- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-265-278/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- T. S.
- Atsakovas
- VĮ Kėdainių miškų urėdija
- Kategorijos
- 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31-736/2009 pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovui VĮ Kėdainių miškų urėdija dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą bei pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį priteisimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodė, kad nuo 1984-04-01 dirbo Kėdainių miškų urėdijoje, tačiau dėl didelio darbo krūvio ir specifinių darbo sąlygų, pablogėjus sveikatai 2007-08-30 - 2007-09-20 ir 2007-09-23 - 2007-09-26 laikotarpiu gydėsi Kėdainių ir Kauno gydymosi įstaigose. Nurodė, jog blogėjant sveikatai, raštu darbdaviui pateikė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 125 str., tačiau negavus atsakymo, 2008-06-16 padavė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl sveikatos būklės. Nurodė, kad urėdas priėmė prašymą ir jį vizavo, tačiau kitą dieną pasiūlė iki bus priimtas kitas darbuotojas dirbti dar 14 dienų, dėl ko jis pareiškimą perrašė. 2008-06-30 įsakymu Nr. V2-34P, nekreipdamas dėmesio į jo 2008-06-17 prašymo turinį, atsakovas neteisėtai jį atleido iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. nuo 2008-07-01. Teigia, jog darbdavys, nesutikdamas atleisti jo DK 127 str. 2 d. pagrindu, atleisti iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. neturėjo teisės, o iki nurodyto pareiškime termino pabaigos privalėjo įspėti, kad nesutinka su jo pateiktu prašymu ir prašymo netenkinti. Be to, nurodo, kad atsakovas su juo pilnai atsiskaitė tik 2008-07-03, todėl pažeidė DK 206 str. 1 d. nuostatas, įpareigojančias darbdavį atsiskaityti su darbuotoju atleidimo iš darbo dieną. Patikslintu ieškiniu prašė teismą pripažinti 2008-07-01 jo atleidimą iš VĮ Kėdainių miškų urėdijos Dotnuvos girininkijos girininko pareigų pagal Darbo kodekso 127 str. 1 d. neteisėtu; nustatyti, kad iš pareigų jis atleistas pagal DK 127 str. 2 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo dviejų mėnesių 5760 Lt išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (po 144 Lt už darbo dieną) nuo atleidimo 2008-07-01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 288 Lt pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio ir 0,06 proc. delspinigių nuo šios sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, juos pradedant skaičiuoti nuo 2008-07-10 bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovui padavus pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl sveikatos būklės, šalys susitarė dėl galimybę ieškovui pateikti reikiamus medicininius dokumentus, todėl 2008-06-17 ieškovas pateikė analogiško turinio pareiškimą, nuorodydamas atleidimo datą – 2008-07-01. Teismas konstatavo, kad atleidimo iš darbo dieną medicininių dokumentų prašymui pagrįsti T. S. darbdaviui nepateikė, nors apie jų pateikimo reikalingumo žinojo ir buvo įspėtas urėdo. Be to, 2008-06-17 prašymo neatšaukė ir nepatikslino, jo valia nutraukti darbo sutartį liko išreikšta, todėl darbdavys neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atleisti jį pagal DK 127 str. 2 d., o atleisdamas pagal DK 127 str. 1 d., įstatymų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovas elgėsi nepakankamai rūpestingai, nesiėmė reikiamų priemonių, nenurodė jokių pateisinamų ar svarbių priežasčių, dėl kurių nepateikė medicininių dokumentų. Teismas konstatavo, jog nors ieškovas teigė, neturėjęs laiko nuvykti pas gydytojus, tačiau liudytojas Alg. Steponavičius, girininkijos perdavimo komisijos pirmininkas, parodė, kad perdavimo laikotarpiu T. S. neprašė išleisti tvarkyti medicinių dokumentų, nors minėjo, kad jam reikės medicininės pažymos. Teismas nurodė, jog atleidimas iš darbo buvo įformintas tik priešpaskutinę T. S. darbo dieną ir tai vertino kaip darbdavio sudarytą galimybę pateikti reikiamus medicininius dokumentus. Ieškovo paaiškinimą, kad dokumentų nepateikė dėl gydančios gydytojos atostogų, teismas vertino kritiškai, nes liudytoja M. B. parodė, kad jos atostogos (2008 metų birželio mėnesį) nebuvo kliūtis T. S. kreiptis dėl siuntimo į konsultacinę komisiją. Liudytoja