Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. S. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad pakankamai gerai prisimena, kaip vyko apklausa, nes jam buvo labai netikėta. Parodymus pateikė tokius, kokius teikia dabar teisme. Pinigus jie gavo, ir jie buvo grąžinti. Apklausa pas tyrėją vyko prie atidarytų durų. Tyrėja jį apklausinėjo, bet vienu metu nerašė. Po to į kabinetą įėjo tyrėjas N. M.. Nežino, kas jis toks, gal tyrėjas, ir papasakojo jam, koks blogas yra G. S., kiek jis padarė nusikaltimų. N. M. jam pasakė, kad jis turi pasakyti, jog negavo pinigų, nes kitaip bus kaip jo bendrininkas. Jie iš anksto surašė dokumentus, bet pinigus gavo ne tuo metu, o vėliau, kaip teismui ir minėjo, po poros dienų. Tų pinigų jie į apskaitą netraukė, bet, kai jie buvo gauti, tada įtraukė. Todėl jis buvo išsigandęs. Sakė, jei taip surašys, tai jį paliks ir daugiau jam nieko nereikės, tik reikia, kad pasirašytų, jog neva įmonė pinigų negavo. Dar prieš jam išeinant, pasakė, kad buhalterė žino, ką padaryti, ir, kad panaikintų dokumentus. Buvo tokia rekomendacija. Jis pasirašė. Kai (duomenys neskelbtini) vyko teismai, tai jau sakė teisybę, nes jie pinigus gavo. Suprato, kad policijos įstaigoje, kai jį apklausinėjo L. M., buvo liudytojas, jei praneš, kad pinigus gavo, tai taps bendrininku. Suprato, kad jis liudytojas. Pradžioje jam išaiškino atsakomybę už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str. Suprato, kad, jei nurodys melagingas aplinkybes, tai galės būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 235 str., todėl jis teisme ir pasakojo visą teisybę. Pradžioje policijos pareigūnei pasakojo teisybę, bet paskui ji nustojo rašyti, durys visą laiką buvo atidarytos, tada atėjo N. M., ir jam jie viską susakė, tai taip jis ir pasakė, tada protokolas buvo supildytas kitaip. Apklausa truko pakankamai trumpai, gal 15-20 min. Apklausa negalėjo vykti 2 valandas. Apklausa maksimaliai galėjo vykti iki pusvalandžio. Jis pats nefiksavo, bet apklausa tikrai neturėjo vykti dvi valandas. Jam buvo užduodami klausimai, ir jis pasakojo. Skaitė surašytą apklausos protokolą. Jis turbūt neįsigilino, skaitė viską, ką ji ir N. M. jam susakė. Jo klausinėjo, kažką rašė, o paskui sustojo rašyti, atėjo N. M.. Jis sutiko parašyti, kad jie pinigų negavo, todėl ji ir parašė, jog pinigų negavo. Čia buvo neteisybė, bet jis su tuo sutiko. Jokio tikslo sutikti parašyti tai, ko nebuvo, neturėjo. Jam pasakė, kad, jei dabar pasirašys taip, kaip jie pasakė, tai jis bus laisvas ir jo nebereikės, o priešingu atveju tampa bendrininku. Jis tuo metu buvo pasimetęs, išsigandęs. Vienintelis dalykas, kurio išsigando, kad jie suformino buhalterinius dokumentus, jog pinigus gavo iš anksto, o tai yra kaip ir buhalterinis pažeidimas, dėl to jis labai pergyveno. Pinigus iš G. S. jie gavo kažkur tik po poros dienų. Pradžioje jis pareigūnei nurodė, kad jie gavo tuos pinigus, bet ji neužfiksavo. Pareigūnę matė per apklausą, o N. M. matė du kartus. Pirmą kartą jis buvo atėjęs susirinkti dokumentų, antrą kartą buvo atėjęs apklausos metu. Tuos pareigūnus žino tik tiek, kiek tai susiję su byla. Jokie asmeniniai santykiai jų nesieja. Absoliučiai jokių konfliktų nėra turėjęs su šitais pareigūnais. Neturi nuomonės, koks tikslas pareigūnams buvo jį įkalbėti nurodyti neteisingas aplinkybes. Gal jie turėjo kažkokių tikslų. Jis visiškai nesusijęs su šita byla. Jie pinigus paėmė, gal ne visai taip, kaip turėjo paimti, bet jie pinigus gavo ir grąžino. Yra pavedimų kopijos, kad grąžino tuos pinigus, viską padarė. Pradžioje jis supasakojo pareigūnei kaip buvo, bet ji to protokole nefiksavo. Jis neturėjo advokato, kad pasiklausti, todėl nesikreipė į policijos įstaigą dėl pareigūnės veiksmų. Jis viską papasakojo teisme. Jis nėra turėjęs jokių santykių su teismais. Nėra buvęs jokiose bylose kaip kaltinamasis ar įtariamasis. Čia yra jo ranka rašyta: „perskaičiau, surašyta teisingai“. Apklausoje buvo vienas pareigūnas, o po to atėjo antras pareigūnas N. M.. N. M. buvo atėjęs į dokumentų paėmimą ir