- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- eAN2-4-935/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00108-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB „A.“
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius
- Suinteresuotas asmuo
- UAB "Asepas"
- Pažeidėjas
- UAB „EVA KING“
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos UAB „A.“ atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. Pareiškėjos UAB „A.“ atstovas advokatas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriui pateikė 2020 m. kovo 31 d. prašymą pradėti administracinių nusižengimų tyrimą dėl galimai padarytų nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnyje ir 261 straipsnyje, nes UAB „B.“ užsiima savavaldžiavimu, neteisėta valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuoma, pažeisdama NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu patvirtinto valstybinio žemės sklypo planą ir kitų žemės sklypo naudotojų interesus, uždaro įvažiavimą į žemės sklypą ir pravažiavimus per jį, trukdydama kitų teisėtų žemės sklypo naudotojų vykdomai veiklai, pažeisdama priešgaisrinės saugos reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. NŽT Vilniaus miesto skyrius Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-402-(14.49.81) nustatė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimą, nurodė, kad įvairūs objektai yra sandėliuojami bei skardinių plokščių tvora įrengta valstybinės žemės sklype, pastatų naudotojai nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarties, taip pat šiame akte nurodyta, jog nėra laikomasi Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 papunkčio reikalavimų.
3. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 49SJN-3221-(14.49.136.E.) nurodė, kad šiuo metu žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka, žemės sklypo naudotojai sklypu naudojasi bendrai, todėl šiuo metu NŽT Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis Žemės naudojimo patikrinimo akte 49ŽN-402-(14.49.81) nustatytomis aplinkybėmis, negali identifikuoti, ar konkretaus žemės sklypo bendraturčio teisės yra pažeidžiamos.
4. NŽT 2020 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. 1SS-2355-(5.9 E.) nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu buvo nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti, tačiau nebuvo išskirtos realios naudojamos žemės sklypo dalys. Kol žemės sklypui nėra nustatyta naudojimosi tvarka, kurios nustatymas reikštų teisę naudotis konkrečia bendro daikto dalimi, tol laikytina, kad žemės sklypu yra naudojamasi bendrai. Žemės sklypui nėra nustatyta naudojimosi juo tvarka, o žemės sklypo naudotojai sklypu naudojasi bendrai, todėl nėra galimybių nustatyti, ar konkretaus žemės sklypo naudotojo teisės yra pažeidžiamos.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą NŽT 2020 m. gruodžio 30 procesinį sprendimą (raštą Nr. 1SS-2355-(5.9 E)), kuriuo paliktas nepakeistas NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. lapkričio 23 d. procesinis sprendimas (raštas Nr. 49SJN-3221-(14.49.136.E)) ir pareiškėjos UAB „A.“ atstovo skundo netenkino.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Apeliaciniame skunde pareiškėjos UAB „A.“ atstovas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos atstovo skundo netenkino remdamasis faktu, jog Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas 2020 m. balandžio 28 d. nutarimu, kuris buvo paliktas nepakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, nutarė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 518 straipsnį. Skunde pažymima, kad priimtuose procesiniuose sprendimuose asmens veiksmai buvo vertinami savavaldžiavimo aspektu, o jokių išvadų dėl žemės naudojimo negalėjo būti ir nebuvo padaryta.
Žemesnės instancijos teismas
8. Advokato įsitikinimu, teiginys, kad UAB „A.“ neturi NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu valstybiniame žemės sklype jai priskirtų sklypo dalių, neatitinka tikrovės, t. y. administracinio akto turinio. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas minėtą įsakymą, juo patvirtintą planą bei nagrinėdamas bylą, kurioje buvo sprendžiamas būtent su žemės naudojimo pažeidimu susijęs klausimas, turėjo būti pakankamai kompetentingas ir padaryti išvadas pagal galiojusį administracinį aktą.
9. Skunde pabrėžiama, kad, priimant sprendimą dėl savavaldžiavimo, nebuvo vertinamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-402-(14.49.81) turinys, jame nustatyti faktai. Dėl šios priežasties anksčiau išnagrinėtoje byloje priimtais procesiniais sprendimais nebuvo pagrindo vadovautis. NŽT Vilniaus miesto skyrius Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-402-(14.49.81) yra nustatyta, kad buvo nesilaikoma Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 punkto bei ŽĮ 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 16 punkte yra nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi ANK, pradeda administracinio nusižengimo teiseną. Vis tik šiuo atveju NŽT Vilniaus miesto skyrius nutarė administracinio nusižengimo teisenos nepradėti.