I. L., gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkė, parodė, kad T. S. 2008-07-02 buvo išduotas konsultacinės komisijos pažymėjimas dėl darbo pobūdžio. Komisijai, kuri dirba kiekvieną darbo dieną, T. S. pateikė tos pačios dienos šeimos gydytojo prašymą, kad pacientas negali dirbti darbo, susijusio su psichine įtampa ir jam medicininis pažymėjimą buvo išduotas tą pačią kreipimosi dieną. Teismas nurodė, jog nėra aišku ar ieškovui išduotas pažymėjimas (pasirašytas tik dviejų gydytojų-terapeučių) jog ieškovas negali dirbti darbo, susijusio su nervine įtampa, yra pakankamas nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., nes ieškovas ieškinyje nurodo fizinio pobūdžio susirgimus. Liudytoja M. B., neurologė, parodė, kad T. S. darbingumo netekimui, invalidumui pagrindo nėra, todėl jo nesiuntė į darbingumo lygio komisiją, nes esant tokiai būklei, jis yra pajėgus dirbti ir tokią išvadą padarė pasitarusi su profesoriumi V. B.. Teismas konstatavo, jog minėti liudytojų parodymais paneigia T. S. teiginį, kad „gydytojai kategoriškai patarė nutraukti (keisti) darbo pobūdį, nes liga progresuoja, gresia invalidumas“, kurį, be to, paneigia ir ieškinyje pareikšta mintis, jei būtų žinojęs, kad jis neatleidžiamas pagal DK 127 str. 2 d. „būtų sprendęs, nutraukti darbo santykius, ar juos tęsti“. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad esant darbo vietų trūkumui ir šioje darbovietėje ieškovui dirbant nuo 1984 metų, jis nepareiškė pageidavimo likti kolektyve dirbti kitą darbą ir darė išvadą, kad jo valia nutraukti darbo sutartį savo noru buvo aiškiai išreikšta, tačiau tai siekta padaryti gaunant asmeninės naudos išeitinės išmokos ar kompensacijų forma. Be to, teismas nurodė, jo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo atleidimo iš darbo, ieškovui nėra nustatytas nei invalidumas, nei darbingumo netekimas. Teismas darė išvadą, kad ieškovas savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė, o reikalavimą dėl pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio priteisimo atmetė tuo pagrindu, jog liudytojų parodymais nustatė, kad atsakovo kaltės dėl to, jog atsiskaitymas su ieškovu buvo padarytas ne jo atleidimo iš darbo dieną nėra, nes su ieškovu nebuvo atsiskaityta dėl jo paties nerūpestingumo ir neatsakingumo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas T. S. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-03-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių, formaliai vertino surinktus įrodymus, pažeidė jų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas. Teigia, jog darbdaviui 2008-06-17 pateikus prašymą dėl pablogėjusios sveikatos atleisti jį iš darbo nuo 2008-07-01 išmokant kompensaciją, išreiškė ne tik norą nutraukti darbo sutartį, bet ir tai, kad darbo sutartis būtų nutraukta DK 127 str. 2 d. pagrindu. Ieškovas mano, jog neturėdamas darbuotojo aiškiai išreikštos valios nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 1 d., atsakovas nepagrįstai priėmė įsakymą bei atleido jį iš darbo. Teigia, jog atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jam pateikus pareiškimą jis išreiškė valią būti atleistu asmeniškai prašant be svarbių priežasčių. Mano, kad savalaikiai nepateikus medicininių dokumentų, atleisti jį iš darbo, VĮ „Kėdainių miškų urėdija“ neturėjo pagrindo. Nurodo, jog neaišku, kodėl atsakovas, gavęs jo prašymą atleisti iš darbo nuo 2008-07-01, nenutraukė darbo sutarties su ieškovu DK 125 str. pagrindu (šalių susitarimu), bet atleido iš darbo savo nuožiūra pagal DK 127 str. 1 d.. Ieškovas teigia, kad jis buvo atleistas ne tuo pagrindu, kuriuo prašė, todėl toks atleidimas prieštarauja jo valiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ „Kėdainių miškų urėdija“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad 2008-06-17 darbdaviui pateiktame patikslintame prašyme dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovas nurodė darbo sutarties nutraukimo datą, tačiau nenurodė konkretus darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Nors ieškovo prašymas atleisti iš darbo buvo suformuluotas taip, jog iš jo nėra aišku, kokiu pagrindu - nurodytu DK 127 str. 1 d. ar 127 str. 2 d.