Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-01-11 · Administracinė byla Nr. eI2-906-789/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-11
Bylos Nr.
eI2-906-789/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03054-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
Z. N.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
Kategorijos
  • 8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-906-789/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03054-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. N. (Z. N.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Z. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – ir Ambasada) 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-548 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Uzbekistano Respublikos piliečiui Z. N.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

Paaiškina, kad 2019 m. spalio 24 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Ambasada 2019 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-1882 ,,Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Uzbekistano Respublikos piliečiui Z. N.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. (58.4.3.2)NV58-1882) atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui dėl šių priežasčių: jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų (Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, jog nesutiko su Ambasados Sprendimu Nr. (58.4.3.2)NV58-1882, dėl jo pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1569-811/2020 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4007-502/2020 panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo skundą patenkinti; panaikinti Sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-1882 ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

Pažymi, kad Ambasada, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pabrėžia, kad įsiteisėjusiu LVAT 2020 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4032-442/2020 nustatytos visos aplinkybės. Ambasada, iš naujo nagrinėdama pareiškėjo prašymą, jokių naujų aplinkybių bei įrodymų nenustatė, todėl, pakartotinai nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, negalėjo remtis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Šalies argumentai

Pareiškėjo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog pažyma (Apostille) neatlieka patvirtinimo funkcijos, kad pareiškėjas turi galiojantį C, CE kategorijos vairuotojo pažymėjimą, ji tik patvirtina dokumento kilmę, asmens parašo ar įstaigos antspaudo arba ženklo tapatumą, taip pat pasirašiusio asmens pareigas. Pareiškėjas teigia, kad atsakovė rėmėsi argumentais, kuriuos LVAT atmetė, toks jos elgesys laikytinas nesąžiningu. Pareiškėjo įsitikinimu, jeigu atsakovės nebūtų tenkinęs dokumentų autentiškumas, ji nebūtų priėmusi sprendimo, jog pareiškėjas neturi reikiamų profesinių įgūdžių. Pareiškėjo nuomone, Ambasada pati prieštarauja savo pozicijai, o tokia nenuosekli pozicija apsunkina įmonei UAB „Hegelmann Transporte“ įdarbinti žmones. Pažymi, jog pareiškėjas pateikė informaciją, kurios patikimumas buvo patvirtintas svarbiais ir patikimais dokumentais, jog pareiškėjas turi galiojantį C, CE kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Ambasada, atsisakydama išduoti nacionalinę vizą ir reikalaudama dokumentų, patvirtintų pažyma (Apostille), prieštarauja LVAT konstatuotoms aplinkybėms.

Nurodo, jog Vizų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) 78.14 punktas įtvirtina vizų tarnybos teisę, bet ne pareigą pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą. Todėl atsisakyti išduoti nacionalinę vizą vien Aprašo 78.14 punkto pagrindu yra nepagrįsta. Nurodo, kad pareiškėjo kvalifikacija (jog turi galiojančią C, CE kategoriją) buvo pagrįsta įrodymais, t. y. buvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas bei buvusio darbdavio išduota pažyma.

Pareiškėjo nuomone, atsakovė nepagrįstai remiasi duomenimis, susijusiais su UAB „Hegelmann Transporte“ (patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad ne visada įmonė informuoja Migracijos departamentą apie neatvykusius įsidarbinti ar nutraukus darbo sutartį su užsieniečiu).

Pažymi, jog 2020 m. liepos 27 d. pranešimas dėl laikino neįdarbinimo yra tik laikinas sprendimas ir tik dėl naujai įdarbinamų darbuotojų. O dėl pareiškėjo yra pradėtas įdarbinimo procesas, pateikti visi tam reikalingi dokumentai ir trūksta tik nacionalinės vizos. UAB „Hegelmann Transporte“ yra suinteresuota, jog pareiškėjas būtų įdarbintas, už jį sumoka žyminį mokestį, kad būtų kreipiamasi į teismą dėl sprendimų apskundimo dėl nacionalinės vizos neišdavimo. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovės nurodoma teismų praktika skiriasi faktinėmis aplinkybėmis nuo šios nagrinėjamos bylos, todėl šiuo atveju tokia teismų praktika negalima remtis.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jo skundo netenkinti.

Nurodo, kad pareiškėjas, pateikdamas 2019 m. spalio 24 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą, nepateikė Uzbekistano Respublikos vairuotojo pažymėjimo originalo arba notarine tvarka paliudyto jo nuorašo, o pateikė tik Uzbekistano Respublikos vidaus reikalų ministerijos Samarkando srities institucijos pažymą apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą, tačiau ji yra nepatvirtinta pažyma (Apostille).

Atsakovė pabrėžia, kad prašymai išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą nagrinėjami remiantis Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, (toliau – ir Vizų kodeksas) bei Aprašo nuostatomis. Nurodo, kad, pagal Aprašo 78.14 punktą, dokumentas, patvirtinantis užsieniečio kvalifikaciją, turi būti patvirtintas pažyma (Apostille) arba turi būti legalizuotas.

Pažymi, jog pareiškėjas pateikė vairuotojo pažymėjimo kopiją ir pažymą iš buvusios darbovietės (be nustatyta tvarka atliktų vertimų į lietuvių kalbą), todėl konsulinis pareigūnas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priimti Sprendimą, jog pareiškėjo su 2019 m. spalio 24 d. prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikti dokumentai neatitinka Aprašo reikalavimų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad konsulinis pareigūnas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo 2019 m. spalio 24 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą, 2020 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi konsultacijos į Lietuvos specialiąsias tarnybas. 2020 m. rugpjūčio 25 d. Migracijos departamentas nurodė, jog įmonė UAB „Hegelmann Transporte“ buvo patikrinta ir nustatyta, jog ji ne visada informuoja Migracijos departamentą apie į šalį neatvykusius įsidarbinti užsieniečius ar su jais nutraukus darbo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos vykti į Lietuvą išdavimo. Pareiškėjas Ambasadai pateikė specialios formos prašymą išduoti nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d., kelionės tikslas – darbas, kviečiantis asmuo – UAB „Hegelmann Transporte“.

Ambasada Sprendimu Nr. (58.4.3.2)NV58-1882 pareiškėjui atsisakė išduoti nacionalinę vizą trimis pagrindais: 1) jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; 2) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; 3) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Ambasados sprendimu Nr. (58.4.3.2)NV58-1882, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundo nepatenkino.

LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2020 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4007-502/2020 patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą: panaikino VAAT ir Ambasados sprendimus bei įpareigojo Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą vykti į Lietuvą.

Vykdydama LVAT sprendimą, Ambasada iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą ir priėmė Sprendimą antrą kartą atsisakyti išduoti jam nacionalinę vizą. Sprendimu buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Užsieniečių registro vizų modulyje nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė Uzbekistano Respublikos vairuotojo pažymėjimo originalo arba notarine tvarka paliudyto jo nuorašo, o pateikta Uzbekistano Respublikos vidaus reikalų ministerijos Samarkando srities institucijos pažyma apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą nėra patvirtinta pažyma (Apostille). Ambasada nusprendė, kad pareiškėjo dokumentai neatitinka Aprašo reikalavimų, t. y. pareiškėjas nepagrindė galiojančių C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimo turėjimo fakto.

Byloje ginčas kilo dėl Ambasados Sprendimo atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo.

Skunde teismui pareiškėjas akcentuoja, kad Ambasada negalėjo atsisakyti išduoti vizą vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes šio pagrindo taikymo galimybes paneigė LVAT 2020 m. birželio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-4032-442/2020. Pareiškėjo teigimu, Ambasados priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir prieštarauja LVAT 2020 m. birželio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-4032-442/2020 pateiktiems išaiškinimams.

