Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant pareiškėjai L. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo vieno sutuoktinio asmeniniu turtu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. Š. prašo teismą : a) nustatyti, kad jos tėvų J. A., gim. 1928-05-09, mirusios 2015-07-29, ir A. A., gim. 1926-08-28, mirusio 1984-10-16, santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas – namų valdos statiniai (duomenys neskelbtini) yra J. A. asmeninė nuosavybė; b) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė 2015-07-29 mirusios savo motinos J. A. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Teismo posėdyje pareiškėja L. Š. paaiškino, kad jos tėvai susituokė 1957 m., šeimoje 1959-07-09 susilaukė jos vienintelio vaiko, 1972 m. bendrai nusipirko namų valdos pastatus (duomenys neskelbtini)(toliau-pastatai), kuriuos įregistravo tėvo A. A. vardu. 1973 metais jos tėvas paliko šeimą ir išėjo gyventi atskirai į Šakių r. sav. K. Naumiesčio m., 1974 metais tėvai pasidalino bendrai užgyventą turtą, tame tarpe ir pastatus, lygiomis dalimis, tėvas savąją nuosavybės teisę į ½ dalį pastatų tais pačiais metais pardavė A. V., kodėl šis sandoris nebuvo įregistruotas jai nežinoma. Pastarajai apsigyvenus name, jos mama su A. V. taip ir naudojosi po ½ pastatų. Nuo 1973 m. kai tėvai nutraukė bendrą gyvenimą ir bet kokius ryšius, tėvas visam laikui išvyko gyventi kitur, tėvai bendro ūkio niekada nebevedė, nieko bendro neturėjo, kiekvienas vedė savo asmeninį ūkį, tėvas prie motinos ūkio tvarkymo, tame tarpe ir pastatų išlaikymo, gerinimo ir pan. niekada niekaip neprisidėjo. 1979 metais jos motina už asmenines lėšas, sukauptas iš darbo užmokesčio ir asmeninio ūkio, iš kaimynės A. V. nupirko tėvo pastarajai anksčiau parduotą nuosavybės teisę į ½ dalį pastatų ir nuo to laiko iki savo mirties viena valdė ir naudojo pastatus, todėl teismo turėtų būti pripažinta vienintele jų savininke asmeninės nuosavybės teisės pagrindu. Tėvai formaliai registruotą jų santuoką juridiškai nutraukė tik 1980 metais, jokių ginčų dėl teisių į pastatus lig šiol nebuvo ir nėra. Motina testamentu visą savo turtą, t.y. ir pastatus, po mirties paliko jai, pareiškėjai, tačiau palikimą ji priėmė ne paduodama notarui pareiškimą, bet iškart po motinos mirties pradėdama valdyti kaip savo visą motinos palikimą sudariusį turtą, taigi ir pastatus : visą laiką prižiūri, palaiko jų būklę, vėdina ir kt. ne tik pastatus, tačiau ir jų aplinką sklype, pjauna žolę, moka atitinkamus komunalinius mokesčius už elektrą, atliekų surinkimą. Dėl teisių į motinos palikimą ginčų nebuvo ir nėra jokių.Teismo posėdyje liudytojomis apklaustos artimiausios pareiškėjos ir jos motinos kaimynės B. M. ir J. B. patvirtino, jog pastatus pareiškėjos tėvai nusipirko santuokoje, tačiau netrukus apie 1972-1973 metus pareiškėjos tėvas išsikėlė gyventi atskirai ir bendro ūkio su pareiškėjos motina daugiau niekada nevedė, prie pastatų išlaikymo, gerinimo ir priežiūros neprisidėjo – tai dariusi viena pareiškėjos motina. Liudytojos taip pat patvirtino, kad po pareiškėjos tėvo išvykimo, į pastatus įsikėlė ir kurį laiką kartu su pareiškėja ir jos motina gyveno A. V., po kurio laiko ir ji išsikėlė, nuo tada pastatus iki pat savo mirties valdė ir naudojo tik pareiškėjo motina. Liudytojos patvirtino ir aplinkybes, kad pareiškėja iškart po motinos mirties pradėjo rūpintis jos turtu, jį valdo ir naudoja kaip savo – prižiūri ir išlaiko pastatus, žemės sklypą po jais, moka mokesčius ir kt.Suinteresuotas asmuo valstybės įmonės „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą pareiškėjos reikalavimų tenkinimui neprieštarauja (b. l. 40), suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities VMI atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

