- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- 2-25603-454/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15403-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- K. G.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei K. G. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės – 775,60 Eur skolą, 181,49 Eur delspinigius, delspinigius už visą laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos, įskaitant bylinėjimosi laikotarpį, iki visiško atsakovės prievolių įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nuo 2016 m. vasario 5 d. ieškovas vykdo individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą Nr. 683785, pagal kurią ieškovas parduoda arba duoda prekiauti konsignacija drabužius, kojines apatinį trikotažą. 2018 m. kovo 14 d. su atsakove buvo pasirašyta Konsignacijos sutartis Nr. 22. Pagal sutartį ieškovas įsipareigojo atsakovei pateikti prekes pardavimui, o atsakovė įsipareigojo už parduotas prekes susimokėti ieškovui, pagal ieškovo atsakovei išrašytas ir pateiktas sąskaitas faktūras. Pagal sutartį atsakovei buvo pateikta prekių už 978,90 Eur, tai patvirtina 2018 m. kovo 17 d. prekių priėmimo–perdavimo aktas. Atsakovė pradėjo vengti savo įsipareigojimų pagal sutartį, t. y. laiku nebeteikė ataskaitų, neatsiliepė į skambučius, neatrašė sms žinučių. Sutartis su atsakove 2018 m. gegužės 15 d. buvo nutraukta. Apie tai atsakovė buvo informuota jos sutartyje nurodytu el. paštu. Su atsakove nutraukus sutartį, 2018 m. gegužės 15 d. atsakovei buvo išrašyta sąskaita faktūra NER Nr. 129, kuri tą pačią dieną buvo išsiųsta atsakovei el. paštu (duomenys neskelbtini). Šios sąskaitos atsakovė nėra apmokėjusi. Tai, kad atsakovė neatsiskaitė ieškovas grindžia iš el. bankininkystės pateikiamais išrašais apie iš atsakovės gautus apmokėjimus laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. 2018 m. gegužės 22 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. gegužės 22 d. registruotais laiškais atsakovei buvo išsiųstas priminimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo, atsakovė buvo raginama telefonu, tačiau įsiskolinimo neapmokėjo, prekių negrąžino. Atsakovės įsiskolinimas ieškovui, dėl atsakovei išrašytos ir atsakovės neapmokėtos sąskaitos faktūros sudaro 775,60 Eur. Sutartyje yra nustatyta, kad atsakovei praleidus atsiskaitymo terminus, atsakovė moka 0,2 proc. delspinigius nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. (už 117 pradelstų dienų) delspinigiai, nuo priklausančios mokėti 775,60 Eur sumos pagal 2018 m. gegužės 15 d. sąskaitą faktūrą NER Nr. 129, už 117 pradelstų dienų, sudaro 181,49 Eur ((775,60 x 0,2 proc.) x 117 = 181,49 Eur).
Atsakovei adresuoti procesiniai dokumentai, kuriuose nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti tinkamai 2018 m. rugsėjo 28 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalimi – atsakovei asmeniškai pasirašant. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Teismas konstatuoja:
ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai: nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 683785, 2018 m. kovo 14 d. Konsignacijos sutartis Nr. 22, 2018 m. kovo 17 d. priėmimo–perdavimo aktas, el. laiškai, 2018 m. gegužės 15 d. sąskaita faktūra NER Nr. 129, sąskaitos išrašas, 2018 m. gegužės 22 d. priminimas dėl įsiskolinimo.
Nustatyta, kad 2018 m. kovo 14 d. ieškovas su atsakove pasirašė Konsignacijos sutartį Nr. 22. 2018 m. kovo 17 d. priėmimo perdavimo aktas patvirtina, kad pagal sutartį atsakovei buvo pateikta prekių už 978,90 Eur. 2018 m. gegužės 15 d. sutartis su atsakove buvo nutraukta, nes atsakovė pradėjo vengti savo įsipareigojimų. Apie tai atsakovė buvo informuota jos sutartyje nurodytu el. paštu. 2018 m. gegužės 15 d. atsakovei buvo išrašyta sąskaita faktūra NER Nr. 129 775,60 Eur sumai, kuri tą pačią dieną buvo išsiųsta atsakovei el. paštu. Šios sąskaitos atsakovė nėra apmokėjusi.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) konsignacijos sutarties sąvoka neapibrėžta, tačiau teisės doktrinoje ir verslo praktikoje pripažįstama, kad konsignacijos sutartimi pardavėjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sąskaita. Prekių, patiektų konsignatoriui, nuosavybės teisė išlieka konsignantui iki jų pardavimo pirkėjui momento. Tokių sutarčių būdingas bruožas yra tai, kad jos paprastai sudaromos plataus vartojimo prekėms realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės principas – leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnis). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys).
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad, pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepimo nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, buvo pasyvi, nesinaudojo rungimosi teise. Darytina išvada, kad atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, todėl iš jos ieškovui priteistina 775,60 Eur skola.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 181,49 Eur delspinigius ((775,60 x 0,2 proc.) x 117 = 181,49 Eur). Nustatyta, kad sutartis numato, jog praleidus atsiskaitymo terminus, konsignatorius moka 0,2 proc. delspinigius nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę.
Pagal sutartį ieškovas įgijo teisę reikalauti atsakovės sumokėti minėtus delspinigius (netesybas), todėl ieškovui iš atsakovės priteistini 181,49 Eur delspinigiai (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis).
Ieškovas taip pat prašo priteisti delspinigius už visą laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos, įskaitant bylinėjimosi laikotarpį, iki visiško atsakovės prievolių įvykdymo. Šiuo atveju galioja bendroji taisyklė, pagal kurią netesybos (delspinigiai) skaičiuojami iki bylos iškėlimo teisme dienos, kuriuos ieškovas ir paskaičiavo (181,49 Eur). Taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius už visą laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos, įskaitant bylinėjimosi laikotarpį, iki visiško atsakovės prievolių įvykdymo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Iš esmės patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos – 29,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės ieškovui (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 775,60 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 60 ct) skolą, 181,49 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 49 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus 00 ct) žyminį mokestį.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.