- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- A15.-73-269/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00958-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. G.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracija
- Advokatai
- Gintaras Žičkus
- Kategorijos
- 16.20Eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimas (ANK 459 str.)
- 21.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G. ir jo gynėjui advokato Gintaro Žičkaus padėjėjui G. R.,
Institucijos, surašiusios administracinių nusižengimų protokolą ir atlikusiam administracinių nusižengimų tyrimą, Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiajam inspektoriui S. T. bei atstovei R. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą (toliau-byla), kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, surašytas administracinių nusižengimų protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 459 straipsnio 6 dalį, 450 straipsnio 1 dalį, 505 straipsnio 1 dalį, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaoiruotjas V. G. 2019 m. gruodžio 4 d., apie 15.10 val. kelyje A14, vairavo transporto priemonę – junginį-krovininį automobilį „VOLVO FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „JYKI V31-T0“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (triašį automobilį su triaše priekaba), (toliau-junginys), priklausantį uždarajai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo transporto priemonių junginiu vežama apvali mediena (pušies), (toliau-krovinis). Kilus įtarimui, kad mediena pakrautas junginys gali būti sunkiasvoris, vairuotojui V. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 14 straipsnio 2 dalies reikalavimais, Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Administracija, Institucija) pareigūnai nurodė važiuoti pasverti junginį su kroviniu.
Įtarus, kad mediena pakrautas junginys gali būti sunkiasvoris, o vairuotojas atsisakė važiuoti pasisverti junginį, buvo nutarta atlikti junginio kontrolę pasveriant. Patikrinimo metu, išmatavus transporto priemonių junginio (triašis automobilis su trijų ašių priekaba) vežamo krovinio aukštį, ilgį ir plotį Strypinė ilgio matavimo priemonė Stabila Nr. 410568062 (sertifikato Nr. 0812363, galioja iki 2020-04-13) ir remiantis 2002 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ bei transporto priemonės, vežančios apvalią medieną svorio nustatymo aktu Nr. K-058025 buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. G. vairavo sunkiasvorį transporto priemonių junginį be nustatytos formos leidimo - faktinis minėtos transporto priemonės (jų junginio) svoris buvo 52,07 tonos, t. y. 12,07 tonos viršijo Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 3-185 redakcija) (toliau – įsakymo redakcija Nr. 3-185) III skyriaus 19.6 punkte nurodytą leistiną 40 tonų svorį.
Patikrinus 2019 m. gruodžio 4 d., 15.30 val., Kelių direkcijos interneto svetainėje, nustatyta, kad leidimo važiuoti vieną kartą kopija transporto priemone „VOLVO FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „JYKI V31-T0“, nebuvo skelbta, t. y. vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje.
Vairuotojas V. G., atsisakydamas važiuoti pasverti aukščiau minėtą transporto priemonių junginį, nevykdė teisėtų Administracijos pareigūno reikalavimo važiuoti pasisverti jo vairuojama transporto priemonių junginį. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 12 straipsnio 4 dalies ir 13 straipsnio 11 dalies reikalavimus bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
Vairuotojas V. G. taip pat nepateikė transporto priemonių „VOLVO FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „JYKI V31-T0“, registracijos liudijimų. Tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta tik nusižengimą dėl atsakymo leisti sverti krovinį. 2019 m. gruodžio 4 d. su kroviniu važiavo į Latviją. Kai krovė krovinį, tai nieko niekas nesvėrė. Tarptautinio krovinių transportavimo važtsaraštyje, t.y. CMR nurodytas krovinio svoris, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkai ją pildė, o jis tik pasirašė, kad gavo krovinį. Kai pareigūnai sustabdė, prašė pateikti junginio registracijos liudijimus. Dėl registracijos liudijimų, tai jis neturėjo tų dokumentų originalų, o kopijos buvo sudėtos krovininiame automobilyje. Administracijos pareigūnai išreiškė reikalavimą svertis junginį su kroviniu, jis nesutiko, paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ir kuris jam pasakė žiūrėti pagal situaciją. Jis nusprendė atsisakyti administracijos tokio reikalavimo, nes vieta, kur turėjo atlikti svėrimą buvo nelygi, todėl svėrimas galėjo būti netikras. Atsisakymo svertis nemotyvavo. Pareigūnai po jo atsakymo pasvėrė krovinį matuojant. Uždrausti atlikti matavimą jis negalėjo bet ir sutikimo iš jo pusės nebuvo. Kroviniu buvo mediena kuri pakrauta miške, ar galėjo būti sausa nežino, nes ją paėmė jau pakrauta.
Institucijos atstovė R. R. teigė, kad V. G. kaltė yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, prašė taikyti įstatymo sankcijoje numatytą baudą.