buvo prisistatęs, todėl žinojo, kas jis. (duomenys neskelbtini) teisme, kai davė parodymus, iš karto žinojo, kad tai N. M.. Niekas neklausė, kas buvo antras pareigūnas, kuris dalyvavo apklausoje. Visumoje buvo du žmonės. Turbūt, pareigūnas N. M. jam grasino, vertė duoti melagingus parodymus, supasakojo kaip bus. (duomenys neskelbtini) teisme jis konkrečiai nieko neįvardijo, kas jam taip darė, tik žinojo, kad tai buvo padaryta tyrimo metu. Abu pareigūnai buvo kartu, buvo vienoje vietoje, kalbėjo tai vienas, tai kitas. Gal jam daugiau suvardino N. M., kad bus teisiamas, kaip filmuota kamera, kaip jis paėmė pinigus, kaip jis apgavo. (duomenys neskelbtini) teisme duodamas parodymus jis turbūt neįvardino, kad tyrėja L. M. pasakė, jog bus blogai. Tuo metu, kai vyko apklausa, tai jis konkrečiai neįvardino. Jis nebepamena, kaip vyko apklausos (duomenys neskelbtini), bet jis turėjo omenyje ar tyrėją, ar L. M., gal jis sau neįvardino. Jis dabar pasakoja taip, kaip viskas buvo. Jo net neklausė, ar buvo tas kitas tyrėjas. Žino, kad vyko apklausa, jam buvo paaiškinta, nurodyta, kaip pasakyti. Atsimena, kad buvo abu, o daugiau apie visą tą procesą papasakojo N. M.. Tyrėjas N. M. jam prisistatė vardu ir pavarde. (duomenys neskelbtini) teisme niekas jo neklausė jo pavardės. Lyg ir nurodė, jog buvo dviese. Jis irgi ne viską prisimena. Žino, kad šioje byloje dar dviem asmenims yra pareikšti kaltinimai už melagingų parodymų davimą. Žino, kad yra toks P. B.. Žino, kad kažkas yra P. B.. Jo ieškojo, sakė, kad paskelbs paiešką per Interpolą. P. B. tiek ir pažįsta, kadangi jis yra miestelio gyventojas. Su juo ne kartą yra bendravę, nes jis kitos įmonės vadovas. Su G. S. buvo vienos partijos atstovai. Jie tiek ir tebendravo. Paskui jis pas juos kažką pirkdavo, tai baldų užsisakydavo. Žinojo, kad jie prekiauja tokiais dalykais. Jokių šeimyninių, artimų santykių neturėjo. Buvo vienoje partijoje ir yra susitikę sąskrydyje. Nebuvo su juo nei susipykę, nei kitaip. Iš jo „(duomenys neskelbtini)“ jų įmonė buvo gavusi paskolą, tai tas santykis dar buvo, bet po to įmonė bankrutavo, ir jie turėjo nuostolį, bet čia buvo ne pyktis, nes taip jau atsitiko. Neturėjo jokių priežasčių apkalbėti S.. Buvo išsigandęs, pasimetęs, todėl tyrėjai L. M. nurodė tokias aplinkybes. Nenorėjo dalyvauti jokiose bylose, nes manė, kad jie nieko nėra padarę. Jam pasakė, kad jei taip, tai jį paleidžia ir jo nebereikės, o priešingu atveju tampa bendrininku. Ji vykdė apklausą, ir gal dėl to ji taip pasakė. Ji tuo metu nepildė protokolo, sustojo, padarė pertrauką ir palaukė, kol ateis N. M., tada jie toliau viską surašė, rašė L. M.. Jie buvo kartu, tai jie jam buvo kaip ir vienas asmuo. Jam net sunku pasakyti, kuris tuo metu kurį žodį pasakė. Žino, jog tai buvo pasakyta. Tyrėjas N. M. jam papasakojo tuos atvejus, bet kalbėjo jie abu. Kai jo klausinėjo (duomenys neskelbtini) teisme, tai jam susitapatino, apie konkrečius asmenis ten nebuvo sakoma, todėl (duomenys neskelbtini) teisme ir nurodė, kad tyrėja jį užspaudė. Teisme nebuvo tokio klausimo, kuris ką pasakė. N. M. jam klausimų neuždavinėjo. Jis atsakinėjo į tyrėjos klausimus. Kai atėjo N. M., jis prisistatė, pasakė vardą, pavardę, pasakė, iš kur kilęs. Jo atmintis nėra labai gera, bet paskui pasidomėjo, kas jis toks. Kai gavo bylą, tada pradėjo aiškintis, kas jie tokie buvo. Paskui prisiminė tą pavardę, bandė ieškoti, kas jis toks yra. Gal kažkiek buvo pamiršęs L. M. pavardę, bet ieškojo ir kažkaip buvo atradęs. Paskui prisiminė, kad N. M.. Pasidomėjo, kas jis toks, ir labai nesigilino. N. M. pavardę įvedė į „Google“ ir gavo informacijos. Kai bandė atkurti įvykius, tai tiek ta pavarde ir pasidomėjo. Įvedė „(duomenys neskelbtini)“. Pradėjus ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, su G. S. jis nesusisiekė, G. S. su juo susisiekė, sakė, kad girdėjo, jog ir jam kažkas bus. Klausė jo, kodėl pats davė melagingus parodymus, kodėl pats pranešė, jog pinigų negavo, nes kažkur byloje skaitė, jog pinigų jis negavęs. Jis jam pasakė, kad iš tikrųjų