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizų suteikimu susijusius klausimus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, nuostatos.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Aprašo 70.13 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir turi profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Aprašo 70.13 papunktyje nurodytu atveju užsienietis, išskyrus Aprašo 77 punkte nurodytą užsienietį, vizų tarnybai arba per išorės paslaugų teikėją pateikia darbo sutartį ar jos kopiją, kurios tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Vizų tarnyba turi teisę pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą. Jeigu dokumentas, patvirtinantis užsieniečio kvalifikaciją, yra sudarytas ne lietuvių kalba, jis turi būti pateiktas kartu su vertėjo parašu patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą (78.14 papunktis). Pagal Aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas, pagrįstais atvejais (pavyzdžiui, siekdamas įsitikinti įmonės, kurios vadovas ar dalyvis užsienietis yra, įsteigimo ir (arba) įsigijimo aplinkybėmis; siekdamas išsiaiškinti užsieniečio atvykimo į Šengeno erdvę aplinkybes; kilus pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo; siekdamas nustatyti, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo 19 straipsnyje) gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio ir (arba) paprašyti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis.

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.

Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) V skirsnio ,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“ dalies „Prašymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijai“ 3 pastraipoje nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį. Taip pat galima reikalauti papildomų patvirtinamųjų dokumentų, dėl kurių sutarta vietos konsulinio bendradarbiavimo srityje, jei toks bendradarbiavimas vykdomas. Diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga taip pat turi pasitelkti vietos konsulinį bendradarbiavimą, kad sustiprintų savo pajėgumus nustatant padirbtus ar suklastotus dokumentus, pateikiamus kaip patvirtinamieji dokumentai su kai kuriais prašymais išduoti vizą. Jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba dėl pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio b dalį, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Pažymėtina, jog pareiškėjo deklaruoto vykimo į Lietuvą tikslas – darbas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, todėl konsulinis pareigūnas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Konsulinis pareigūnas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslu, buvimo sąlygomis ir pareiškimų patikimumu, nustatė, kad pareiškėjas nepateikė Uzbekistano Respublikos vairuotojo pažymėjimo originalo arba notarine tvarka paliudyto jo nuorašo, o Uzbekistano Respublikos vidaus reikalų ministerijos Samarkando srities institucijos pažyma apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą nėra patvirtinta pažyma (Apostille).

Ambasadai iškilus klausimų dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų, yra galimybė iškilusius neaiškumus išsiaiškinti pareiškėją informuojant dėl papildomų dokumentų ar jį pasikviečiant į pokalbį. Nagrinėjamu atveju Ambasada neprašė pareiškėjo pateikti papildomų dokumentų. Byloje nėra duomenų, jog pats pareiškėjas būtų tikslinęs savo prašymą išduoti nacionalinę vizą ar teikęs papildomus dokumentus.

Pažymėtina, kad, pagal Aprašo 78.14 papunktį, Ambasada turi teisę pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą. Taigi kiekvienu atveju Ambasada turi diskreciją spręsti, ar reikalautinas toks dokumentas. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas nenustatė, kad reikalavimas pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą, būtų nepagrįstas ar kad Ambasada, pareikalavusi tokio dokumento, būtų peržengusi savo diskrecijos ribas.

Ambasada, atsisakydama išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, rėmėsi ne tik aplinkybe, jog pažyma apie vairuotojo pažymėjimo turėjimą nėra patvirtinta pažyma (Apostille), bet ir gauta informacija apie tai, kad 2020 m. liepos 27 d. UAB „Hegelmann Transporte“ paskelbtame informaciniame pranešime nurodė, jog asmenų iš Uzbekistano Respublikos atvykimas į bendrovę yra laikinai stabdomas. Teismo įsitikinimu, UAB „Hegelmann Transporte“ viešojoje erdvėje pateikta informacija pateiktų duomenų visumoje galėjo pagrįstai sukelti abejonių dėl pareiškėjo ilgalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovės pateiktais dokumentais, darytina išvada, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą, jo pateiktus dokumentus bei kitą turimą informaciją. Teismas pažymi, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Ambasados konsulinis pareigūnas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, taip pat kilo pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Taigi, Ambasados Sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ir tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Ambasadą pareiškėjos prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo.

Teismas išaiškina, kad priimtas teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui dėl nacionalinės vizos išdavimo kreiptis pakartotinai ir pateikti privalomus dokumentus, kuriais pagrįstų savo numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą bei sąlygas, taip pat pašalintų kilusias abejones dėl jų patikimumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. N. (Z. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė