Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde taip pat nurodoma ir tai, kad šioje byloje nebuvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Nors byloje kilo abejonių dėl neblaivumo patikrinimo alkotesteriu aplinkybių, teismas be jokio teisinio pagrindo konstatavo, kad apelianto pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys dėl patikrinimo gydymo įstaigoje nėra laikytini objektyviais įrodymais. Gydytojas Š. B. teismo posėdžio metu pripažino klydęs dėl akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto laiko ir alkotesterio parodymų bei nurodė svarias priežastis, lėmusias minėtų techninių klaidų padarymą. Tačiau teismas vis tiek specialisto išvadą įvertino kaip neteisėtą ir neleistiną įrodymą. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra visiškai nesuprantama ir nelogiška atsižvelgiant į tai, kad analogiškoje situacijoje teismas pateisino pareigūnų padarytas esmines technines klaidas nurodant ne to alkotesterio numerį ne tik pažeidimo protokole, bet ir tarnybiniuose pranešimuose. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas siekia išimtinai apeliantą nubausti, nepagrįstai atsisakydamas tirti byloje pateiktus įrodymus. Tokią išvadą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo kategoriškas atsisakymas netenkinti advokatės prašymo skirti byloje ekspertizę siekiant nustatyti, ar toks etilo alkoholio kiekis galėjo pasišalinti iš organizmo 1 valandos laikotarpyje. Byloje pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kraujyje etilo alkoholio nebuvo rasta, tačiau teismas šį įrodymą vertino netinkamai pastebėdamas, kad, įvertinus nežymiai leistiną girtumą viršijančią normą, praėjus valandai po patikrinimo, girtumo požymių galėjo nebelikti natūraliai. Darydamas tokią išvadą teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, kur laikomasi pozicijos, kad paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15 procentų alkoholio. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog nepraėjus nei valandai po to, kai organizme buvo nustatyta 0,54 promilės alkoholio, atlikus kraujo tyrimą etilo alkoholio nenustatyta visiškai, rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Teismas visiškai netyrė gynybos keliamų versijų ir priėmė nutarimą iš esmės remdamasis tik policijos pareigūnų pateiktais duomenimis ir paaiškinimais, kurie iš esmės yra tarpusavyje prieštaraujantys ir keliantys daug abejonių. Nepašalinus visų abejonių, teismas turėjo jas vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde A. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, mano, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė ATPK 257 str. reikalavimus, dėl to nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.). Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuoja, kad aukščiau paminėtų reikalavimų priimant skundžiamą nutarimą buvo laikomasi, procesinių pažeidimų, dėl kurių nutarimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, padaryta nebuvo.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais A. L. kaltę padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Nors apeliantas skunde teigia, kad jokių objektyvių duomenų, kurias remiantis būtų galima pripažinti, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, nėra, tokie teiginiai prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje esantiems įrodymams ir jų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Šiuo konkrečiu atveju A. L. neblaivumas įrodytas ne tik asmens blaivumo testu, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais: pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, policijos patrulių R. K., G. Š. tarnybiniais pranešimais, jų parodymais, duotais teismo posėdyje, kitais nutarime aprašytais ir įvertintais rašytiniais įrodymais. Teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais teisingai nustatyta, kad A. L. automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,54 promilių girtumas, ir pagrįstai, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, A. L. pripažintas padaręs ATPK 130² str. numatytą pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda.

Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų dėl alkotesterio panaudojimo aplinkybių (blaivumo tikrinimo laiko, alkotesterio antgalio uždėjimo, alkotesterio prietaiso ir spausdintuvo numerių neatitikimo), tačiau tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad dėl visų šių skunde nurodytų aplinkybių buvo pasisakyta. Vien tai, kad apelianto netenkina nutarime dėstomas minėtų aplinkybių vertinimas, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai ir dėl to padarė neteisingas išvadas. A. L. tvirtina, kad jo blaivumas alkotesteriu buvo patikrintas praėjus 40 sekundžių nuo jo sustabdymo, tačiau tokie teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos patrulių tarnybiniais pranešimais, jų paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad A. L. buvo sustabdytas apie 8.50 val. Iš alkoholio matavimo prietaiso tikrinimo rezultatų matyti, kad A. L. blaivumas buvo patikrintas 9:13:17 val., t. y. praėjus maždaug 20 min. nuo sustabdymo. Taip pat jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįsti apelianto teiginiai, kad alkotesteris, kuriuo buvo matuojamas jo blaivumas, jau buvo su antgaliu. Teismo posėdyje apklausti pareigūnai patvirtino, kad prieš kiekvieną blaivumo tikrinimą yra uždedamas naujas antgalis. Nagrinėjamu atveju antgalis taip pat buvo naujas. Netikėti šiais paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi įrodymų, kurie paneigtų šių paaiškinimų teisingumą, byloje nėra. Nors A. L. teigia, kad pareigūnų parodymai yra melagingi ir jais negalima vadovautis, teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų suabejoti pareigūnų nešališkumu ir jų parodymų objektyvumu, nenustatyta. Tokių aplinkybių skunde nenurodė ir apeliantas. Skundo teiginiai, kad pareigūnai yra susitarę duoti melagingus parodymus, kad pateisintų savo netinkamai atliktas tiesiogines funkcijas, yra paremti tik prielaidomis, kurių jokie objektyvus ir patikimi įrodymai nepatvirtina. Pareigūnai A. L. blaivumą tikrino laikydamiesi alkotesterio naudojimo instrukcijoje nustatytų reikalavimų, blaivumo tikrinimo rezultatai techninėmis priemonėmis užfiksuoti objektyviai ir neginčijamai. Alkotesterio patikra blaivumo tikrinimo metu buvo galiojanti, pareigūnai tikrinti vairuotojo blaivumą turėjo teisę, pats blaivumo tikrinimo procesas vyko laikantis nustatytų reikalavimų. A. L. tvirtina, kad tikrinant jo blaivumą nebuvo palaukta 15 min. po to, kai jis atsigėrė iš automobilyje turėto buteliuko, tuo pažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukciją, dėl to blaivumo tikrinimo rezultatas negali būti laikomas objektyviu ir vertinamas kaip jo kaltę patvirtinantis įrodymas. Iš tikrųjų, alkotesterio naudojimo instrukcijoje yra nurodytas reikalavimas palaukti ne trumpesnį, nei 15 min., laiko tarpą nuo paskutinio alkoholio vartojimo ir šiuo atveju, priešingai, negu teigia apeliantas, šis reikalavimas pažeistas nebuvo. A. L. nei jo blaivumą tikrinusiems pareigūnams, nei apklausiamas teisme nenurodė, kad prieš pat tikrinimą alkotesteriu būtų vartojęs alkoholį. Net jei A. L. ir būtų vartojęs alkoholį prieš jį sustabdant, jau aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. L. blaivumas buvo tikrinamas praėjus maždaug 20 min. po jo sustabdymo. Blaivumo tikrinimo rezultatų objektyvumo nepaneigia ir A. L. teisme iškelta versija, kad jis prieš tikrinimą atsigėrė alkoholinio kokteilio iš automobilyje turėto coda cola gėrimo buteliuko. Šios aplinkybės A. L. savo paaiškinime rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nenurodė, taip pat nenurodė ir blaivumą tikrinusiems pareigūnams. Pareigūnai patvirtino, kad A. L. prieš tikrinimą alkotesteriu prasiskalavo burną mineraliniu vandeniu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia alkotesteriu nustatyto asmens neblaivumo. Alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad burnos skalavimas vandeniu, nealkoholiniais gėrimais nesutrumpina nurodyto (15 min.) laukimo laiko. Tačiau toje pačioje alkotesterio naudojimo instrukcijoje yra nuodyta, kad alkotesteris ir 15 min. laukimo laikotarpio metu, ir bet kuriuo kitu metu aptinka burnoje užsilikusio ( ne iš plaučių iškvėpto) alkoholio likučius, nutraukia testą ir informuoja atitinkamu klaidos pranešimu. Nagrinėjamu atveju A. L. neblaivumas buvo užfiksuotas be trukdžių, kas iš esmės paneigia jo teisme iškeltą versiją, kad prieš tikrinimą atsigėrė alkoholinio kokteilio. Taip pat paminėtos aplinkybės patvirtina, kad A. L. neblaivumas buvo užfiksuotas toks, koks jis buvo iš plaučių iškvėptame ore, o ne dėl burnoje užsilikusio alkoholinio kokteilio, kaip teigia apeliantas.

Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad pareigūnų parodymai dėl esminių aplinkybių yra prieštaringi tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jais vadovautis. Analizuojant policijos patrulių R. K. ir G. Š. paaiškinimus viso proceso, kuris šiuo atveju truko pakankamai ilgą laiko tarpą, metu esminių prieštaravimų aukštesnysis teismas juose neįžvelgia. Aplinkybes dėl A. L. sustabdymo, blaivumo tikrinimo, tikrinimo rezultatų įforminimo policijos patruliai nurodė pakankamai tiksliai, jų paaiškinimai neprieštarauja objektyviems įrodymams, kuriuose A. L. blaivumo tikrinimas techninėmis priemonėmis buvo užfiksuotas ir įformintas. Tai, kad praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pažeidimo fiksavimo, pareigūnus apklausiant pakartotinai teisme, jie nurodė tiksliai neatsimenantys visų aplinkybių, kai kurias aplinkybes nurodė kitaip, negu pirmą kartą apklausiami teisme, nedaro jų paaiškinimų melagingais ir nerodo jų suinteresuotumo. Tam tikri neatitikimai pareigūnų parodymuose yra tik dėl to, kuris iš pareigūnų daugiau bendravo su A. L. ir tikrino jo blaivumą, tačiau ši aplinkybė yra nustatyta objektyviai asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad A. L. blaivumą tikrino pareigūnas R. K. ir ši aplinkybė visiškai atitinka pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose fiksuotas aplinkybes, kurias pareigūnai nurodė netrukus po pažeidimo fiksavimo. Jokių kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų pareigūnų parodymų patikimumą ir objektyvumą, išskyrus savo subjektyvų vertinimą, apeliantas skunde nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas.

Skunde dėstomi argumentai dėl alkotesterio prietaiso ir spausdintuvo, kuriuo buvo spausdinami testo rezultatai, numerių neatitikimo jau buvo išanalizuoti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo. Su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas visiškai sutinka. Teismo posėdyje apklaustas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas paaiškino, kad alkotesterio ir spausdintuvo numeriai neprivalo sutapti, kadangi duomenys iš alkotesterio gali būti spausdinami bet kuriuo spausdintuvu. Netikėti šiais paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Dėl aplinkybės, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas alkotesterio numeris neatitinka alkotesterio numerio, nurodyto alkotesterio kvite, apylinkės teismo nutarime taip pat motyvuotai pasisakyta. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad šis netikslumas sprendžiant dėl A. L. kaltės padarius ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, esminės reikšmės neturi. Iš alkotesterio kvito matyti, kad neblaivumas buvo tikrinamas prietaisu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o duomenys atspausdinti spausdintuvu (duomenys neskelbtini). Administracinio teisės pažeidimo protokole, patrulių tarnybiniuose pranešimuose nurodytas alkotesterio Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant paminėta, akivaizdu, kad pareigūnai, rašydami alkotesterio numerį, suklydo, tačiau aplinkybė, kad A. L. neblaivumas buvo patikrintas būtent alkotesteriu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio buvo užfiksuotas 0,54 promilių girtumas, patvirtina byloje pateikta alkotesterio testavimo duomenų išklotinė, iš kurios matyti, kad šiuo alkotesteriu 2014-10-12 buvo atliktas tik vienas neblaivumo tikrinimas: 9:13:17 val., nustatytas 0,54 promilių girtumas. Nagrinėjamoje byloje asmens blaivumo tikrinimo ir rezultatų fiksavimo bei įforminimo aplinkybės yra nustatytos administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime nustatytos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl A. L. administracinės atsakomybės padarius ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, skundą nagrinėjančiam teismui abejonių nekelia.

