- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-1035-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36766-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Kreditorius
- M. G.
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valdymo biuras“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės M. G. pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valdymo biuras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. įsakymu nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Verslo valdymo biuras“ 50 000 Eur skolą, 2 334,62 Eur dydžio palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 9 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas – 553 Eur kreditorės M. G. naudai.
2. 2020 m. balandžio 22 d. skolininkė UAB „Verslo valdymo biuras“ pateikė prieštaravimus dėl kreditorės M. G. pareiškimo.
3. 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi teismas atnaujino skolininkei terminą prieštaravimas pateikti, priėmė skolininkės prieštaravimus ir pranešė kreditorei, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį.
4. 2020 m. gegužės 7 d. kreditorė M. G. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės M. G. atskirąjį skundą. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 78 straipsnio 6 dalimi, teismas padarė išvadą, kad tenkinus pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo atskirasis skundas dėl tokios teismo nutarties negali būti duodamas. Kadangi skundžiama teismo priimta nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu, teismas atsisakė priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties (CPK 338 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Kreditorė M. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį ir perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui išspręsti klausimą iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. 2020 m. gegužės 7 d. atskiruoju skundu skundžiama nutartimi yra užkirsta tolesnė bylos eiga, nes jau įsiteisėjusio įsakymo pagrindu buvo pradėta vykdyti vykdomoji byla Nr.10/20/00798. Teismas netaikė ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
6.2. Teismas nevertino skolininkės prašymo argumentų bei su juo pateiktų įrodymų pagrįstumo, o rėmėsi ir formaliai vertino tik tai, kad įteikiant teismo procesinius dokumentus buvo remtasi įteikimo fikcija bei sprendė, jog tai savaime yra svarbi priežastis.
6.3. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą 3 naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
6.4. CPK 123 straipsnio 4 dalies normų pažeidimų nenustatyta, dokumentai išsiųsti įmonės registracijos deklaruotais adresais 5 kartus pakartotinai, laikantis 10 dienų termino. Skolininkas prašyme dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti jokių procedūrinių pažeidimų neįrodinėjo. Dar 2020 m. kovo 24 d. 9 val. 6 min. bendrovės direktorius G. B. kreditorei M. G. atsiuntė SMS žinutę, kad iš antstolio gavo pranešimą.
6.5. Teismas eliminavo sąžiningo ir lygiateisiško proceso galimybę – kreditorei pateikti savo poziciją ir turimus įrodymus, galinčius paneigti nesąžiningus skolininko nurodytus faktus.
6.6. Teismas nevertino, jog skolininkė yra juridinis asmuo ir privalo užtikrinti, kad jos buveinės adresu siunčiama korespondencija būtų priimama ir tuo nepiktnaudžiaujama, tinkamai deklaruoti visus tiek registruotos, tiek faktinės buveinės adresus, administracijos vadovo gyvenamosios vietos adresą.
6.7. Teismas neatsižvelgė į tai, teismo įsakymas pagrįstas paskolos sutartimi, mokėjimo pavedimais, daliniais paskolos grąžinimo mokėjimo pavedimais.
6.8. Teismas tinkamai nenustatė skolininkės sužinojimo apie priimtą teismo įsakymą momento, todėl netinkamai nustatė pareikštų prieštaravimų terminą (22 dienos – įstatymu nustatyta, jog prieštaravimai turi būti pareikšti per 20 dienų). Skolininkė, įstatymo nustatytą terminą praleidžia iki 28 dienų. Rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog skolininkė yra nesąžininga, piktybiškai vengė priimti korespondenciją, žinojo apie bylą daug anksčiau nei nurodo sužinojusi teismui.
6.9. Nutartis yra neteisėta, nesąžiningai proceso šaliai suteikianti galimybę vilkinti procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Pažymėtina, kad pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiame Kodekse numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).
10. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria skolininkei atnaujinus terminą prieštaravimams pateikti, prieštaravimai į kreditorės M. G. pareiškimą dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo priimti ir kreditorei pranešta, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį. Nutartyje nurodyta, kad ji neskundžiama.
11. CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
12. Taigi įstatymas numato galimybę atskiruoju skundu skųsti tik nutartį, kuria atmestas skolininko prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pareikšti. Galimybė kreditoriui skųsti nutartį, kuria skolininko prašymu atnaujinamas terminas prieštaravimams pareikšti, įstatyme tiesiogiai nenumatyta. Bendrosios procesinių terminų atnaujinimą reglamentuojančios CPK normos taip pat numato galimybę atskiruoju skundu skųsti tik teismo nutartį, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 6 dalis). Kad procesinis sprendimas atnaujinti praleistą procesinį terminą negali būti apeliacinio apskundimo dalyku, patvirtina ir faktas, kad šį klausimą teismas gali išspręsti rezoliucija (CPK 78 straipsnio 5 dalis), t. y. nepriimdamas atskiraisiais skundais skundžiamo dokumento – nutarties. Kadangi įstatymas nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria skolininkui atnaujinamas praleistas terminas prieštaravimams pareikšti, ir tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, darytina išvada, kad tokia nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Tai, jog nutartis atnaujinti praleistą procesinį terminą negali būti skundžiama, patvirtina ir teismų praktika (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2006, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-400-661/2019 ir kt.).
13. Apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartimi yra užkirsta tolesnė bylos eiga (dėl pradėtos vykdyti vykdomosios bylos Nr.10/20/00798). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad kreditorė įvykdė 2020 m. balandžio 29 d. nutarties reikalavimus, pateikė ieškinį, kuris 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi priimtas, o teismo įsakymas panaikintas. Šiuo metu civilinė byla pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovei UAB „Verslo valdymo biuras“ dėl įsiskolinimo priteisimo, 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi perdavus ją nagrinėti pagal teismingumą, nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme (bylos Nr. e2-3394-431/2020).
14. Kiti apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai siejami su 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria skolininkei atnaujintas terminas prieštaravimams pateikti ir jie priimti, o ne skundžiamos nutarties dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą, turiniu ir esme, todėl teismas dėl jų nepasisako.
15. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.