pinigus jie gavo. Jis pasakė, kad gali paliudyti, jog jis gavo pinigus. Jis jam paskambino, kai jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nežino, iš kur jis sužinojo. Jau baigiant tyrimą, jam iš (duomenys neskelbtini) bylos atsiuntė medžiagą, ten buvo parašyti parodymai. G. S. pats pasiskambino panašiai tuo metu, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis jau žinojo informaciją, kad jis duoda melagingus parodymus, jog yra gavęs pinigus. Jis dar jam taip ir pasakė, kad labai keista, kodėl jis davė tokius parodymus, jei yra atvirkščiai – jie pinigus gavo ir grąžino. Paklausė, kodėl jis taip parodė, tai jis sakė, jog neparodė, gal pasimetė. Pasakė, kad išsiaiškins teisme. Jis dabar neturi tų popierių, bet buvo parašyta, kad pagal G. S. parodymus jis pinigų negavo. Dabar neprisimena, kokiame dokumente tai buvo parašyta. Iš (duomenys neskelbtini) policijos jam buvo atsiųsti dokumentai, ir ten taip buvo parašyta. Jis dar buvo nustebęs, kodėl tokie parodymai, bet G. S. sakė, kad tokių nedavė. Jis girdėjo, kad G. S. yra nuteistas lygtinai toje byloje, kurioje davė parodymus. (duomenys neskelbtini) jo parodymų nepriėmė. Taip suprato, kad parodymai buvo melagingi. Jis taip suprato, kad pagal G. S. parodymus jis pinigų iš jų negavo. Viskas vyko ne taip seniai. Ta byla jis nesidomėjo. Tikrai buvo įsitikinęs, kad teisme pasakė visą teisybę. Jis ta byla nesidomėjo. Jis neturi ką vertinti, nes nesigilino į tą bylą, kodėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teismas pripažino, kad jo parodymais remtis negalima. Jis norėjo užmiršti, nes tai buvo didelis nuostolis, jį įtraukė į visokius nemalonius klausimus. Dabar dar yra kaltinamas. Jis tikrai norėjo užmiršti, nebematyti ir nebeturėti jokių reikalų su G. S.. Po savo apklausos jis neskaitė (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio protokolo, nes nebuvo kur skaityti. Jam nebuvo duotas perklausyti teismo posėdžio garso įrašas. Tyrėja L. M. viską girdėjo, nes jie kartu sėdėjo ir žiūrėjo į jį. Susižvalgė ir pasitarė, kas, kaip ką užpildys. Jis buvo šoke ir jo mintys skraidė. Buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis su avansiniu mokėjimu. Buvo pinigų priėmimo kvitai, pavedimų kopijos ir pinigų grąžinimo kvitai. Viskas, kaip to reikalauja dokumentai. Neturi teisinio išsilavino, kad galėtų vertinti, kodėl teismas jo parodymus vertino kritiškai, ir kaip juos vertino. Jis skiria, kas yra tiesa, o kas yra melas. Jei jam reikėtų motyvuoti, kodėl jis taip pasielgė, tai pasikartos, kad atėjęs N. M. jam supasakojo, koks tas G. S. yra blogas, kaip jis blogai pasielgė. Jie iš anksto pildė dokumentus, paruošė, bet pinigus gavo vėliau. Jis sakė, kad tuo metu pinigų negavo, todėl jam reikia parašyti, kad jie pinigų negavo, tada jį paleidžia ir viskas. Nemano, kad tuo metu jis labai protingai ar adekvačiai galvojo, nes dar gąsdino, kad dar ir bendrininkas bus, nors jis visiškai nesusijęs. Galvojo, kad jis nesusijęs su ta byla ir jį dar bendrininku padarys. Jis nenorėjo būti bendrininkas. Jie bendravo nepiktai. Paskui jį ir sąžinė graužė. Tuo metu teisme nurodė, kad supranta, jog pasielgė neteisingai. Pripažino, kad tuo metu, būdamas išsigandęs, pasielgė neteisingai, jog buvo paveiktas, kad tas žmogus blogas, bus bendrininkas. To dalyko gailisi. Pareigūnų nekaltina. Jis tikrai neturi jokių žinių, kaip reikėjo elgtis dėl tokių pareigūnų veiksmų. Jis tą kartą viską supasakojo teisme ir pasakė visą teisybę. Viską prisipažino sąžiningai, kaip buvo. Jis ir teisme pasakė, kad dokumentus supildė netvarkingai. Jis (duomenys neskelbtini) teismo neprašė pateikti susipažinimui savo apklausos protokolo. Jis net negalvojo, kad bus teisiamas, nes buvo atėjęs paliudyti. Pasakė teisybę ir po to tą teisybę ištaisė. Teisme pasakė viską, kaip buvo, ko klausė, tikėjosi, kad viskas tuo turėtų pasibaigti. Jis negali vertinti pareigūnų elgesio, žino, kaip buvo. Negali vertinti, ar čia yra kažkokia nusikalstama veika, ar ne. Apklausos metu jis sutiko su jų pasiūlymu parašyti, kad negavo