Institucijos, surašiusios administracinių nusižengimų protokolą vyriasiausis inspektorius S. T. parodė, kad 2019 m. gruodžio 4 d. buvo sustabdytas junginis, kurio vairuotojas atsisakė sverti krovinį. Padaryti pažeidimai yra padidinto pavojaus, už tokius nusižengimus yra paskirtos didelės nuobaudos. Kiekvienas vairuotojas privalo žinoti, kokių reikalavimų jis privalo laikytis, kai vyksta kontrolė kelyje. Tai yra leisti atlikti kontrolę, šiuo atveju buvo užkirstas kelias pareigūnams vykdyti savo pareigas. Neužvažiavimas ant svarstyklių traktuojamas bandymu išvengti atsakomybės. Atsisakius vairuotojui sverti krovinį, svoris buvo nustatytas kitais įmanomais būdais. Buvo išmatuotas ilgis, aukštis, plotis ir pritaikius aplinkos ministro pateikta lentele buvo nustatytas krovinio svoris. Byloje yra pateiktos matavimo nuotraukos.
V. G. gynėjas advokato Gintaro Žičkaus padėjėjas G. R. nurodė, kad jo manymu krovinio svoris buvo nustatytas neteisingai. Neteisingai buvo pritaikytas glaudumo koeficientas ir dėl medienos šviežumo, buvo nustatyta pušies masė. Administracinių nusižengimų protokole (toliau-protokolas) imtas 1 m³ svoris – 863 kg – tai šviežiai nukirsta pušies mediena, o teismui pateiktoje urėdijos pažymoje matyti, kad mediena buvo nukirsta balandžio mėnesį. Pagal tą patį teisės aktą, – apvalios medienos ir nenukirsto miško tūrio matavimo taisykles – šviežia mediena laikoma tokia mediena, kuri nukirsta ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį. Pakrovimas vyko gruodžio mėnesį, todėl akivaizdu, kad mediena buvo pasverta neteisingai. Dėl teisėto pareigūno reikalavimo pasisverti transporto priemonę – byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsisakė sverti. V. G. nurodė, kad jis atsisakė sverti todėl, kad aikštelė, kur norėjo atlikti svėrimą buvo nelygi, todėl jo manymu Administracijos reikalavimas nebuvo teisėtas. Prašo nutraukti administracinę teiseną dėl inkriminuojamų nusižengimų ANK 505 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje ir 450 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
ANK 459 straipsnio 6 dalis numato atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis.
Iš V. G. surašyto protokolo matyti, kad jis kaltinamas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio, Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 19.6 punkto pažeidimu. Taigi, nusižengimo esmė suformuluota pasirenkant vieną iš alternatyvių ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatytų veikų – važiavimas be leidimo kelių transporto priemone (jų junginiu) viršijant didžiausią leidžiamąją masę daugiau kaip 12.07 t.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą.
Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, 4 punkte numatyta, kad didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais galima važiuoti tik gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą. Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, įsakymo redakcija Nr. 3-185 19.6 punkte numatyta, kad didžiausioji leidžiama naudojantis keliais transporto priemonių junginių, susidedančių iš triašio krovininio automobilio, sujungto su dviaše arba triaše priekaba, masė yra 40 t.
Bylos duomenimis, V. G. vairuotos transporto priemonės, vežančios apvaliąją medieną, nebuvo pasvertos, o medienos tūris buvo paskaičiuotas taikant grupinį metodą. Buvo matuojamos rietuvės, pritaikoma 5 proc. tūrio paklaida. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. vairuotos krovininės transporto priemonės masė be krovinio yra 15.40 t, o priekabos be krovinio – 5,55 t (b. l. 3), o junginio su kroviniu bendroji masė 52,07 t. Protokolą surašiusi institucija minėto tūrio krovinio masę apskaičiavo vadovaudamasi „Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631, 15 lentelėje nurodytu šviežiai kirstos pušies medienos svorio dydžiu. „Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių” 12.1. punktu numatyta, kad šviežia mediena laikoma tokia mediena, kuri nukirsta ne seniau kaip prieš 1 mėnesį. Institucijos atstovė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad būtent šviežios medienos rodiklis buvo pasirinktas dėl to, kad mediena buvo šviesi, nes mediena miške niekaip išdžiūti negali, vežama ji nebuvo patamsėjusi, atrodė kaip šviežiai nukirsta. Valstybės įmonės Valstybinių mištų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio informacijoje (b. l. 55) nurodoma, kad pagal perdavimo-priėmimo aktą serija A19 Nr. 02319 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ perduota mediena buvo pagaminta Žeimenos girininkijoje 2019 m. balandžio mėnesį. Įvertinus minėtus duomenis kurie teisme nenuginčyti bei anksčiau minėtame teisės akte pateiktą kriterijų, kuriuo remiantis mediena laikoma šviežiai kirsta, matytina nesant pagrindo V. G. vežto krovinio masei apskaičiuoti taikyti būtent šviežios pušies medienos svorio rodiklį. Pasirinkus bet kurį kitą iš minėtoje lentelėje nurodytų pušies medienos kategorijų (pusiau išdžiūvusi, tam tikro nurodyto drėgnumo) keistųsi ne tik vežto krovinio, bet ir transporto priemonės junginio su kroviniu masė, t.y. ji neviršytų didžiausios leidžiamosios masės daugiau kaip 8 tonomis, kaip tai numatyta ANK 459 straipsnio 6 dalyje. Bylos duomenimis nenustačius pagrindo išvadai, kad V. G. važiavo transporto priemonių junginiu, viršijančiu didžiausią leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis, pareiga turėti leidimą tokiam važiavimui nekilo, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl minėto administracinio nusižengimo V. G. atžvilgiu, vadovajantis ANK 635 straisnio 1 dalies 2 punktu nutrauktina.
ANK 450 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais neturint krovininį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint ne pagal nustatytus reikalavimus užpildytus dokumentus, kai nėra šio kodekso 214 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus < ... > ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Kelių eismo taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.
V. G. kaltę dėl ANK 450 straipsnio 1 dalimi įtvirtinto administracinio nusižengimo patvirtina paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G. paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog šį teisės pažeidimą, pripažįsta, dokumentų nepateikė, nes jų neturėjo.
ANK 505 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais 12 straipsnio 4 dalis numato, jog eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, reguliuotojų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus. Šio įstatymo 13 straipsnio 11 dalis numato, jog transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.
Protokolu nurodoma, jog minėtame ANK straipsnyje numatytą teisės pažeidimą V. G. padarė Administracijos pareigūnams nurodžius važiuoti pasverti jo vairuojamą transporto priemonės junginį atsisakydamas tai padaryti.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad pripažįsta nevažiavęs pasisverti junginio su kroviniu, tai daryti nesutiko, nes jam Administracinos pareigūnų siūlomos svėrimui aikštelės danga buvo nelygi. Pareigūnams neaiškino, kodėl nesutinka svertis. Minėtais V. G. paaiškinimais, neabejotinai nustatyta, kad nurodymą atlikti transporto priemonių junginio svėrimą naudojant mobilias svarstykles V. G. vykdyti atsisakė, t.y. jiems kliudė vykdyti pareigas.
KTK 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Administracijos pareigūnai turi teisę stabdyti krovinines transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, ekipažo dokumentus, važtaraščius ir kt. Taigi, Administracijos pareigūnai turėjo teisę stabdyti V. G. vairuojamą transporto priemonę, sverti transporto priemonę, reikalauti, kad vairuotojas važiuotų svertis junginį su kroviniu. Apklaustas teismo posėdyje Administracijos vyriausiasis inspektorius S. T. nurodė, kad buvo užtikrintas eismo saugumas, t.y. iš galo buvo pastatytas Adminisracijos tarnybinis automobilis su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, padėti atitvarai, pastatytas nukreipiamasis ženklas; be to minėtos institucijos pareigūnų darbą reglamentuojantys teisės aktai suteikia jiems teisę transporto priemones sverti specialiose aikštelėse arba kelyje. Pastebėtina, jog teikdamas parodymus teismo posėdžio metu ir pats V. G. nurodė, kad pareigūnams patikrinimo metu neaiškino, kodėl nesutinka svertis, taigi, objektyvių atsisakymo priežasčių nenurodė. Teisme nurodė V. G. , kad kelio danga, kur norėjo atlikti svėrimą, buvo nelygi. Esant minėtoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad Administracijos pareigūnų reikalavimai buvo teisėti, o V. G. veika atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Duomenų apie baustumą administracine tvarka byloje nėra, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. G. skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos ANK 450 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalies sankcijose. Paskirtos nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 25 straipsniu, 38 straipsniu, 459 straipsnio 6 dalimi, 505 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 636 straipsniu, 646 straipsniu,-
nutaria:
V. G. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 450 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracines nuobaudas:
- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 1 dalyje – 10 eurų baudą;
- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje - 80 eurų baudą.
Pritaikyti ANK 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 80 (aštuniasdešimt) eurų baudą.
Administracinio nusižengimo bylos Nr. A15-73-269/2020 teiseną dalyje pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį V. G. atžvilgiu nutraukti, neesant šio nusižengimo požymių sudėties.
Išaiškinti, kad 80 Eur bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinių nusižengimų bylos Nr. A15-73-269/2020 bei nusižengimų identifikuojantį numerį ROIK: 19108656810.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.