- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-16
- Bylos Nr.
- AS-354-822/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-04041-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- O. F.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja O. F. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento 2015 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (15/5-7) 31U-28 ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. kovo 20 d. prašymą iš naujo. Teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi skundą priėmė.
Teisme 2015 m. gruodžio 1 d. gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame pareiškėja prašo: 1) pripažinti negaliojančiais nuo pat priėmimo momento Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1V-456 patvirtinto Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje užsieniečiams išdavimo ir fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 38, 38.1 ir 38.2 punktus, kurie reglamentuoja užsieniečių pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo tvarką; 2) panaikinti Migracijos departamento 2015 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (15/5-7) 31U-28; 3) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. kovo 20 d. prašymą iš naujo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą ištirti norminio akto teisėtumą, o patikslintą skundą priėmė.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomi ištirti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtinto Aprašas punktai nustato, kad jeigu įvertinus aprašo 37 punkte nurodytus duomenis ir informaciją nustatoma, kad užsienietis buvo išvykęs atitinkamai už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikui, ilgesniam, negu nurodyta Įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje, tai užsieniečio pragyventas atitinkamai Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpis skaičiuojamas (38 punktas): jeigu užsienietis buvo išvykęs ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės – nuo pirmos atvykimo atitinkamai į Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją po šio laikotarpio dienos (38.1 papunktis); jeigu užsienietis per 5 metų laikotarpį buvo išvykęs daugiau kaip 10 mėnesių – nuo paskutinio atvykimo atitinkamai į Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją dienos (38.2 papunktis). Pareiškėja abejones dėl nurodytų Aprašo punktų teisėtumo kelia iš esmės dėl to, kad vykstant iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką, Danijos Karalystę ar Lenkijos Respubliką arba į atvykstant Lietuvos Respubliką pasienyje nėra daromos žymos apie šį atvykimą ar išvykimą. Pareiškėjos prašymas yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, o ne teisiniais motyvais. Pareiškėja prašyme nenurodo kokiems įstatymams ar Vyriausybės norminiam aktui prieštarauja anksčiau nurodyti Aprašo punktai. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašymas ištirti norminio akto teisėtumą atmestas kaip grindžiamas ne teisiniais motyvais (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 straipsnio 2 dalis 4 punktas).
Teisme 2016 m. sausio 25 d. gautas pareiškėjos O. F. atskirasis skundas, kuriame pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį ir patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti (ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 111 straipsnis nenumato, kad teismo nutartis dėl prašymo atmetimo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą būtų skundžiama. ABTĮ 37 straipsnyje taip pat nenumatyta, kad gali būti skundžiama nutartis, kuria skundas yra priimtas. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundas priimtas, o prašymas ištirti norminio akto teisėtumą atmestas, atskiruoju skundu neskundžiama.
IV.
Pareiškėja O. F. padavė atskirąjį skundą (b. l. 146–147), prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį ir atskirojo skundo dėl šio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis yra neskundžiama. Mano, kad ji užkirto kelią tolesnei bylos eigai. Pareiškėjos nuomone, Aprašas nėra norminis teisės aktas, bet net jei jis ir būtų norminis teisės aktas, teismas privalėjo pareiškėjos prašymą spręsti pagal ABTĮ 37 straipsnyje numatytas taisykles ir suteikti galimybę pareiškėjai pašalinti prašymo trūkumus, bet neužkirsti kelio tolesnei bylos eigai, priimdamas neskundžiamą 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą kaip paduotą dėl neskundžiamos teismo nutarties.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Kaip minėta, neskundžiama teismas laiko 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria priimtas pareiškėjos patikslintas skundas ir atmestas prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, pareiškėjos suformuluotas kaip – pripažinti negaliojančiais nuo pat priėmimo momento Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1V-456 patvirtinto Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Bendrijoje užsieniečiams išdavimo ir fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašo 38, 38.1 ir 38.2 punktus.
Pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį, norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtintas Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Sąjungoje užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos aprašas (nauja redakcija patvirtinta 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1V-456) reglamentuoja užsieniečio prašymų išduoti ar pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) pateikimą, priėmimą, nagrinėjimą, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimą, fiktyvios santuokos, fiktyvios registruotos partnerystės ir fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą, sprendimo dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo ar pakeitimo priėmimą ir sprendimo išduoti leidimą nuolat gyventi panaikinimą, prašymo įforminti leidimą nuolat gyventi pateikimą, priėmimą ir saugojimą, užsakymo dėl leidimo nuolat gyventi išrašymo formavimą ir perdavimą Asmens dokumentų išrašymo centrui prie Vidaus reikalų ministerijos ir iš Asmens dokumentų išrašymo centro gautų išrašytų leidimų nuolat gyventi siuntų patikrinimą, leidimo nuolat gyventi atsiėmimą ir jo galiojimo pradžią, leidimo nuolat gyventi išdavimą ir keitimą užsieniečiui, kuris atlieka arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę arba kuriam teismo nutartimi taikomos priverčiamosios medicinos priemonės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, leidimo nuolat gyventi panaikinimą ir negaliojimą (Aprašo 1 p.).
Aprašo nuostatos yra nevienkartinio pobūdžio, jame įtvirtintos privalomos elgesio taisyklės, o subjektai, kuriems skirtos nurodytos taisyklės, nėra apibūdinti individualiais požymiais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Aprašas yra norminis administracinis aktas, kurio teisėtumo ištyrimui ABTĮ šešioliktame skirsnyje nustatyta atskira tvarka. ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta šios procedūros paskirtis – ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu – prašymas yra grindžiamas ne teisiniais motyvais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria atmestas minėtas pareiškėjos prašymas, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, tai patvirtina ir nagrinėjamos bylos medžiaga – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimu 2015 m. gruodžio 2 d. priimtas pareiškėjos patikslintas skundas išnagrinėtas. 2016 m. kovo 15 d. nutartimi priimtas pareiškėjos apeliacinis skundas. Priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bus patikrintas instancine tvarka (ABTĮ 136 str.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis, kuria konstatuota, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria priimtas pareiškėjos patikslintas skundas ir atmestas prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, nėra atskirojo skundo objektas, yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos O. F. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.