pinigų. Pareigūnas N. M. jam pateikė tokį pasiūlymą, rekomendaciją. Policijos įstaigoje jį apklausinėjo tik vieną kartą. Jis nežinojo, ar taip turi būti, ar ne dėl kito pareigūno dalyvavimo. Tyrėjai L. M. nenurodė, kad nepageidauja atsakyti į kito tyrėjo klausimus, kad jam yra daromas spaudimas, nes nežinojo, kad taip reikia daryti, nežinojo vidinės tvarkos. Atėję jo kažko klausė, kažką susakė. Galvojo, kaip jam pasielgti, ką jam dabar daryti. Negali atsakyti, ar jie veikė teisėtai, ar ne. Jis pradžioje ir pasakojo teisybę. Apklausos protokole buvo parašyta ne visai teisybė, nes ten buvo parašyta, jog jie pinigų negavo. Pasirašė po apklausos protokolu, kad perskaitė, surašyta teisingai, nes bijojo, kad gali būti patrauktas kaip bendrininkas, nors jis visiškai nesusijęs. Dabar supranta, kad gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą. Teisme sakė visą teisybę, nes viską pergalvojo ir suprato, kad buvo neteisus. Jis bijojo tapti bendrininkas. Policijoje jie aiškiai pasakė, kad, jei dabar pasirašys taip, tai bus visiškai laisvas, priešingu atveju, bus bendrininkas. Padarė buhalterinį nusižengimą, nes jie turėjo susipildyti dokumentus gavę pinigus, o jie juos susipildė truputį anksčiau. Tyrėja L. M. žinojo, kad tokia jo pozicija neteisinga, nes, kai įėjo N. M., ji viską girdėjo ir pritarė. Ji buvo kartu ir kalbėjo.

Liudytoja L. M. teisme parodė, kad žino, kodėl teismas ją kviečia kaip liudytoją, nes ji atliko apklausą, ir viskas užfiksuota. Detalių ir smulkmenų tikrai neprisimins. Atliko ikiteisminį tyrimą dėl (duomenys neskelbtini). Yra priimtas įsiteisėjęs (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendis, asmuo yra nuteistas. Buvo priimtos trys teisėjo atskiros nutartys, viena iš jų už melagingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu. Detalių konkrečių neįvardins, nes neprisimins, ką tyrėja užfiksavo. Ji patvirtina, kas užrašyta protokoluose, tai, ką sakė, tas ir užrašyta. V. S. apklausos detaliai nepamena. Asmenį prisimena, atpažino. V. S. apklausos metu buvo užpildyta asmens duomenų pažyma, jis buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir pasirašytinai supažindintas, tada atlikta apklausa. Ji mano, kad asmuo viską suprato dėl įspėjimo už melagingų parodymų davimą ir atsakomybės už tai. Apklausa galėjo būti mišri, t. y. ir laisvo pasakojimo forma, ir klausimais, jei reikėjo kažką patikslinti. Tikrai neatsimins, ar asmuo noriai pasakojo, ar ilgai galvojo atsakymus į klausimus, nes būna daug apklausų, o tą darbą dirba jau 26 metus. Čia 2017 m. įvykiai, apklausa buvo 2017-2018 m., bet nepamena datos, net ir laikotarpio negalėtų pasakyti. Apklausos protokolą surašė ji, jei užfiksuota, kad jis pasirašė, tai ji surašė. Jei protokolas spausdintas kompiuteriu, tai jį rašė ji. Kai surašo protokolą, tai asmeniui duoda susipažinti. Ji mėgsta tuos protokolus, kur pasirašo patys ir lieka originalas, nes jai labiau patinka tokie protokolai. Asmuo perskaito, kas atspausdinta, ir, jei yra pastabų, tai įrašo pastabas, tada pasirašo. Skaito visi, nes ji neleidžia nei vienam pasirašyti neskaičius protokolo. Kaip jie skaito, tai ji neseka, nes jie garsiai neskaito, kadangi paduodamas protokolas. Jie skaito tyliai ir pasirašo perskaitę. Visada protokolas yra paduodamas, kad perskaityti. Nepamena, ar asmuo buvo išreiškęs kažkokias pastabas, jog ji surašė kažką netinkamai, suklydo. Jei neužfiksuota protokole, tai reiškia, kad jokių pastabų nesakė. Jei būtų buvę kažkokių pastabų, tai būtų įrašyta į pastabas. Net leidžia jas įsirašyti pačiam, jei nori. Jei prie kažkokios skilties nėra nurodyta kažkokių pastabų, tai galima suprasti, kad asmuo pastabų neturėjo. Darant apklausas, asmeniui spaudimas nebuvo daromas, apie tai jos teisme jau klausinėjo, jau davė parodymus (duomenys neskelbtini) teisme. Kelis kartus jau buvo kviečiama. Nebuvo jokio spaudimo, apklausiama buvo taip, kaip ir numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – LR BPK). Apklausas vykdo savo darbo kabinete, jei užrašyta (duomenys neskelbtini), tai