Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2‑10301‑488/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

5. Sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 53,87 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo 2022 m. birželio 19 d. iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 10 d.) yra formaliai pagrįstas ir tenkintinas. Taip pat sprendė, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 5,39 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. spalio 25 d. ir 23 procentų dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 27 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 18 d.), skaičiuojant nuo tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 150,78 Eur sumos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

11. Apeliacijos objektą sudaro tik pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis atmesti reikalavimai dėl vėlavimo palūkanų, dalies sutarties administravimo bei sutarties sudarymo mokesčių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Finansų bitė“ ir atsakovės R. K. 2021 m. lapkričio 20 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 25977791 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 770,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti kitus mokėjimus, numatytus Sutarties specialiojoje dalyje numatytais terminais ir tvarka. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2024 m. lapkričio 18 d., tačiau atsakovė nesilaikė mokėjimo grafiko, ieškovė siuntė atsakovei raginimus sumokėti skolą, į kuriuos atsakovė nereagavo, dėl ko Sutartis buvo nutraukta.

13. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko teismas priteisė ieškovei iš atsakovės negrąžintą kredito sumą. Apeliantė, pateikusi apeliacinį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti ieškovės reikalavimo dėl 2,38 Eur vėlavimo palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ši ieškovės reikalavimą, konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos savo esme yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo ir negali būti priteisiamos kartu su delspinigiais už tą patį laikotarpį.

14. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Paskolos grafiką iki Paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Vėlavimo palūkanų paskirtis nėra kompensuoti kredito davėjo nuostolius, o sumokėti papildomą mokestį už naudojimąsi kredito davėjo pinigais ilgiau, nei nustatyta Paskolos įmokų grafike. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos ieškovės argumentus, su jais nesutinka.

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

16. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punktą palūkanos yra pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 23 procentų dydžio palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis.

17. Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti.

18. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą, nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmokas. Taigi, ieškovės deklaruojamos vėlavimo palūkanos yra nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai pripažino kompensuojamosiomis palūkanomis.

19. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčo sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. Bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).

20. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas ir spręstina, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas, ir delspinigius už tą patį laikotarpį.

21. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė tvirtina, kad administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą Paskolos sutarties laikotarpį, kad tai nėra mokestis kompensuoti kredito davėjo nuostolius, kaip pasisakė pirmosios instancijos teismas.

22. Skundžiamame sprendime už akių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, t. y., nutraukusi sutartį, ieškovė nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovės mokamų įmokų ir kt., ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, sprendė, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

23. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal šią Sutartį. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sulygo, kad mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,93 procento per mėnesį.

24. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodydama, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė, nutraukusi Sutartį, nebeturėjo administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovės mokamų įmokų, kaip nurodyta Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte, todėl nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių apeliantė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti.

25. Taigi, reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Skolą išieškant teisme gali būti priteistos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo procese – vykdymo išlaidos. Dėl to ieškovei priteisus visą administravimo mokestį, skaičiuojamą ir po Sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

26. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei prašant priteisti visą administravimo mokestį, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės reikalavimas gali būti tenkinamas tik iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteisiant administravimo mokesčio sumą, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, o kitoje dalyje reikalavimą pripažįstant nepagrįstu.

27. Dėl sutarties sudarymo mokesčio pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė 69,68 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, todėl, prašydama priteisti iš atsakovės 58,10 Eur sutarties sudarymo mokestį, prašė jį sumokėti pakartotinai, taip galimai nepagrįstai praturtėdama. Apeliaciniame skunde apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka, teigdama, kad sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, jį atsakovė įsipareigojo grąžinti investuotojams, o ne ieškovei, kaip nurodė teismas skundžiamame sprendime.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus argumentus bei į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sumokėjusi sutarties sudarymo mokestį, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus laiko iš esmės pagrįstais. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punktą, sutarties sudarymo mokestis – sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas Paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir Kreditingumo vertinimo mokestį, o 3.13 punkte, be kita ko, nurodoma, kad „pasibaigus Aukcionui ir Paskolos gavėjui akceptavus Skolintojų (-ių) siūlymus, Organizatorius atlieka šiuos veiksmus: <...> (iii) perveda Sutarties sudarymo mokestį Organizatoriui (iv) įskaito lėšas iš Skolintojų (Paskolos sumą) į Paskolos gavėjo paskyroje esančią Elektroninių pinigų sąskaitą ir suformuoja mokėjimą iš Paskolos gavėjo paskyros į jo nurodytą banko sąskaitą“. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo Skolintojų paskolintos sumos (9,05 proc.). Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas Paskolos išmokėjimo metu. Pažymėtina, kad pagal mokėjimų grafiką sutarties sudarymo mokestis investuotojams nebuvo sumokėtas sutarties sudarymo metu, o išdėstytas dalimis – 69,69 Eur sutarties sudarymo mokesčio išdėstyta mokėti iki 2024 m. lapkričio 18 d. po 1,93 Eur, 2024 m. lapkričio 18 d. turėjo būti sumokama paskutinė 2,13 Eur įmoka. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio keistina, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės 58,10 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio.

Dėl bylos procesinės baigties bei bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, bei atsižvelgė į aktualią teismų praktiką, tačiau nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio keistina, papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės 432,20 Eur nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, taip pat perskirstytinos pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

31. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš viso 998,12 Eur sumą, tačiau patenkinta reikalavimų dalis sudaro 921,11 Eur, t. y., 92 procentus pareikštų reikalavimų. Atsižvelgus į tai, iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 21 Eur žyminio mokesčio ir 334 Eur už teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

32. Apeliaciniu skundu ieškovė skundė teismo sprendimo dalį dėl 135,11 Eur (vėlavimo palūkanų ir sutarties administravimo bei sudarymo mokesčių). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju priteistina suma sudaro 58,10 Eur, taigi patenkinta 43 procentai apeliacinio skundo reikalavimų. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 21 Eur (žyminis mokestis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei priteistina iš atsakovės 9 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 626,79 (šešių šimtų dvidešimt šešių eurų 79 ct) negrąžintos paskolos, 53,87 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 87 ct) palūkanų, 22,01 Eur (dvidešimt dviejų eurų 01 ct) administravimo mokesčio, 58,10 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 10 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 5,39 Eur (penkių eurų 39 ct) negautų pajamų, 23,00 procentų dydžio negautas pajamas nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. spalio 27 d.) iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant 150,78 Eur, 4,17 Eur (keturių eurų 17 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 334 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus) teisinės pagalbos išlaidų – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – valstybės naudai. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 Eur (devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.