Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., jo atstovui advokato padėjėjui J. Z., suinteresuotam asmeniui O. T., išnagrinėjusi V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2015 m. sausio 24 d., apie 2.20 val., Grigiškėse, Šviesos g. 7, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. parodė savo kaltę pilnai pripažįstantis. Teigė sausio mėn. iš draugų sužinojęs, kad pardavinėjamas „VW Passat“ automobilis, dėl ko jis atvažiavo į Lentvarį apžiūrėti automobilio. Jis bendravo su O. T., iš kurios sužinojo, kad automobilis yra su defektais. Paskambino į autoservisą, kad galėtų diagnozuoti gedimus. Telefoninio pokalbio metu jam buvo paaiškinta, kad meistrai dėl darbo krūvio iš karto apžiūrai automobilio priimti negali, apžiūrės po 4-5 dienų, vėliausiai po savaitės. Susitarė, kad atsiradus laikui šie paskambins, o jis savo ruožtu iš karto atvarys automobilį patikrinimui. Jis O. T. davė grynais 200 Eur, kad ši automobilio niekam kitam nebesiūlytų pirkti. Pinigų perdavimas įformintas nebuvo, jie susitarė žodžiu. Be to, O. T. jam davė automobilio raktelius, kad servise esant atsilaisvinusiai vietai ten nuvarytų automobilį. Pabrėžė, kad rakteliai buvo duoti būtent šiam tikslui, t. y. nuvažiuoti apžiūrai iki autoserviso. A. V. teigimu, po 4-5 dienų jam iš tiesų paskambino iš serviso, kur jis ir nuvarė automobilį. Iki Lentvario atvažiavo iš draugo pasiskolintu „VW Golf“ automobiliu, sėdo į „VW Passat“ ir nuvarė jį į autoservisą apžiūrėti defektų. Iš servizo paskambino vakare ir pasakė, kad jis gali atsiimti automobilį, pastarasis yra sutvarkytas. Jam paėmus automobilį, paskambino draugai, kurie paprašė juos nuvežti į Grigiškes. Grįždamas pamatė iš priekio atvažiuojančius policijos pareigūnus, dėl ko išsigando, nes neturėjo teisės vairuoti (niekada nebandė įgyti). Pamatęs, jog pareigūnų automobilis apsisuka, jis padidino greitį, nestojo, po to nusuko į kiemus, kur paliko automobilį, o pats išlipęs ėmė bėgti. Dėl tokių savo veiksmų gailisi, nežinojo, kad tokioje situacijoje gali būti konfiskuotas automobilis (jei būtų žinojęs, tikrai nebūtų vairavęs). Taip pat pažymėjo, jog automobilio „VW Passat“ dokumentai (techninės apžiūros pažyma, registracijos dokumentai, draudimas) buvo automobilyje, t. y. juos ten buvo palikusi O. T.. Tikino pažįstantis O. T. vyrą bei akcentavo, kad pati O. T., su kuria bendravo dėl automobilio pardavimo, neleido paimti automobilį kitu tikslu nei nuvaryti jį iki autoserviso. Taip pat pabrėžė, kad pastaroji girdėjo jo pokalbį su autoserviso darbuotoju, be to, matė, kad iki jos namų jis atvažiavo automobiliu (b. l. 43-44).

Teismo posėdyje apklaustas suinteresuotas asmuo (transporto priemonės savininkė) O. T. parodė, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Norėjo parduoti automobilį, kadangi šis turėjo defektų. Labai apsidžiaugė, kai iš karto atsirado asmuo, norintis jį pirkti. Ji pati V. V. nepažinojo, tačiau apie jį buvo užsiminęs vyras, kuris sakė jį pažįstantis. Dėl automobilio pardavimo su V. V. bendravo ji. Pastarasis automobiliu susidomėjo ir apsisprendė jį pirkti, tačiau iš pradžių norėjo nuvaryti į servisą apžiūrai. Jis grynais davė 200 Eurų užstatą, pinigų perdavimas raštiškai neužfiksuotas. Kadangi tuo metu servisas buvo užimtas, ji davė V. V. automobilio raktelius, kad šis galėtų nuvaryti automobilį, kai servise atsiras laisva vieta. Ji pati yra labai užimta, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, namuose yra du mažamečiai vaikai, todėl neturi laisvo laiko. Automobilio raktelius davė tik tuo tikslu, kad šis nuvarytų automobilį apžiūrai ir nebuvo nė kalbos, kad pastarasis juo galės važinėti savo reikmėms. Neturėjo jokio pagrindo manyti, kad V. V. neturi teisės vairuoti. Nors ji to pastarojo neklausė, tačiau matė, kaip iki jos namų V. V. atvažiavo automobiliu. Atiduodama raktelius, džiaugėsi atsiradusiu pirkėju ir galimybe kuo greičiau parduoti automobilį, be to, vyras sakė, kad pirkėją pažįsta, buvo susitarta, kad šis nuvažiuos tik iki autoserviso, todėl nepagalvojo, kad elgiasi netinkamai, patikėdama šiam transporto priemonės raktus. Pabrėžė, jog šeimoje auga du mažamečiai vaikai, gyvena vienkiemyje, jos vyras neturi teisės vairuoti, be to, automobilis yra vienintelė šeimos transporto priemonė. Automobilio kaina siekia 3-4 tūks. eurų, šiuo metu neturi finansinių galimybių įsigyti kitą automobilį, o be jo šeimai taptų itin sudėtinga. Konfiskavus automobilį, patirtų griežčiausią administracinę nuobaudą, nors pati jokio pažeidimo ir nepadarė (b. l. 44-45).

Motyvuojamoji dalis

V. V. kaltę padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-24966968-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu pilnai prisipažįsta, jo kaltę taip pat įrodo Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulių A. J. ir V. I. 2015-01-24 tarnybiniai pranešimai (b. l. 5, 6), kuriuose užfiksuota, kad 2015-01-24 patruliuojant apie 02.20 val., važiuodami Šviesos g./Kovo 11-osios g., pastebėjo važiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris be jokios priežasties važiuodamas vinguriavo. Vairuotojas pastebėjęs pareigūnus, padidino greitį. Įjungę švyturėlius, pareigūnai bandė stabdyti minėtą automobilį, tačiau jo vairuotojas padidinęs greitį nuvažiavo Šviesos gatve, pavojingai manevruodamas pasuko į Šviesos g. 7-o namo kiemą, kur iššoko iš automobilio ir pasišalino. Vejantis vairuotoją tris kartus buvo pareikalauta sustoti, priešingu atveju pagrasinant panaudoti elektrošoką, bet vairuotojas nereagavo, dėl ko buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Vairuotojas krisdamas nutraukė zondų laidus ir šalinosi link upės, perplaukė į kitą krantą ir pasislėpė krūmuose. Apie įvykį buvo praneštą VPK OVS. Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę (b. l. 7). Vilniaus apskrities VPK rinktinės TOS AVAG vyr. specialisto R. K. 2015-01-27 tarnybiniame pranešime, užfiksuota, jog buvo nustatyta, kad „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pilietei O. T. (b. l. 4). Pastaroji rašytiniame paaiškinime nurodė automobilį ketinusi parduoti piliečiui V. V.. Prieš porą savaičių V. V. davė užstatą ir paprašė leisti patikrinti automobilio techninę būklę, kad galėtų įvertinti galutinę kainą. Buvo sutarta kad V. V. automobilį pasiims sutartu laiku. Nežinojo, kad pastarasis neturi teisės vairuoti (b. l. 11).

Taigi įvertinus paties V. V., O. T. parodymus, rašytinę bylos medžiagą, t. y. policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. V. nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į aplinkybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas (2014-03-20 nutarimu baustas pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį), už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis (9 klasių išsilavinimo, vedęs, nuo 2015-02-18 įsidarbino, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, paskutiniu metu daugiausia už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo). Nors V. V. ir nurodo dėl savo veiksmų besigailintis, tačiau tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kadangi administracinius teisės pažeidimus (nepaisant to, kad daugiausia jie yra kitos rūšies) jis daro sistemingai, kritiškai savo elgesio nevertina, teigiamų išvadų nedaro, todėl jo gailėjimasis laikytinas deklaratyviu. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. V. baudą, artimą ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam maksimaliam baudos dydžiui. Be to, teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdyje išreikštą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą, išdėsto paskirtos baudos mokėjimą dalimis (pastarasis įsidarbino pusei etato, turi eilę įsiskolinimų, skirtingose antstolių kontorose jam užvestos vykdomosios bylos, paties teigimu, įsiskolinimų dydis siekia apie 27 tūkst., neturi jokio nekilnojamo turto) (b. l. 21, 22, 23, 24).

Tuo pačiu pažymėtina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija, taikoma asmenims, neturintiems teisės vairuoti, be piniginės baudos numato ir papildomą administracinę nuobaudą, automobilio konfiskavimą arba netaikant jo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo V. V., tiek suinteresuoto asmens O. T. parodymus, turi pakankamą pagrindą manyti, jog transporto priemonės savininkė buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, kuomet davė V. V. automobilio raktelius. Nepaisant to, jog, kaip abu tikina, pastarasis automobilį galėjo paimti tik vieninteliu tikslu – nuvaryti jį iki autoserviso, tačiau ji, kaip transporto priemonės savininkė, nesiėmė pakankamų priemonių deramai pasirūpinti savo nuosavybės apsauga. Visgi administracinės nuobaudos taikymas kiekvienu atveju turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nagrinėjamoje byloje administracinė nuobauda - turto konfiskavimas susijusi su asmens nuosavybės teisių apribojimu. Teismas, atsižvelgdamas į O. T. gyvenamąją vietą (gyvena už miesto ribų), tai, kad ji augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas lanko mokyklą, automobilis „VW Passat“ yra vienintelė šeimos transporto priemonė, dėl ko akivaizdu, kad jos netekimas paliestų visos šeimos interesus, ženkliai apsunkindamas jų užtikrinimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad V. V. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – būtų aiškiai per griežta ir neadekvati, o ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant šios nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

V. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt eurų (1 380 Eur) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Paskirta bauda turi būti sumokėta per 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpį, pradedant mokėti nuo 2015 m. balandžio 1 d. ir mokant kas mėnesį po šešiasdešimt devynis eurus (69 Eur) iki visiško baudos sumokėjimo. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.