apklausė savo darbo kabinete. Turbūt savo darbo vietoje ji jau sėdėjo viena. Pradžioje sėdėjo su kolegomis. Nežino, gal tuo metu jau sėdėjo viena, bet tiksliai pasakyti negali. Dabar kabinete sėdi viena. Pradžioje sėdėdavo dviese. Nemano, kad tuo metu, kai atliko apklausą, jos kolegos darė kažkokią įtaką apklausiamam asmeniui. Jei ji viena yra įrašyta, nėra jokių dalyvaujančių, tai niekas ir negali kištis. Kiekvieną kartą, kai ji apklausinėja, įspėja dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, net jei apklausinėja papildomai. Kai apklausia antrą kartą, tai įspėja ir antrą kartą. Surašo ir įspėja dar kartą, kai surašo protokolą. Išaiškina atsakomybę prieš apklausą. Kai per apklausą asmuo pasako, ji suformuoja sakinį, bet temos neiškraipo. Jei pasako „taip“ ar „ne“, tai ji turi rašyti pilną sakinį. Stengiasi surašyti viską pažodžiui, tai, ką pasako, ir nenukrypti nuo turinio. Jis perskaito protokolą ir pasirašo. Kitas asmuo kalba mažai, tik atsako „taip“ arba „ne“, tai ji suformuotą klausimą užrašo protokole. Garsiai protokolo neskaitė. Garsiai skaito retai. Jei būna rankraštiniai raštai, kurių dabar rašo mažai, jei kažko nesupranta, ką įrašo, jei apklausinėja ne vietoje, tada garsiai ir perskaito, nes kartais asmuo neįskaito rankraštinių įrašų. Gal čia kur nors po protokolu yra įrašyta, kad perskaitė garsiai. Ji negalėjo taip pasakyti, kad perskaitė garsiai, nes garsiai neskaito. Tyrėja R. P. apklausinėjo ją kaip liudytoją. Gal neatkreipė dėmesio, bet tikrai negalėjo taip pasakyti, kad protokolas buvo perskaitytas garsiai, kai buvo apklausta kaip liudytoja. Nepamena, nepasakys, ar prieš apklausą vedė kažkokį pokalbį su liudytoju V. S., nes yra daug liudytojų, ji tikrai nepakomentuos kiekvieno. Įtariamieji būna labiau įsimintini negu liudytojai. N. M. yra buvęs jos kolega, kuris dabar yra pensijoje. Nežino, negali pakomentuoti, kodėl jis neįtrauktas į liudytojo V. S. apklausos protokolą. Ten buvo kažkokie (duomenys neskelbtini) dokumentai, bet dabar nepasakys, ar juos matė, ar nematė, neprisimena. Byloje yra sudėliota, kas kur paimta, tai yra užfiksuota. Kitą savaitę ji yra kviečiama į dar vieną bylą, jai atrodo, pas teisėją D. D.. Nežino, kuris ten kaltinamasis, nes jai tik parašyti liudytojai. Kiek žino, turėtų būti du kaltinamieji. Ją apie tai apklausė, kad ne vien V. S., bet ir kiti asmenys nurodo, jog buvo daromas spaudimas. Ten teisme buvo kalbėta, kad neleido nueiti į tualetą. Gal B. ar K. tada taip sakė teisme, ji neprisimins. Yra surašyti (duomenys neskelbtini) teismo protokolai, jei reikia paimti, tikrai nėra problemų, nes (duomenys neskelbtini) teisme tikrai yra padaryti garso įrašai. Ji nepakartos to, ką sakė ir kas kvietė. Jos tiriama byla buvo susijusi su įtariamuoju G. S., toje byloje yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o po to teismas priėmė tris atskiras nutartis. Dar vieną bylą pabaigė pati. Ji nedaro apklausos garso įrašo, jei nėra būtinybės. Ikiteisminio tyrimo pradžia yra ne jos, reikia žiūrėti bylos medžiagą. Ji nedalyvavo visuose pirminiuose veiksmuose. Ji nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Nedalyvavo, kai buvo priimtos visos prokuratūros sankcionuotos prievartos priemonės. Reikia žiūrėti į bylą, kada jai pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą. Ji tikrai ne nuo pradžių turėjo ikiteisminį tyrimą. Prieigą prie bylos turėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurie dirbo iki jos. Dabar nepasakys, ar byla atsirado IBPS, ar ji buvo vedama fiziškai. Nežino, ar N. M. turėjo prieigą, nes reikia žiūrėti byloje, joje yra visos vizos. Nežino, bet, jei nėra įrašyta, tai reiškia ir nebuvo N. M. užduodamų klausimų liudytojui. N. M. dirbo (duomenys neskelbtini), bet šiuo metu yra pensijoje. 