- prašoma nutraukti darbo sutartį, tačiau pati ieškovo valia dėl darbo sutarties nutraukimo buvo suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai. Nurodo, jog T. S. žinojo, kad nepateikus atitinkamų medicininių dokumentų, jis bus atleistas iš darbo vadovaujantis DK 127 str. 1 d., tačiau, nepaisant to, pateikto prašymo dėl atleidimo iš darbo vadovaudamasis DK 127 str. 4 d. neatšaukė, todėl darbdavys pagrįstai nutraukė su darbuotoju darbo sutartį DK 127 str. 1 d. pagrindu. Teigia, jog ir pavėluotai pateikus medicininius dokumentus, juose nebuvo nustatytas pakankamas pagrindas taikyti DK 127 str. 2 d. nuostatas ar nutraukti darbo sutartį pagal DK 125 str. (šalių susitarimu). Atsakovas nurodo, kad ieškovo darbo užmokestį ir su juo susijusios sumos buvo paskaičiuotos jo atleidimo iš darbo dieną 2008-07-01, tačiau 2008-07-01 ieškovas atvyko jau pasibaigus darbo laikui ir geranoriškai sutiko atsiimti jam priklausančias pinigų sumas kitą dieną, tačiau 2008-07-02 ieškovas pinigų neatsiėmė, todėl įmonė pinigus jam sumokėjo pavedimu 2008-07-03. Teigia, jog įvertinus bylos aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo kaltės dėl to, kad galutinis atsiskaitymas su ieškovu buvo padarytas vėliau, o ne atleidimo iš darbo dieną, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau DK) vienu iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų numato darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu (DK 127 str.). Šiuo pagrindu darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 dienų, o esant specialiems įstatyme išvardytiems pagrindams arba svarbioms priežastims, ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo prašymu dėl svarbių priežasčių reglamentuojamas DK 127 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą. Esant nurodytoms sąlygoms, darbuotojas turi galimybę rinktis - nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, apie tai įspėjus darbdavį jam paduodant prašymą dėl sutarties nutraukimo šiuo pagrindu, arba pasiūlyti darbdaviui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, t.y. pagal DK 125 straipsnį. Įstatymas reikalauja, kad vienu ir kitu atveju darbuotojo valia būtų išreikšta raštu. Įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ir invalidumo, darbuotojas darbdaviui turi pateikti ne tik prašymą nutraukti sutartį, bet ir ligą ar invalidumą, trukdantį tinkamai atlikti darbą, pagrindžiančius įrodymus.
Byloje nustatyta, kad ieškovas T. S. 1984-04-01 pradėjo dirbti Kėdainių miško pramonės ūkyje, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas VĮ „Kėdainių miškų urėdija“ (1t., b.l.5-10, 17-18). Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad 2008-06-16 ieškovas padavė VĮ „Kėdainių miškų urėdija“ prašymą nutraukti darbo sutartį dėl pablogėjusios sveikatos, tačiau šiame prašyme patvirtinančių dokumentų bei atleidimo datos nenurodė. Sekančią dieną T. S. padavė naują pareiškimą, prašydamas atleisti iš darbo dėl sveikatos pablogėjimo, išmokant kompensaciją bei nurodė atleidimo datą - 2008-07-01, tačiau įrodymų, pagrindžiančių ligą ar invalidumą, trukdančių tinkamai atlikti darbą, darbdaviui taip pat nepateikė (1t., b.l. 12-13). Nors pareiškime dėl atleidimo iš darbo ieškovas konkretaus Darbo kodekso straipsnio, kurio pagrindu prašoma nutraukti darbo sutartį, nenurodė, tačiau ieškovo valia būti atleistam iš darbo dėl pablogėjusios sveikatos, t.y. DK 127 str. 2 d. buvo aiškiai išreikšta. Iš byloje esančio VĮ „Kėdainių miškų urėdija“ miškų urėdo J.Girino 2008-06-30 įsakymo Nr. V2-34P matyti, kad ieškovas iš darbo 2008-07-01 buvo atleistas DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas (1 t., b.l. 14). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atleidimo iš darbo dieną ieškovas medicininių dokumentų apie savo sveikatos būklę nepateikė, todėl darbdavys neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atleisti ieškovą pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, o atleisdamas pagal DK 127 straipsnio 1 dalį įstatymų nepažeidė (2 t., b.l. 51). Kolegija su šia teismo išvada iš dalies nesutinka dėl sekančių motyvų. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas T. S. pripažįsta, kad padavus pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, darbdavys informavo jį apie būtinumą pateikti sveikatos būklę pagrindžiančius dokumentus, tačiau minėtų dokumentų dėl užimtumo darbe, savalaikiai negalėjo pateikti. Iš bylos dokumentų matyti, kad medicininis pažymėjimas Nr.436 apie tai, kad T. S. „negali dirbti darbo, susijusio su nervine įtampa“ ieškovui buvo išduotas 2008-07-02, t.y. jau po to, kai ieškovas buvo atleistas iš darbo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. S. atleidimo iš darbo dieną darbdaviui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sveikatos būklę, dėl kurios jis negali tinkamai atlikti girininko darbo, yra pagrįsta. Esant minėtoms aplinkybėms, nesant duomenų apie ieškovo ligą ar invalidumą, trukdantį tinkamai darbuotojui atlikti savo darbą, darbdaviui nebuvo pagrindo atleisti ieškovą iš darbo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad pažymos apie sveikatos būklę jis savalaikiai nepateikė dėl užimtumo darbe, nėra pakankama priežastis pripažinti, jog dėl to yra kaltas darbdavys, nes ieškovas pareiškime dėl atleidimo iš darbo pats nurodė atleidimo iš darbo datą, todėl žinojo, kad iki 2008-07-01 jis privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo sveikatos būklę, dėl ko jis negali atlikti darbo funkcijų pagal užimamas pareigas, be to, šiems dokumentams pateikti jis turėjo pakankamą 14 dienų terminą. Tačiau darbuotojui neįvykdžius įstatymo reikalavimo tinkamai pareikšti darbdaviui savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo, esant svarbioms priežastims, darbdaviui neatsirado pareiga priimti sprendimo dėl ieškovo atleidimo iš darbo DK 127 str.1d. pagrindu, nes toks prašymas atsakovui nebuvo pateiktas, o apsisprendimas šiuo konkrečiu atveju, dėl tolimesnių darbo santykių su darbdaviu, priklausė darbuotojui. Ta aplinkybė, kad atsakovo teigimu, ieškovas norėjo nutraukti darbo santykius su VĮ „Kėdainių miškų urėdija“ siūlydamas atsakovui nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu, vėliau paduodamas prašymą atleisti dėl svarbių priežasčių (sveikatos būklės), nesuteikė teisės darbdaviui, nesant prašymo, atleisti ieškovą iš darbo DK 127 str.1 d. pagrindu, nes nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios išreiškimas įstatymo reikalaujama forma sukelia darbo sutarties pasibaigimo pasekmes. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad ieškovas būtų padavęs prašymą nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovo teiginys, kad esant jo 2008-06-17 prašymui nutraukti darbo sutartį dėl pablogėjusios sveikatos darbdavys galėjo nutraukti darbo sutartį DK 125 straipsnio pagrindu, atmestinas, nes šiuo atveju įstatymas taip pat reikalauja, kad darbuotojo valia būtų išreikšta raštu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas, esant DK 127 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, raštu būtų pasiūlęs atsakovui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Dėl paminėto, kolegija konstatuoja, kad ieškovui T. S. neįvykdžius įstatymo reikalavimo tinkamai pareikšti darbdaviui savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo DK 127 str.2 d. pagrindu, atsakovui neatsirado pareiga atleisti ieškovą iš darbo DK 127 str.1d. pagrindu, todėl T. S. atleidimas iš darbo atsakovo 2008-06-30 įsakymu, pripažintinas neteisėtu. Be to, atleidimo iš darbo dieną atsakovas savalaikiai su ieškovu neatsiskaitė, tuo pažeidžiant DK 206 str.1 d. 1 p. nuostatas. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad atleidimo iš darbo metu įmonė su darbuotojais atsiskaito ne pavedimu, o išmokėdama pinigines sumas įmonės kasoje, jokiais neginčijamais įrodymais nėra pagrįstas. Be to, atsakovui priėmus sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo 2008-06-30, šios lėšos ieškovui atvykus į urėdiją 2008-07-01, turėjo jau būti paskaičiuotos ir išmokamos. Liudyt. I. P. teisme nurodė, kad 2008-07-01 atsakovo T. S. pristatytame atsiskaitymo lapelyje trūko atsakingų darbuotojų parašų, todėl jam nurodžiusi atsiskaitymui ateiti sekančią dieną. Kolegija konstatuoja, jog ta aplinkybė, kad darbuotojas nėra pilnai atsiskaitęs su darbdaviu jo atleidimo iš darbo dieną, neatleidžia darbdavio nuo pareigos pilnai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju (2t., b.l. 6, 27-37).