Skunde tvirtinama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis, todėl negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² str. Ši skunde nurodoma aplinkybė nėra nauja. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme argumentai dėl neblaivumo laipsnio taip pat buvo vertinami ir dėl jų buvo pasisakyta. Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pritaria apylinkės teismo nutarime padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju asmens neblaivumo laipsnis yra nustatytas objektyviai ir neginčijamai techninėmis priemonėmis – alkotesteriu, asmens blaivumo tikrinimas buvo atliktas laikantis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, o byloje pateikta specialisto išvada ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas tikrinimo techninėmis priemonėmis rezultatų nepaneigia.

Pažymėtina, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės) 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju A. L. ir padarė. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai, patys savaime, nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė minėtą toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą atsižvelgdamas ne tik į tai, kad ji prieštarauja kitiems bylos duomenims, bet ir į tai, kad buvo padaryti kiti pažeidimui, sudarę pagrindą abejoti A. L. atliktos medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti objektyvumu ir patikimumu. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, kuriuo, kaip savo nekaltumo įrodymu, remiasi apeliantas, užfiksuotos aplinkybės ir netikslumai kelia pagrįstų abejonių minėto įrodymų šaltinio patikimumu ir objektyvumu, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio įrodymų šaltinio nelaikė neginčijamu įrodymų, vienareikšmiškai paneigiančiu kitais byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad minėtame akte nurodytas asmens atvykimo ir apžiūros atlikimo laikas iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, suklysta nurodant alkoholio nustatymo iškvėptame ore rezultatus ir teisingai pažymėjo, kad toks įrodymas sprendžiant dėl asmens neblaivumo negali būti laikomas objektyviu. Tokios teismo išvados nepaneigia ir medicininę apžiūrą atlikusio gydytojo Š. B. paaiškinimai. Skundžiamame nutarime šio liudytojo parodymai išsamiai išanalizuoti, paliginti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir tinkamai įvertinti.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, konstatuojama, kad visi apelianto skunde aptariami bylos duomenys, kurių vertinimas yra ginčijamas, pirmosios instancijos teismo buvo motyvuotai įvertinti, nurodant tai, kokias reikšmingas aplinkybes jie patvirtina ar paneigia. Teismo pripažintos įrodytos faktinės pažeidimo aplinkybės buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus ir tiesiogiai teisme ištirtus duomenis, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus ir kitą gynybos pateiktą medžiagą visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kaip įrodymų vertinimo rezultato, patikimumu. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės ir keliamos versijos buvo ištirtos ir patikrintos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kitų objektyvių aplinkybių ar duomenų, kurie nebuvo žinomi teismui nagrinėjant bylą pirma instancija, apeliantas skunde nenurodė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. L. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130² str., pažeidėjo kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais bylos duomenimis, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamu nutarimu A. L. taip pat buvo pripažintas padaręs ir ATPK 124¹ str. 8 d. numatytą pažeidimą, tačiau skunde aplinkybės dėl pripažinimo padarius nurodytą pažeidimą nėra ginčijamos. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos sprendžiant dėl A. L. administracinės atsakomybės pagal minėtą straipsnį, dėl šio pažeidimo plačiau nepasisako ir su šiuo pažeidimu susijusių įrodymų iš naujo neanalizuoja ir nevertina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.