2017 m. dar dirbo. Jis jos darbo kabinete nedirbo. Nepasakys, ar jis dalyvavo vykdant V. S. apklausą. Gal pirminėje medžiagoje buvo ir jo pirminiai veiksmai. Reikia pažiūrėti vizas, kaip užvizuota. Gal ir jam buvo pavesta medžiaga. Gal jis atlikinėjo pirmines kratas. Gal net yra ir jo apklausų. Jis neturėtų būti buvęs pas ją kabinete. Ji su juo nesėdėjo. Pašaliniai asmenys apklausoje nedalyvauja. Pagal viską neturėtų būti dalyvavęs apklausoje, nes ji neleidžia jokių pašalinių asmenų. Ji neatsimena, kaip jis atvažiavo, ar pati jį kvietė. Gal jį iškvietė, neįsivaizduoja, kaip jis atsirado kabinete. Dažniausiai pati kviečia su šaukimais, jei mini N. M., gal jį atvežė. Ji nepamena tokių aplinkybių, kad jis būtų dalyvavęs apklausoje. Ji mano, kad turėtų įrašyti N. M., kaip dalyvavusį asmenį, jei jis būtų dalyvavęs apklausoje. Nepamena, kad apklausos metu jis būtų įėjęs į kabinetą. Taip nedaro, kad atėjęs pareigūnas pradėtų uždavinėti klausimus asmeniui, kurio apklausą ji vykdo. Būna, jog ateina į kabinetą, bet uždaro duris ir išeina. Nedaroma taip, kad atėjęs pareigūnas prisėstų šalia ir vykstančios apklausos metu pradėtų uždavinėti klausimus. Didelės apimties finansinėse bylose bendrus veiksmus atlieka bendrai, bet grupės retai kada sudaromos. Turi galimybę surašyti ir pateikti kokiam pareigūnui atvesdinimą, kad jai padėtų. Gali paprašyti, kad įteiktų šaukimą, kad atvežtų. Didelėse finansinėse bylose nebūna taip, jog dirba tik ji, nes būna labai daug kratų. Jie visi dirba tokiose didelėse bylose, kaip ir ši byla, jei pasižiūrėti, tai tikrai dirbo vos ne visi pareigūnai. Būna pati pirminė medžiaga, o po to paveda, ir ji koordinuoja. Gali pavesti atlikti tam tikrus veiksmus pareigūnams, dalį prievartos priemonių, šaukimų įteikimą, atvesdinimus, nes vienai neįmanoma.

Liudytojas N. M. teisme parodė, kad ant šaukimo buvo parašyta, jog teismas jį kviečia kaip liudytoją byloje dėl melagingų parodymų davimo. Salėje sėdintis kaltinamasis jam matytas. Su juo teko susipažinti atliekant ikiteisminį tyrimą dėl (duomenys neskelbtini). Asmens, sėdinčio kaltinamųjų suole, statusas buvo liudytojas. Su šiuo asmeniu – liudytoju lyg ir atliko kažkokius procesinius veiksmus. Dabar tiksliai nepamena, bet lyg ir atliko kratą, poėmį, pagal reikalavimą įmonėje buvo išimami dokumentai. Kai atliko tuos veiksmus, tiesiogiai bendravo su dabartiniu kaltinamuoju. Žinoma, kad jam prisistatė. Lyg ir nevykdė šio asmens apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Tame ikiteisminiame tyrime atliko labai daug apklausų, bet šio asmens lyg ir neapklausinėjo. Aišku, jei apklausinėjo, tai yra protokolas. 2017 m. buvo (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausias tyrėjas. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Pamena kolegę L. M.. Nepamena, kad Lina apklausinėtų V. S.. Kai dirbo, jis sėdėjo su kolegomis, bet ne su L. M.. Yra buvę, kad įeini pas kolegą į kabinetą, pamatai, kad yra pašalinių asmenų, ir išeini. To nepamena, kad jis būtų įėjęs į kabinetą, kai buvo apklausinėjamas V. S.. Yra tokia praktika, jei ne vienas asmuo apklausinėja, tai turėtų atsispindėti protokole. Matytųsi protokole, kad jis dalyvavo kažkokioje apklausoje. Su V. S. turbūt bendravo apie bylą. Ten buvo tokia situacija, kad (duomenys neskelbtini) turėjo sandorių su (duomenys neskelbtini). Jie įtarė, kad tie sandoriai buvo fiktyvūs. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal (duomenys neskelbtini) pranešimą, kadangi jie nustatė pinigų trūkumą kasoje. Buvo įtariama, kad pateisinti tą trūkumą, buvo surašyti tikrovės neatitinkantys dokumentai. Dėl šios priežasties ir buvo atliekami veiksmai su ta įmone. Jis tikrai buvo toje įmonėje, ir buvo išimami dokumentai, susiję su (duomenys neskelbtini). Paimant dokumentus, apklausa nevykdoma, kadangi apklausa bus atliekama vėliau, tada išsiaiškinamos visos aplinkybės. Dabar nepamena, ką V. S. paaiškino dėl tų sandorių. Paprasčiausiai buvo išimami dokumentai. Gal tuo metu kažką kažkiek paaiškino, bet dabar negali pasakyti, ką jis paaiškino dėl tų sandorių su (duomenys neskelbtini). Turbūt, kad neaiškina tokių dalykų, ką asmeniui geriau sakyti, ką daryti, kad kažką patartų, nes neaišku, koks bus to asmens statusas. Kai atlikinėja tuos veiksmus, tai nežino, ar jis bus liudytojas ar įtariamasis. Jie tik įtarinėjo tą situaciją, bet tiksliai nežinojo, ar iš tikrųjų tie sandoriai fiktyvūs, neatitinkantys tikrovės, o gal jie realūs. Prieš tai asmens jis nepažinojo, nežinojo, kokie jo santykiai su kitu įtariamuoju. Praktikoje nėra taip, kad patarinėtų, ką ir kaip sakyti. Nelabai įsivaizduoja, kokiais metodais būtų galima bauginti asmenį. Neįvaizduoja, kuo galima bauginti suaugusį, veiksnų asmenį. Nusikaltimas ne toks, kad grėstų suėmimas, sulaikymas. Nežino, kada buvo atlikta jo apklausa, bet tikrai ne tą dieną, o tik po visų kratų atlikimo. Buvo apklausiamas teisme dėl dviejų liudytojų. Ten advokatas uždavė klausimus, kad jis atliko kažką ne taip. Buvo pagarsinti liudytojų parodymai, kurie visiškai neatitiko advokato išreikštos nuomonės apie juos. Jis konkrečiai nurodė, kad jis kažką liepė daryti, kad kažko liepė nedaryti, kad kažką liepė sakyti, ir, kad tokie duomenys yra tų liudytojų apklausose. Teisėjas pagarsino, bet tokių duomenų nebuvo. Kaip jis įsivaizduoja, čia yra tokia gynybos pozicija, kad kažkas kažką padarė ir tik ne tie, kas realiai tą padarė, todėl kaltas tyrėjas ar dar kažkas. Iš šitos bylos tikrai su niekuo jo nesieja draugystė ar konfliktinės situacijos. Kadangi jis yra iš (duomenys neskelbtini), tai įtariamąjį G. S. pažinojo seniai, žinojo tokį asmenį, žinojo, kad yra tokia (duomenys neskelbtini), o daugiau asmeninių, konfliktinių santykių nėra buvę ir iki šiol nėra buvę. Nebuvo tokio tikslo, kad bauginti asmenis, kažką daryti netinkamai, kažką kaltinti. Ne jie inicijavo tą tyrimą, ne jų buvo kažkokia informacija. Buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) pranešimas dėl šios situacijos. Tikrai tame pranešime dar nebuvo tos informacijos, kur tie pinigai yra. Tik pradėjus tyrimą, išaiškėjo kažkokios situacijos. Tokios praktikos nebūna, kad pasakoji, kas ką padarė, nes ten yra jų santykiai, santykiai tarp tų įmonių. Būna tokių situacijų, kad patys asmenys kažką papasakoja apie tuos sandorius dar net neatliekant apklausos, o atliekant kitus procesinius veiksmus. Dabar tiksliai neprisimena ir tiksliai negali teigti, ar kažko neužsiminė V. S. apie G. S. veiksmus, bet nėra tokios praktikos pasakoti bylos aplinkybes. Apklausos metu gali pasakyti, kad turi duomenis, ir tie duomenys skiriasi nuo tų, kuriuos asmuo pasakoja, tačiau tų duomenų nedetalizuojant. Čia tam, kad asmuo pagalvotų, ar iš tikrųjų pasakoja teisybę, tačiau nėra tokios praktikos, kad pasakoti konkrečiai, kas ką padarė ir kaip padarė, kodėl čia su juo kažkas daroma. Tikrai nepamena tokio atvejo. V. S. dalyvavo teismuose, tai gal dėl to ir žino visą tą situaciją. Jei jis dalyvavo apklausos metu, tai turėtų būti įrašytas į apklausos protokolą kaip dalyvaujantis asmuo. Pagal V. S. žodžius, tokie žodžiai iš jo buvo grasinimas, buvo spaudimas ar dar kažkas. Tokios situacijos nepamena, kad kažką panašaus būtų sakęs, kad jei papasakos, jog tuos pinigus gavo, tai bus bendrininkas. Jei dalyvavo ir kartu su tyrėja apklausinėjo asmenį, tai turėtų būti nurodyta apklausos protokole. Tikrai tokių dalykų apie dokumentų sunaikinimą ir, kad buhalterė žino, kaip tą daryti, sakyti negalėjo. Tikrai negalėjo sakyti apie pinigų priėmimo kvitų naikinimą. Gali patikslinti, kad prieš tai nei vienas liudytojas jo niekuo nekaltino, o tai darė kaltinamojo advokatas. Nei vienu atveju nebuvo kaltinamas dėl liudytojų apklausų pačių liudytojų, o tai darė G. S. advokatas. Kaltinamojo G. S. advokatas iš kažkur ištraukė, teigė, kad ir teisme apklausti liudytojai yra taip pasisakę. Tačiau buvo pagarsinti liudytojų parodymai, ir ten nebuvo jokių grasinimų, kaltinimų ar nurodymų, kaip teigė advokatas. Čia nėra patarinėjimas, kad nurodė liudytojams, kaip įforminti dokumentus, kaip turi būti grąžinami pinigai, kad neklastotų, nepasirašinėtų dokumentų. Asmuo klausė, ar gali kažką daryti atgaline data, jis asmeniui ir nurodė, kad atgaline data jokių dokumentų pasirašyti negalima. Yra asmenys, kurie nelabai supranta, ką jie ten daro. Dabar tokių dalykų neprisimena, kad liudytojai, turėdami finansines