Pareiškėjos tėvai A. A. ir J. A. susituokė 1957-12-15, įrašo metrikų knygoje Nr. 6 (b. l. 17), 1959-07-09 jiems gimė duktė L. Š. (Arminaitė), pareiškėja (b. l. 13, 14). 1972-11-23 pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 4998, pareiškėjos tėvas A. A. šeimos poreikių tenkinimui ir už bendras su pareiškėjos motina, savo sutuoktine, lėšas nupirko pastatus (b. l. 30), pastatai Nekilnojamo turto registre buvo įregistruoti A. A. vardu 1974-06-17 (b. l. 27-28). 1973 metais pareiškėjos tėvas A. A. šeimą (pareiškėją ir jos motiną) paliko visam laikui išvykdamas gyventi atskirai į Šakių r. sav. K. Naumiesčio m. ir pradėjo gyventi skyriumi (faktinė separacija). Nuo to laiko pareiškėjos tėvai bendro ūkio neturėjo ir tokio netvarkė (pareiškėjos paaiškinimai, liudytojų parodymai, 1974-06-04 pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 2974). 1974 metais pareiškėjos tėvai bendru susitarimu pasidalino santuokoje bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe lig tol užgyventą turtą, įskaitant pastatus, po ½ dalį kiekvienam, nuosavybės teisių į pastatus pasidalinimas buvo įregistruotas tuometiniame Kauno tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure (b. l. 36), apie įregistravimą Nekilnojamo turto registre duomenų nėra. 1974-06-04 pareiškėjos tėvas A. A. pagal Kauno tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1974-05-31 pažymėjimą Nr. 1501d jam po turto pasidalinimo su J. A. atitekusią asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį pastatų pirkimo pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2974, pardavė A. V. (b. l. 36), tačiau pastarasis sandoris Nekilnojamo turto registre įregistruotas nebuvo (b. l. 27-28). Nuo 1974-06-04 iki 1979-07-13 pastatai bendros dalinės (po ½ dalį kiekvienai) nuosavybės teisėmis priklausė A. V. ir pareiškėjos motinai J. A.. 1979-07-13 pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2993, J. A. iš asmeninių lėšų, sukauptų faktinės separacijos laikotarpiu iš darbo užmokesčio ir asmeninio ūkio, nupirko iš A. V. šiai priklausiusią ½ dalį nuosavybės teisių į pastatus (b. l. 30), sandoris 1979-10-10 buvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre (b. l. 27-28). Nuo 1979-07-13 iki savo mirties 2015-07-29 (b. l. 20) pastatus (1/1 dalį) nuosavybės teise valdė pareiškėjos motina J. A.. Nekilnojamo turto registre sandorio šalims neįregistravus 1974-06-04 pastatų pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2974, šiame registre tebėra likęs įrašas apie ½ dalies nuosavybės teisių į pastatus priklausymą pareiškėjos tėvui A. A. (b. l. 27-28). 2009-07-28 testamentu, notarinio registro Nr. 2890, J. A. visą turtą po savo mirties paliko pareiškėjai (b. l. 21), tačiau pastaroji pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui per įstatymo tam nustatytą 3 mėn. laiką nepateikė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta (b. l. 22, 23). Pareiškėja palikėją ir testatorę iki mirties slaugė, palaidojo, iškart po mirties palikimą sudarantį turtą (pastatus) pradėjo naudoti ir valdyti kaip savo – jį išlaiko, remontuoja, gerina, prižiūri, moka komunalinius mokesčius (b. l. 24, 25, 26, pareiškėjos paaiškinimai, liudytojų parodymai). 2017-04-04 pareiškėja su nagrinėjamu pareiškimu kreipėsi į teismą (b. l. 9), nei į bylos procesą įtraukti suinteresuotais, nei jokie kiti asmenys prieštaravimų pareiškėjos reikalavimams jokia forma nepareiškė. Vedybų sutarties ar sutarties dėl separacijos sąlygų pareiškėjos tėvai sudarę nebuvo, teismo sprendimo separacijos klausimu taip pat nėra, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas teisinis režimas (Lietuvos Respublikos CK (toliau - CK) 3.87-3.100 str. str.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Ginčui spręsti taikytina teisė, jos aiškinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai

CK 3.88 str. 1 d. 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno jų vardu. To paties straipsnio 2-oje dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, - preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad po pareiškėjos tėvų santuokos sudarymo (1957-12-15) pareiškėjos tėvo vardu 1972-11-23 įgytas turtas (pastatai) ir 1979-07-13 ieškovės motinos iš A. V. įgytas turtas (nuosavybės teisė į ½ dalį pastatų) turi būti laikoma jų abiejų, A. A. ir J. A., bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nebus įrodyta, kad šis turtas (pastatai) ar jo dalis pagal įstatymą turi būti pripažįstamas asmeniniu vienos J. A. turtu. Dėl to, kad nuo 1972-11-23 iki turto pasidalinimo 1974 metais pastatai buvo pareiškėjos tėvų bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ginčo byloje nėra (Lietuvos santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio nuo 1970-01-01 iki 2001-07-01, 21 str. 1 ir 3 dalys), taip pat nėra ginčo dėl to, kad nuo 1972-11-23 iki turto pasidalinimo 1974 m. ½ pastatų nuosavybės teise priklausė J. A., o kita ½ dalis – A. A. (Lietuvos santuokos ir šeimos kodekso 23 str. 1 d.), analogiškos dalys nuosavybėje į pastatus išliko ir po turto pasidalinimo iki 1974-06-04 sandorio (Kauno tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1974-05-31 pažymėjimas Nr. 1501d. (b. l. 36), tačiau nuosavybė iš bendros jungtinės sutuoktinių modifikavosi į bendrą dalinę su idealiai nustatytomis dalimis (po ½ idealiąją dalį kiekvienam). 1974-06-04 pirkimo-pardavimo sutartimi A. A. savąją idealiąją dalį nuosavybės į pastatus pardavus A. V., jis visiškai nebeteko daiktinių teisių į juos, laikotarpiu nuo 1974-06-04 iki 1979-07-13 pastatai priklausė J. A. ir A. V. bendros dalinės nuosavybės teise po ½ idealiąją dalį kiekvienai. 1979-07-13 sutartimi J. A. nupirkus iš A. V. ½ dalį nuosavybės į pastatus, taikant CK 3.88 str. 1 d. 1 p. ir Lietuvos santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 1 ir 3 d. d. prezumpciją, reikėtų traktuoti, kad nuo 1979-07-13 nuosavybės teisė į pastatus pasiskirstė taip – ½ dalis pastatų asmeninės nuosavybės teise priklausė J. A., likusi ½ pastatų priklausė J. A. ir A. A. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tačiau šiuo atveju pareiškėja, kaip savo motinos teisių perėmėja, siekia aptariamą prezumpciją nuginčyti reikalaudama pripažinimo, jog 1979-07-13 sandoriu įgytas turtas turi būti laikoma asmenine vienos J. A. nuosavybe.Nuo 2001-07-01 galiojančio CK 3.127 str. 2 dalyje įstatymų leidėjas yra nustatęs specialiąją normą, kaip santuokos metu įgyto turto ir gautų pajamų bendrumo taisyklės, numatytos CK 3.88 str. 1 d. 1, 3 ir 5 p. p. (Lietuvos santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 1, 2, 3 d. d.), išimtį. Aptariama norma yra nustatyta vienam iš sutuoktinių (šiuo atveju jo teisių perėmėjui) teisė reikalauti pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokos nutraukimo teisme atveju dalinti, tik tą turtą, kuris sutuoktinių buvo įgytas bendrai ir įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi, iš esmės analogiška