimo argumentavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad procesinio sprendimo galimos motyvacijos trūkumai nėra pagrindas teismo šališkumui konstatuoti. Juo labiau pagrindo konstatuoti teismo šališkumą nesudaro pareiškėjui nepalankus ir nenaudingas jo pateiktų aplinkybių interpretavimas bei nepalankaus sprendimo priėmimas. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, teismas taip pat nenustatė.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismas neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas aukštesnės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės teismo daromoms išvadoms.
Tokiu būdu, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-09-05 nutartį ir nutraukti ikiteisminį tyrimą arba įpareigoti prokurorą jį užbaigti per tam tikrą terminą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo A. K. gynėjo advokato A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.