Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-02-12 · Administracinė byla Nr. A-442-216-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-12
Bylos Nr.
A-442-216-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
Trečiasis asmuo
D. D. M.
Pareiškėjas
Kauno apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 11.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A442 - 216/2009Procesinio sprendimo kategorija 11.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuotojo asmens D. D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui D. D. M., dėl įsakymo dalies ir sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr.01-1574 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo Kauno mieste“ 1.2 punktą, kuriuo įsakyta iš K. P. išpirkti, pretendentui pasirinkus kompensavimo būdą, 65238 kv. m 90185,0 Lt nominalios vertės žemės, bei Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr.544 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui K. P.“ 3.1.4 punktą, kuriuo nuspręsta išpirkti iš K. P. 6,5238 ha bendros 90185,0 Lt vertės žemės.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamos administracinių aktų dalys yra neteisėtos, nes neteisingai buvo nustatyta žemės vertė. Buvusio žemės savininko A. P. žemė, į kuria pretendavo K. P., yra kaimo vietovėje. Tuo tarpu atsakovas žemę nepagrįstai įvertino kaip miesto žemę, dėl ko netinkamai buvo apskaičiuota jos vertė. Tokiu būdu buvo pažeisti įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4, 5 ir 16 straipsniai.

Atsakovas su pareiškėjo prašymu sutiko.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotasis asmuo su pareiškėjo prašymu nesutiko.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir panaikino Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr.01-1574 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo Kauno mieste“ 1.2 punktą bei Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr.544 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui K. P.“ 3.1.4 punktą.

Teismas nurodė, kad K. P. 1992 m. lapkričio 11 d. Kauno miesto valdybai padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo A. P. išlikusį nekilnojamąjį turtą. Remiantis archyviniais dokumentais, A. P. Pažaislio valsčiaus Rudmenų kaime iki nacionalizacijos turėjo 13,75 ha žemės. Ginčijamais Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 19 d. įsakymu ir sprendimu K. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,875 ha (1/2 dalį nuo 13,75 ha) žemės, suteikiant neatlygintinai 3512 kv. m naudojamą žemės sklypą Skirvytės g.8, Kaune ir nurodant, kad 65238 kv. m. žemės išperka valstybė, pretendentui pasirinkus kompensavimo būdą (išperkamos žemės nominali vertė 90185,0 Lt). Rudmenų kaimo ribos, pagal orientacinį Kauno apskrities Pažaislio valsčiaus Rudmenų kaimo ribų planą ir dabartinį administracinį paskirstymą, patenka į Kauno rajono ribas. Šios aplinkybės neginčijo ir K. P., kuris mirė 1996 metais, įpėdinė D. D. M.. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto lygiavertiškumo principo. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057, 81 punkte nustatyta, kad kai atlyginama už valstybės išperkamą žemę, taip pat už žemę, kurios piliečiai įstatymo nustatytais atvejais nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr.205. Remiantis šia metodika, A. P. nuosavybės teise valdytos žemės 1 ha vertė yra 1080 Lt, o 6,8750 ha žemės ploto vertė - 7425 Lt. Tuo tarpu ginčijamais atsakovo aktais suteikto neatlygintinai 0,3512 ha naudojamo žemės sklypo Skirvytės g.8, Kaune nominali kaina nustatyta 20229,12 Lt. Todėl akivaizdu, kad likusio 6,5238 ha žemės ploto vertė (90185,0 Lt) nustatyta neteisėtai. Teismas nurodė, kad, atkuriant nuosavybės teises K. P., buvo netinkamai pritaikyta valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo metodika. Ginčijamomis atsakovo aktų dalimis buvo pažeistos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, todėl šios aktų dalys naikintinos.

III.

Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotasis asmuo D. D. M. prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą, nurodant, kad jai priteisiama iš atsakovo už 6,875 ha žemę 7425 Lt.

Apeliantė nurodo, kad, nagrinėjant bylą, nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad, statant Kauno HES, buvo iškelti visi pastatai iš paruošiamo Kauno marių dugno. 1957 metais iš šio dugno buvo iškeldinta ir K. P. šeima, kuriai buvo suteiktas 0,25 ha žemės statybinis sklypas Skirvytės g.8, Palemone, Kauno rajone (dabar ši vietovė yra miesto ribose) ir į šį sklypą perkeltas gyvenamasis namas. Už šį sklypą K. P. susimokėjo 1993 metais, todėl šis sklypas negali būti laikomas kompensacija už paliktą žemę marių dugne. Suteiktas sklypas buvo kaimo vietovėje ir jo vertė buvo ne tokia, kokia nurodoma atsakovo dokumentuose. Apeliantė nurodo, kad, pripažinus, jog nagrinėjamu atveju žemės vertė turi būti nustatyta kaip kaimo vietovėje esančios žemės, atsakovo įsakymas ir sprendimas turėtų būti pakeisti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir nurodo, kad byloje ginčijamais atsakovo aktais buvo visiškai atsiskaityta su K. P. už A. P. nacionalizuotą žemę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr.01-1574 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atstatymo Kauno mieste“ 1.2 punktą bei Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr.544 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui K. P.“ 3.1.4 punktą. Šiais ginčijamų administracinių aktų punktais buvo nuspręsta išpirkti iš K. P. 65238 kv. m žemės, kurios vertė 90185 Lt, plotą (b.l. 18, 19).

Pareiškėjas savo reikalavimą grindė tuo, kad iš K. P. išperkama žemė nepagrįstai buvo įvertinta kaip miesto žemė, todėl netinkamai buvo apskaičiuota jos vertė. Pareiškėjo teigimu, valstybės išperkamos žemės vertė yra 7425 Lt.

Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčą, privalėjo patikrinti, ar, nustatant minėtos valstybės išperkamos žemės vertę, buvo laikytasi skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusių teisės aktų, reglamentavusių valstybės išperkamos žemės vertės nustatymą, reikalavimų. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr.01-1574 bei Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr.544 priėmimo metu valstybės išperkamos žemės vertės nustatymo tvarką reglamentavo Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ patvirtinta Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodika. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad iš K. P. išperkamos žemės vertė yra 7425 Lt, taikė Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Žemės įvertinimo metodika, kuri negaliojo skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu. Be to, kaip matyti iš dokumentų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadą dėl žemės vertės nustatymo, turinio, žemės vertė buvo nustatyta irgi vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtina Žemės įvertinimo metodika (b.l. 20, 21). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis)

Taip pat, nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir procesinės teisės normas. Teismo posėdžio protokole turi būti nurodoma bylą nagrinėjančio teismo pavadinimas ir sudėtis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė trijų teisėjų kolegija (b.l. 55-57). Tačiau teismo posėdžio protokole nurodyta, kad bylą nagrinėjo vienas teisėjas (b.l. 50-53). Teismo posėdžio protokolas yra vienintelis procesinis dokumentas, kuriame fiksuojama žodinio proceso eiga. Kadangi teismo posėdžio protokole nenurodyta teismo sudėtis, todėl neįmanoma patikrinti, ar bylą išnagrinėjo teisėtos sudėties teismas, ar teismo sprendimą priėmė tie teisėjai, kurie nagrinėjo bylą. Šis procesinės teisės normų pažeidimas irgi yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, bylą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuotojo asmens D. D. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė