Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), našlė, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. U. 2019 m. balandžio 15 d., apie 12.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą norėdama atkeršyti sugyventiniui S. D. (S. D.) už tai, kad šis išėjo iš namų, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. apie tai, kad 2019 m. balandžio 13 d., apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), sugyventinis S. D. panaudojo prieš ją fizinį smurtą – spyrė du kartus koja jai į kojas, vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į nugarą taip sukeldamas fizinį skausmą, dėl ko 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamoji I. U. 2019 m. liepos 16 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir parodė, kad įtarimą suprato ir savo kaltę pripažįsta visiškai. Į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas neįrašyta. Parodymus duos rusų kalba, nes lietuvių kalbos gerai nemoka. 2019 m. balandžio 13 d. ji supyko ant sugyventinio S. D., nes jis norėjo išeiti iš namų, o ji norėjo, kad jis pasiliktų. Iki 2019 m. balandžio 15 d. jo nebuvo namie. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus ir pasakė, kad sugyventinis S. D. ją primušė, nors jokio smurto jis prieš ją nenaudojo. Atvykę policijos pareigūnai ją įspėjo už melagingų parodymų davimą ir už melagingą pranešimą policijai dėl nebūto nusikaltimo. Kai kvietė policijos pareigūnus ji buvo neblaivi ir labai supykusi ant sugyventinio, norėjo jam atkeršyti už tai, kad jis išėjo iš namų, todėl ir melagingai pranešė pareigūnams, kad sugyventinis prieš ją naudojo fizinį smurtą. 2019 m. balandžio 18 d. buvo iškviesta pas ikiteisminio tyrimo tyrėją ji apklausos metu pasakė visą tiesą, kad sugyventinis jos nemušė, kad pamelavo, nes norėjo atkeršyti. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, savo kaltę visiškai pripažįsta, suprato, kad pasielgė blogai. Daugiau naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi.

Kaltinamosios I. U. kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, be jos pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Iš 2019 m. liepos 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1- ojo veiklos skyriaus tyrėjos L. A. surašyto tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019 m. balandžio 15 d. I. U., gimusi (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, laikotarpiu nuo 12:20 val. iki 12:30 val., apklausiama (duomenys neskelbtini), pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, melagingai nurodydama, kad 2019 m. balandžio 13 d., apie 20:00 val. (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis S. D., panaudojo fizinį smurtą, t. y. koja trenkė du kartus į kojas ir ranka vieną kartą sudavė į nugarą taip I. U. sukeldamas fizinį skausmą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (b. l. 4–8).

Iš 2019 m. balandžio 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad I. U. parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d., apie 20:00 val. (duomenys neskelbtini) jos sugyventinis S. D. mušė ją rankomis ir kojomis taip sukeldamas fizinį skausmą. Apklausiant liudytoja I. U. parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d., apie 20:00 val. (duomenys neskelbtini), sugyventinis atėjo po darbų iš miško ir atnešė 1 litro talpos sidro butelį. Jie jį gėrė kartu, o vėliau susiginčijo ir jis jai kojomis du kartus į kojas ir ranka vieną kartą sudavė į nugarą, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 10).

Iš įvykio vietos apžiūros matyti, kad nustatyta, kad apžiūros objektas medinis vieno aukšto namas. Įėjus į vidų yra prieškambaris ir dešinėje vienas kambarys, kuriame netvarkingai išmėtyti rūbai, ant grindų tuščias plastikinis alaus butelis. Grumtynių pėdsakų nesimato (b. l. 11).

Iš 2019 m. balandžio 16 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) S. D. pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį matyti, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), sugyventinis S. D. panaudojo prieš ją fizinį smurtą – spyrė du kartus koja jai į kojas, vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į nugarą taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 15).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras Jonas Selilionis priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta pavesti VA VPK Vilniaus r. PK pareigūnams spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo I. U. atžvilgiu, pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (b. l. 22–23).

Nukentėjusysis S. D. 2019 m. rugsėjo 25 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. vakare jis ir jo sugyventinė I. U. dviese namuose gėrė. Apie 20:00 val. abu buvo jau stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Tada I. pradėjo inicijuoti konfliktą, ji jam priekaištavo, kad nieko nedaro, niekur nedirba, dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Ginčo metu jis atsistojo ir tiesiog išėjo iš jos namų į savo namus, kurie yra (duomenys neskelbtini). Ten jis pernakvojo. Visą tą laiką I. jam skambino, tačiau jis nekėlė ragelio, nes jos priekaištai jam atsibodo ir nenorėjo su ja bendrauti. 2019 m. balandžio 15 d. jis grįžo namo pas I. Kai įėjo ji jam pasakė, kad iškvietė policiją. Dėl ko nepaaiškino, nes buvo išgėrusi. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai pabendravo su I. kieme. Apie ką jie kalbėjo jis nežino, nes negirdėjo. Vėliau policijos pareigūnai įėjo į namą ir jį sulaikė. Pasakė, kad jo sugyventinė I. U. parašė pareiškimą, kuriame kaltina jį neva jis ją primušė, tačiau jis to nedarė. Jis niekada nėra naudojęs smurto I. atžvilgiu. Kai I. pradeda provokuoti konfliktą jis visą laiką išeina. Nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. jis buvo laikinai sulaikytas areštinėje. Atvykusiai ikiteisminio tyrimo tyrėjai papasakojo visą tiesą, kad I. U. jį apšmeižė. Žino, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas ir kad pradėtas ikiteisminis tyrimas jos sugyventinės I. U. atžvilgiu. Jis pretenzijų sugyventinei dėl to, kad ji melagingai jį apkaltino nebūtais dalykais neturi, jokios žalos nepatyrė. Sutinka kad ikiteisminis tyrimas jos sugyventinės I. U. atžvilgiu būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinio ieškinio nereikš. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad I. U. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios parodymus, nukentėjusiojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami I. U. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalyje padarymą skirti kaltinamajai baudą. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 46).

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje neteista (b. l. 53) , tačiau tris kartus bausta administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus, t. y. už žinomai melagingus pranešimus policijai apie smurtą artimoje aplinkoje (b. l. 51–52), registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 49). Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kaltinamajai skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam minimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

I. U. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 54 MGL (2700 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu I. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 36 MGL (1800 eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamoji turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK 352 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.