10. Pareiškėjos atstovas tvirtina, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pagal teisės aktuose numatytą kompetenciją privalėjo pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnį, nustatantį atsakomybę už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, naudojimą ir vengimą juos grąžinti bei ANK 261 straipsnį, nustatantį atsakomybę už žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdymą žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Šiuo atveju pareiškėja nesiekė ir nesiekia, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pradėtų administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnį, nes tokia kompetencija šiai institucijai nėra suteikta, todėl minėtos institucijos pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal minėtą ANK straipsnį ir nebuvo prašoma.
11. Advokato įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog ANK 110 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą iš esmės atitinka savavaldžiavimą, kad ANK 518 straipsnio norma yra bendroji, o ANK 110 straipsnio norma yra specialioji, sukonkretinanti savavalžiavimo veiksmus, yra visiškai nepagrįsti. Paminėtos normos yra skirtingi administraciniai nusižengimai, su skirtingais objektais bei skirtingais administracinės atsakomybės traukimo subjektais.
12. Be to, skunde nurodoma, kad principas non bis in idem šioje byloje būtų reikšmingas, jeigu atsakingas asmuo būtų buvęs patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn už savo veiksmus. Vis tik byloje nebuvo nustatyta tokių faktų. Taigi nebuvo ir nėra pagrindo konstatuoti non bs in idem principo reikalavimų pažeidimo.
Šalies argumentai
13. Pareiškėjos atstovas aiškina, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog UAB „B.“ 2019 metais ne kartą kreipėsi su tapataus pobūdžio reikalavimais UAB „A.“ atžvilgiu (dėl savavališko žemės sklypo dalies užėmimo ir trukdymo patekti į prie UAB „B.“ nuosavybės teise priklausančių pastatų) neturi nieko bendra su nagrinėjama byla, kurios esminis pagrindas yra NŽT Vilniaus miesto skyrius Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-402-(14.49.81), jo turinys, jame užfiksuoti pažeidimai.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą NŽT Vilniaus miesto skyriaus atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
15. Atsiliepime sutinkama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartyje padaryta išvada, kad, esant nesutarimams tarp žemės sklype esančių pastatų savininkų, nėra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, kuria galėtų būti nustatytos kiekvienam sklypo naudotojui tenkančios žemės sklypo dalys, kuriomis jie gali naudotis. Dėl šios priežasties žemės sklypas yra naudojamas bendra tvarka ir nėra pagrindo teigti, kad UAB „B.“ sandėliavo daiktus UAB „A.“ teritorijoje ir taip trukdė jiems patekti į žemės sklypo teritoriją bei vykdyti savo veiklą. Atsiliepime tvirtinama, kad kol minėtos įmonės nėra įsigijusios ar išsinuomojusios tam tikros konkrečios žemės sklypo dalies, nėra pagrindo teigti, jog viena įmonė užima kitai įmonei priskirtą žemės sklypo dalį. Šiuo metu žemės sklypas nuosavybės teise yra valdomas Lietuvos Respublikos (patikėjimo teise NŽT), žemės sklypo nuomos sutartys nėra sudarytos, o NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymai dėl žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo jokios žemės sklypo valdymo teisės minėtoms įmonėms nesuteikia.
16. NŽT Vilniaus miesto skyriaus atstovo įsitikinimu, pareiškėjos atstovui buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad pagal esamą situaciją NŽT Vilniaus miesto skyrius negali identifikuoti ar konkretaus žemės sklypo bendraturčio teisės yra pažeidžiamos.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB „B.“ atstovė advokatė prašo UAB „A.“ apeliacinį skundą atmesti.
18. Atsiliepime nurodoma, kad žemės sklype sandėliuojami daiktai priklauso UAB „B.“, o ne kitam subjektui, t. y. žemės sklypu naudojasi subjektas, kuriam šiame žemės sklype priklauso du pastatai ir kuris gali juo naudotis taip, kaip tai daro ir UAB „A.“. Nei UAB „A.“ užsakymu parengtas žemės sklypo planas, nei NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 26 d. įsakymas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo planas, nesuteikia UAB „A.“ teisės į kokią nors žemės sklypo dalį. Asmeniui teisę naudotis valstybiniu žemės sklypu ar jo dalimi suteikia tik Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartis. Šiuo atveju nekilnojamojo turto registre jokių įrašų nei apie valstybės su UAB „A.“ sudarytą nuomos sutartį, nei apie sudarytą valstybinio žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį nėra.