Patikslintu ieškiniu T. S. prašė teismą pripažinus jo atleidimą iš darbo nustatyti, kad jis yra iš darbo, girininko pareigų, yra atleistas DK 127 str. 2 d. pagrindu (2t., b.l.1-2). Tenkinti šį prašymą nėra pagrindo, nes savalaikiai, paties prašyme nurodytą atleidimo iš darbo dieną (2008-07-01) ieškovas medicininių dokumentų darbdaviui nepateikė ir jų neturėjo. Be to, iš byloje esančių M. B., I. L. parodymų matyti, kad gydytojų komisijai nustačius, jog T. S. negali dirbti darbo, susijusio su nervine įtampa, nėra pagrindo konstatuoti, jog jis negali dirbti konkretaus girininko darbo (1t., b.l. 21, 45-50, 2t., b.l. 27-37, 45-47). Ieškovas ir apeliacinės instancijos teismui, praėjus beveik metams po atleidimo iš darbo, nepateikė duomenų, kad jis negali dirbti konkretaus darbo pas atsakovą ar, kad jam yra nustatytas invalidumas, todėl nesant neginčijamų įrodymų, kad ieškovas negali dirbti girininko pareigose, atleisti jį iš darbo dėl svarbių priežasčių, nėra pakankamo pagrindo.
Įvertinus byloje esančius duomenis apie tai, kad Dotnuvos girininkijos darbuotojai yra atsisakę dirbti su T. S., o nagrinėjant darbo bylas teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. patenkinti reikalavimų daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, Kolegija daro išvadą, kad grąžinti į darbą ieškovą netikslinga, nes jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl jis laikytinas atleistu iš darbo DK 297 str. 4 d.pagrindu, priteisiant iš atsakovo DK 140 str. 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (1t., b.l. 39, CPK 417 str.). Iš darbo sutarties Nr. 1760 matyti, kad nuo 2008-01-02 ieškovo darbo užmokestis buvo 2 880 Lt, o vienos dienos vidutinis darbo užmokestis - 144 Lt, todėl ieškovui priteistina iš atsakovo 17 280 Lt (6 x 2 880 ? 17 280 Lt) išeitinė išmoka, o atsakovui nepateikus duomenų, kad atleidimo iš darbo laikotarpiu T. S. dirbo ir gavo darbo užmokestį kitoje įmonėje ir 34 416 Lt (11 mėn. x 2 880 Lt +19 d. x 144 Lt) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (1t., b.l. 5-10, 2t., b.l.3). Priteisiant ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį (2008-07-01-2009-06-26), Kolegija daro išvadą nesant pagrindo papildomai (dvigubai) priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už nesavalaikį atsiskaitymą atleidžiant iš darbo.
Dėl paminėtų motyvų Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl jis naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme bei bylinėjimosi išlaidos valstybei (žyminis mokestis ir pašto išlaidos), priteistinos iš atsakovo (CPK 83 str. 1 d., 83 str. 4 d., 83 str.1 d., 88 str. 1 d.3 p., 93 str.1d.,4d., 96 str.1d.; 1t.,b.l. 1, 26, 2t., b.l. 20, 83, 85)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija:
nusprendė:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo T. S. ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti T. S. (a.k(duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtu ir laikyti jį atleistu iš darbo teismo sprendimu (DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu) nuo 2009 m. birželio 26 d..
Priteisti iš atsakovo VĮ „Kėdainių miškų urėdija“ (į.k. 1615922464, buveinė S. Dariaus ir S. Girėno g.46, Kėdainiai) ieškovo T. S. naudai 17 280 Lt (septyniolika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt Lt) išeitinę išmoką ir 34 416 Lt (trisdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus šešiolika Lt) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš VĮ „Kėdainių miškų urėdija“ 4 225 Lt (keturis tūkstančius du šimtus dvidešimt penkis Lt) atstovavimo išlaidų ieškovo T. S. naudai.
Priteisti iš atsakovo VĮ „Kėdainių miškų urėdija“ 1683 Lt žyminio mokesčio ir 27,30 Lt pašto išlaidų, viso 1710,28 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dešimt Lt 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.