taisyklė buvo įtvirtina ir nuosavybės perleidimo ir įgijimo įvykių metu galiojusio Lietuvos santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnyje. Minimoje CK 3.127 str. 2 d. normoje vartojama sąvoka „gyvenimas skyriumi“ teisės doktrinoje suprantamas plačiai - šiuo atveju jis reiškia faktinį sutuoktinių gyvenimą atskirai ir nesutampa su terminu „separacija“ (teismo patvirtintu gyvenimo skyrium). Gyvenimo skyriumi pradžią turi įrodyti CK 3.127 str. 2 d. išimties taikymo prašantis sutuoktinis, nagrinėjamu atveju jo teisių perėmėja pareiškėja, apribojimų įrodinėjimo priemonėms pastarajai aplinkybei pagrįsti šiuo atveju įstatymu nenustatyta, iš ko teismo sprendžiama, kad tokia aplinkybė gali būti įrodinėjama visomis civilinio proceso įstatymo leidžiamomis priemonėmis, įskaitant ir liudytojų parodymus (Lietuvos Respublikos CPK (toliau - CPK) 178 str., 177 str. 2 ir 3 d. d.). Teismas sprendžia, kad šioje byloje pareiškėja ne tik savo rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, tačiau ir dviejų liudytojų parodymais, dėl kurių teisingumo ir patikimumo abejonių teismui nekyla, taip pat iš dalies ir oficialiais rašytiniais įrodymais (b. l. 36) byloje įrodė (CPK 185 str. 1 d.), kad jos tėvai nuo 1974 metų iki santuokos tarp jų nutraukimo 1980-07-15 nuolat gyveno skyriumi, neturėjo ir nevedė bendro ūkio, o 1979-07-13 pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teisė į ½ dalį pastatų buvo teisėtai atlygintinai įgyta vienos pareiškėjos motinos J. A. šiuo gyvenimo skyriumi nuo atsakovo laikotarpiu iš darbo santykių ir asmeninio ūkio gautomis asmeninėmis lėšomis. Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra ir juridinis (CK 3.88 str. 3 d. kartu su 3.127 str. 2 d., Lietuvos santuokos ir šeimos kodekso 22 str.), ir faktinis pagrindas (nekilnojamo turto įgijimo sutuoktiniams faktiškai gyvenant skyriumi aplinkybė) pareiškėjos, kaip sutuoktinės J. A. teisių perėmėjos, reikalavimu nustatyti, kad pastatai yra asmeninė vieno sutuoktinio – 2015-07-29 mirusios J. A. asmeninė nuosavybė. Dėl aukščiau padarytų išvadų L. Š. pareiškimas šioje bylos dalyje tenkintinas visiškai.CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad įpėdinis, šiuo atveju pareiškėja po motinos J. A. mirties, laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su pareiškimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. To paties kodekso 5.51 str. 1 d. nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t.y. jį valdo, naudoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius ir pan. Aukščiau aptartų duomenų visuma byloje nustatęs, jog pareiškėja L. Š. atliko aukščiau aprašytus įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus, teismas turi faktinį pagrindą spręsti, jog ji motinos J. A. palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir pareiškėja negali jų gauti kitu būdu, pareiškimas šioje dalyje taip pat tenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CPK 444, 445 ir 448 str. str.).

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos, reikalavimų tokias atlyginti byloje nepareikšta (CPK 443 str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str. str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad nuosavybės teisė į nekilnojamus daiktus (duomenys neskelbtini) yra 2015-07-29 mirusios J. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Š., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. A., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) mirties 2015-07-29 Vilkaviškio m., priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas A. V.