19. Atsiliepime tvirtinama, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu patvirtino UAB „A.“ užsakymu matininko parengtą žemės sklypo planą ir jo pagrindu nustatė žemės sklypo dalis, reikalingas kiekvienam žemės sklype savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti, t. y. nustatė išnuomojamų žemės sklypo dalių dydį. Taigi minėtas įsakymas yra tik pirmoji po prašymo išnuomoti žemės sklypo dalį gavimo žemės nuomos procedūros stadija, po kurios turi būti atlikti kiti teisės aktuose nustatyti veiksmai tam, kad būtų pasirašyta nuomos sutartis, kuri suteiks asmeniui teisę naudotis žemės sklypo dalimi. UAB „B.“ apskundė NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 26 d. įsakymą ir nuomos procedūra buvo sustabdyta iki, kol bus išnagrinėtas skundas. Taigi vėliau jokie kiti valstybinės žemės sklypo nuomos procedūros veiksmai nebuvo atlikti.
20. UAB „B.“ atstovė nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 4 d. priėmė įsakymą, kuriuo pakeitė 2018 m. balandžio 26 d. įsakymą. Šis 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymas yra apskųstas visų žemės sklype esančių statinių savininkų Vilniaus miesto apylinkės teismui. Jokie kiti žemės sklypo pardavimo ar nuomos procedūros veiksmai UAB „B.“ nebuvo atlikti, t. y. nuomos sutartys dėl žemės sklypo dalių, reikalingų statiniams pagal paskirtį naudoti, nėra sudarytos. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 26 d. įsakymo teisė UAB „A.“ naudotis valstybinės žemės sklypu atsirasti negalėjo ir neatsirado, nes teisės aktuose, nepriklausomai nuo UAB „A.“ pageidavimų, yra nustatyti kitokie naudojimosi valstybinės žemės sklypu pagrindai.
21. UAB „B.“ atstovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai nustatė, kad nei UAB „A.“ užsakymu parengtas žemės sklypo planas, nei NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 26 d. įsakymas, kuriuo patvirtintas tas žemės sklypo planas, nesuteikia UAB „A.“ teisės į kokią nors žemės sklypo dalį. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir kitas bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad įvažiavimas į teritoriją buvo užstatytas ar žemės sklype įvairius objektus sandėliuoja tokios teisės neturintis subjektas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pareiškėjos atstovo advokato apeliacinis skundas netenkintinas.
22. Pagal ANK 110 atsako tas, kas savavališkai užėmė arba naudojo žemę, mišką, vandens telkinius, o pagal ANK 261 straipsnį atsako tas, kas naudojo žemės sklypą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdė žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju iš tikrųjų nėra pagrindo tvirtinti, jog buvo padarytas koks nors administracinis nusižengimas.
23. ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. ŽĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai (normoje yra numatytos ir išimtys) parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse yra įtvirtinta, kad kitos paskirties valstybinės žemės sklypas yra išnuomojamas sudarant nuomos sutartį, o parduodami sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. ŽĮ 9 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Iš esmės analogiškas reikalavimas yra nustatytas ir žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai (ŽĮ 10 straipsnio 2 dalis). Taigi, asmuo turi teisę naudotis valstybinio žemės sklypo dalimi tais atvejais, kai sudaro žemės sklypo nuomos arba pirkimo-pardavimo sutartį. Teisės aktai nenumato kitų pagrindų naudotis valstybinio žemės sklypo dalimi.
24. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu, kuris buvo pakeistas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu, valstybinės žemės sklype buvo išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Taip pat nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartys dėl valstybei priklausančio sklypo, kuriame yra nuosavybes teise UAB „A.“ ir UAB „B.“ priklausantys pastatai, iki šiol nėra sudarytos (jų sudarymo procedūra nėra užbaigta). Šių faktų pareiškėjos UAB „A.“ atstovas neginčijo ir neginčija. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 26 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymais buvo nustatytos žemės sklypo dalys savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti, tačiau nebuvo nustatytos realiosios žemės sklypo dalys, t. y. konkretus naudojamas žemės sklypo plotas. Įvertinęs nurodytus faktus su šio procesinio sprendimo 23 pastraipoje aptartu teisiniu reguliavimu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su išvada, kad, nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, žemės sklypo naudotojai juo naudojasi bendrai.