operacijas pagrindžiančius dokumentus, apklausose apkalbėtų save ir kitus asmenis. Pirkimo – pardavimo dokumentas galėjo būti sutartis, kurią išėmė iš (duomenys neskelbtini) ir kuri susijusi su (duomenys neskelbtini). Dokumentas yra dokumentas, tikrina, ar turinys atitinka formą. Daugiau buvo apklausinėjami asmenys, ar tikrai tie sandoriai vyko. Kai vykdavo apklausos, tyrėjai dažniausiai užsidarydavo duris. Aišku, ten patalpos nėra didelės, tai būdavo, kad vaikštai ir matai asmenį, stovintį už durų. Tada jį įleidi. Gal šiuo atveju buvo toks variantas, kad jis V. S. įleido į patalpas. Ten paprastai į tas patalpas nepateksi, nes turi skambinti, kad ateitų ir įleistų. Būna, kad įleidi ir nuvedi iki tyrėjo kabineto. Šiaip, kai apklausinėja, duris užsidaro. Šiuo atveju tiksliai negali atsakyti, nepamena, bet gal iš tikrųjų jis jį įleido į patalpas. Tikrai nebuvo praktikuojami tokie dalykai, kaip spaudimas kažkam, bauginimo veiksmai. Dažnai būna ir taip, kad asmuo įvertina kaip bauginimus teisių ir pareigų išaiškinimą arba įtarimo pagarsinimą įtariamajam, pasakymą, kokia sankcija gresia. Asmuo turi žinoti, o jų pareiga jiems pareigas išaiškinti. Tačiau žmonės, kurie nebuvo susidūrę su teisėsauga, dažniausiai tai vertina visai kitaip. V. S. apklausos nevykdė ir net nežinojo, kas jis gali būti, ar jis bus liudytojas, ar įtariamasis, todėl tokių dalykų, kaip teisės ir pareigos, net neaiškino. Gal ir turėjo tokių įtarimų, kad jis gali būti ir įtariamasis.

Be liudytojų parodymų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

2020-06-16 (duomenys neskelbtini) nutartimi, iš kurios matyti, kad, įsiteisėjus 2020-06-16 (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui, nutarta prokurorui pranešti apie tai, jog liudytojas V. S. 2019-12-14 (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje, parodydamas, kad kaltinamasis G. S. grynais pinigais sumokėjo 13 664,75 Eur (duomenys neskelbtini) pagal jos vardu išrašytus: 2017-01-03 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2017-01-05 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2017-01-06 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2017-01-09 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2017-01-12 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), nors teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) šių pinigų pagal minėtus pinigų priėmimo kvitus negavo, galimai davė melagingus parodymus, tai yra, galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 str. 1 d. (1 t., b. l. 4-5).

2020-06-16 (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiu, iš kurio matyti, kad G. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 222 str. 1 d. bei 223 str. 1 d., N. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 6 d. ir 222 str. 1 d., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta (1 t., b. l. 24-118).

2021-12-02 (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi, iš kurios matyti, kad pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą buvo pakeista (duomenys neskelbtini) teismo 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalis, nustatant, kad G. S. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį turi atlyginti dalį – 36 000 Eur iš (duomenys neskelbtini) priteistos 84 241,28 Eur dydžio turtinės žalos, kitą teismo nuosprendžio dalį paliekant nepakeistą (1 t., b. l. 119-139).

2021-12-28 (duomenys neskelbtini) teismo pateiktomis dokumentų kopijomis iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. V. S. įspėjimu ir priesaika, 2018-12-14 teisiamojo posėdžio protokolu, kuriame užfiksuota V. S. apklausa, 2019-01-19 teisiamojo posėdžio protokolu, kuriame užfiksuota liudytojos L. M. apklausa (2 t., b. l. 3-4, 15-32, 33-42).

2022-01-24 (duomenys neskelbtini) teismo pateiktomis dokumentų kopijomis iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 2017-03-02 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) V. S. išaiškinimo protokolu, 2017-03-02 liudytojo V. S. apklausos protokolu (2 t., b. l. 45-47, 48-50).