Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. P. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo V. M. 2018 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-5096-2018 S. P. nubaustas 45 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 229 straipsnio 2 dalį už tai, jog jis 2018 m. birželio 13 d. 18.50 val. (duomenys neskelbtini), laikė ginklą – lygiavamzdį šautuvą „Beretta Ultra Light“, 12×70, Nr. R97221S – šalia metalinio seifo, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

2. S. P. padavė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2018 m. birželio 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 2–4), tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi S. P. skundas netenkintas ir Institucijos 2018 m. birželio 15 d. nutarimas paliktas nepakeistas. (b. l. 20–23)

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytą išvadą, kad S. P. padarė 229 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 20 punktas) Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad S. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 229 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamoje teismo nutartyje nuosekliai išdėstyti teismo posėdyje ištirti įrodymai, pateikta administracinėn atsakomybėn patraukto S. P. bei liudytojų E. S., A. N. ir V. Ž. parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos išvados.

8. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ANK 229 straipsnio 2 numatyta administracinė atsakomybė už teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, numatančius ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles. Institucijos priimtame nutarime nurodyta, kad S. P. pažeidė Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pareigą, pagal kurią A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo reikalavimų.

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atvykus policijos pareigūnams pas S. P. jam priklausantis ginklas – lygiavamzdis šautuvas „Beretta Ultra Light“ – buvo išardytas, įdėtas į specialų dėklą ir padėtas šalia seifo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad ruošėsi vykti į medžioklę, todėl ginklas buvo paruoštas gabenimui. Siekiant patikrinti šią versiją pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas V. Ž., kuris patvirtino, kad 2018 m. birželio mėn. tarėsi su S. P. vykti į medžioklę. Atvykęs prie S. P. namų pamatė kieme stovintį nematytą automobilį, S. P. jam paskambino ir pasakė, kad į medžioklę vykti negali, todėl jis į vidų nėjo ir nuvažiavo. Liudytojas negalėjo prisiminti tikslios datos, tačiau, jo manymu, tai buvo iki Antaninių (Šv. Antanas minimas birželio 13 d.), nes liudytojas turi draugą vardu Antanas, kurį sveikino ne tą pačią dieną, kurią planavo kartu su S. P. medžioti. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, kad 2018 m. birželio 13 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas S. P. ruošėsi į medžioklę. Be to, teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai E. S. ir A. N. nurodė, kad patikrino metu apsilankius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens namuose neatrodė, kad S. P. ruoštųsi į medžioklę, nes duris atidariusi S. P. žmona pasakė, kad jos vyras po budėjimo darbe išgėrė alaus ir šiuo metu miega. Paprašius pažadinti S. P., žmona užlipo į antrąjį namo aukštą ir A. N. girdėjo kaip žmona žadina vyrą, o šis piktinasi. Maždaug po 15 min. S. P. nusileido laiptais. Jis dėvėjo tik apatines kelnaites, atrodė mieguistas, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Atsižvelgiant į tai, kad žmonos teigimu S. P. tą vakarą buvo vartojęs alkoholio, policijos pareigūnai juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, todėl pagrįstai pareigūnai padarė išvadą, kad tokios būklės S. P. negalėjo vykti į medžioklę, nes pagal Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų policijos pareigūnų E. S. ir A. N. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose – tarnybiniuose pranešimuose – užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais. Pažymėtina ir tai, kad jokių esminių prieštaravimų tarp pareigūnų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatytos faktinės aplinkybės (grįžęs namo po budėjimo išgėrė alaus ir atvykus policijos pareigūnams S. P. miegojo) rodo, kad artimiausiu metu S. P. nesiruošė vykti į medžioklę.

10. Sutiktina, kad Institucijos 2018 m. birželio 15 d. nutarime nėra nurodytas konkretus teisės aktas, kuriame būtų detalizuojami ginklų laikymo reikalavimai, kuriuos šiuo konkrečiu atveju pažeidė S. P. laikydamas ginklą šalia seifo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas gali nekeisdamas administracinės teisės pažeidimo kvalifikavimo pateikti nuorodą į tinkamą teisės akto punktą, kurio reikalavimus asmuo kaltinamas pažeidęs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-66-976/2017, 8.1–8.2 punktai) Nagrinėjamu atveju konkretūs reikalavimai, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, turintys B, C ir D kategorijos ginklus bei jų šaudmenis įtvirtinti Reikalavimų 35 punkte. Pagal Reikalavimų 35.2.2 punktą ginklai ir šaudmenys turi būti laikomi prie grindų pritvirtintose arba sienų metalinėse spintose (seifuose). Atsižvelgiant į tai, kad siekiant įgyti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus S. P. užpildė deklaraciją, patvirtinančią, kad turi tinkamas sąlygas ginklui, kad ginklą laikys seife, daroma išvada, jog jam buvo žinoma apie tai, kad ginklą privaloma laikyti seife. Įvertinus aplinkybę, kad S. P. tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde kėlė klausimą dėl netinkamos nuorodos į pažeistus teisės aktus, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas patikslinti kaltinimo formuluotę nurodant konkretų teisės aktą, kurį pažeidė S. P. laikydamas ginklą šalia seifo, t. y. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta 35.2.2 punktą, kuriame įtvirtintas reikalavimas ginklą laikyti prie grindų arba sienų pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife).

11. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad administracinio nusižengimo protokolą surašius bei atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus paėmus ne iškart įvykio dieną buvo pažeistos jo teisės žinot, kuo yra kaltinamas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų E. S. ir A. N. paaiškinimų, įvykio metu S. P. buvo išaiškinta, kokie ginklų laikymo taisyklių pažeidimai padaryti, jis iškviestas kitą dieną atvykti į policijos komisariatą ir ten duoti paaiškinimus. 2018 m. birželio 15 d., t. y. praėjus dviem dienoms po įvykio, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, S. P. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, jam surašytas nutarimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK neįpareigoja administracinio nusižengimo protokolą surašyti iškart nustačius pažeidimą. Pagal ANK 608 straipsnio 1 dalį protokolas surašomas baigus administracinio nusižengimo tyrimą, o ne nusižengimo užfiksavimo momentu.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį nepakeistą ir netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto S. P. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinio skundo.

Patikslinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. M. 2018 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-5096-2018 nurodant, kad S. P. 2018 m. birželio 13 d. 18.50 val. (duomenys neskelbtini), laikydamas ginklą – lygiavamzdį šautuvą „Beretta Ultra Light“, 12×70, Nr. R97221S – šalia metalinio seifo, pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta 35.2.2 punkto reikalavimus, įpareigojančius ginklą laikyti seife.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.