25. NŽT Vilniaus miesto skyrius Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-402-(14.49.81) yra nurodyta, kad patikrinimo metu buvo nustatyti ŽĮ 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų pažeidimai, taip pat nurodyta, jog nėra laikomasi Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 papunkčio reikalavimų. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-402-(14.49.81) turinys neleidžia tvirtinti, jog buvo padaryti kokie nors administraciniai nusižengimai.
26. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 papunkčio reikalavimų nesilaikymas yra nustatomas, kai žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai užimama žemė ir (ar) naudojami vandens telkiniai. Iš Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-402-(14.49.81) turinio matyti, kad nei vieno iš Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 papunktyje nurodytų reikalavimų nesilaikymo atvejo nebuvo nustatyta, t. y. šiame akte nėra niekaip užsimenama, jog yra kaip nors pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, buvo savavališkai užimta žemė.
27. ŽĮ 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nagrinėjamu atveju Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-402-(14.49.81) yra nurodyta, jog įvairūs objektai yra sandėliuojami bei skardinių plokščių tvora įrengta valstybinės žemės sklype, o pastatų naudotojai nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl yra pažeidžiami ŽĮ 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimai. Vis tik yra visiškai akivaizdu, kad aptariamame akte nėra nurodyta, kodėl tam tikrų objektų sandėliavimas bei įrengta skardinių plokščių tvora kaip nors pažeidžia kokių nors subjektų interesus. Čia pažymėtina, kad Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-402-(14.49.81) yra nurodyta, jog žemės sklypas yra naudojamas pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir būdą, patekimas į žemės sklypą yra galimas. Įvertinus tai, kas buvo aptarta, su teisiniu reguliavimu nurodytu šio procesinio sprendimo 23 pastraipoje bei faktais nurodytais šio procesinio sprendimo 24 pastraipoje, nėra pagrindo tvirtinti, kad vieno iš žemės sklypo naudotojo pretenzijos kitam žemės sklypo naudotojui dėl įvairių objektų sandėliavimo vietos, nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, t. y. iš esmės kilus ginčui dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, yra pagrindas tvirtinti, jog buvo padarytas koks nors teisės pažeidimas. Be to, pastebėtina ir tai, kad žemės nuomos sutarčių sudarymo procedūra šiuo metu nėra pasibaigusi dėl kilusių ginčų, kurie yra sprendžiami civilinėje byloje. Tiek UAB „A.“, tiek UAB „B.“ šiuo metu iš esmės yra tokioje pačioje teisinėje padėtyje, t. y. naudojasi žemės sklypo dalimis pagal savo poreikius, nesudariusios žemės sklypo nuomos sutarčių.
28. Konstatavus, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 110 ir (ar) 261 straipsniuose, apeliacinės instancijos teismas nevertins nei apeliacinio skundo, nei pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su non bis in idem principo galimu pažeidimu, ANK 110 ir 518 straipsnių santykiu, anksčiau priimtų sprendimų dėl UAB „A.“ bei UAB „B.“ analogiškų prašymų ir skundų nagrinėjimo rezultatų reikšmės šiai bylai, nes, atsižvelgus į anksčiau išdėstytus argumentus, jie nebeturi reikšmės priimamam sprendimui.
29. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, tenkinti UAB „A.“ atstovo advokato apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.
30. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas UAB „A.“ atstovo prašymas, kuriame prašoma minėtai bendrovei priteisti 592,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė dėl apeliacinio skundo parengimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra jokio pagrindo, ypač įvertinus faktą, jog apeliacinis skundas nėra tenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis paliekama nepakeista. Be to, pažymėtina ir tai, kad ANK 666 straipsnyje yra nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju jokio asmens kaltės klausimas negalėjo būti ir nebuvo sprendžiamas, todėl pareiškėjos patirtų išlaidų išieškojimas nėra galimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, iniciuodamas teisinius procesus, turi elgtis atsakingai bei sąžiningai, tuo pačiu jis privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, jei jo reiškiami reikalavimai bus nepagrįsti, kartu suprasdamas, kad tokiu atveju jis negaus patirtų išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą ir UAB „A.“ atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.