- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-156-885/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07076-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- J. Š., O. S.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. Š. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, minėta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu J. Š. paskirtos bausmės neatlikta dalimi, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį ir J. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuteistajai skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas J. Š. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. spalio 7 d.
J. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta iki bausmės vykdymo pradžios.
Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas O. S., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. Š. nuteista už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijusi ne mažiau kaip 0,073 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ją, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė su savimi iki 2019 m. kovo 29 d., apytiksliai 1.00 val., kai būdama prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio baro, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė vieną plastikinį maišelį su 0,073 g psichotropinės medžiagos – amfetamino O. S., tokiu būdu neteisėtai platino psichotropines medžiagas.
J. Š. nuteista už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įsigijusi nedidelį kiekį – ne mažiau kaip 0,070 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ją, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. kovo 29 d., apie 12.15 val., kai minėtame bute kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė švirkštą su skysčiu, kurio sudėtyje yra 0,070 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
II. Apeliacinio skundo bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde J. Š. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendį dalyje, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Apeliantės manymu, nuosprendžio dalis, kuria ji yra pripažinta kalta perdavus O. S. amfetaminą, nepagrįsta byloje surinktais įrodymais, paremta prielaidomis ir samprotavimais, todėl neteisėta. Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus vertinant įrodymus, taikė prezumpciją bei nesilaikė teismų praktikos, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių negalima pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai.
2.2. Jos ir O. S. parodymai baudžiamojo proceso metu detalėse kito, tačiau tos detalės yra nereikšmingos. Esmines aplinkybes jie aiškino vienodai, kad ji O. S. jokių psichotropinių medžiagų neperdavė, o pas jį rasta ne tik amfetaminas, bet ir MDMA tabletės, kurių perdavimas jai neinkriminuotas, o jis jas įgijo dieną prieš jų susitikimą Naujininkų mikrorajone, Vilniuje ir iki jiems susitinkant jau turėjo su savimi.
2.3. Apeliantė nesutinka, kad jų susitikimas nebuvo atsitiktinis. Ji su O. S. telefonu bendravo nuo 2019 m. kovo 13 d. 2019 m. kovo 28 d., apie 20.50 val. ji išsiuntė jam SMS, į kurią O. S. atrašė po daugiau kaip valandos. 2019 m. kovo 28 d., apie 23.52 val. – vėl išsiuntė O. S. žinutę, į kurią atsakymo negavo. Byloje yra fiksuoti kontaktai tarp jos ir O. S., tačiau pokalbio ar susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis turinio nėra. Nei jos, nei O. S. niekas neklausė apie ką jie susirašinėjo įvykio dieną. Šie duomenys kaip tik patvirtina jų parodymus, jog įvykio vietoje jie susitiko atsitiktinai. Teikdama pavežėjos paslaugas, nesant klientų, dažnai atvažiuoja į įvykio vietoje esantį lošimų saloną išgerti kavos. Iš „(duomenys neskelbtini)“ gautos informacijos matyti, jog 2019 m. kovo 29 d. turėjo klientą nuo 0.14 val. iki 0.18 val., o tai patvirtina, kad ji tuo metu dirbo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad išlipusi iš automobilio įvykio vietoje, ji tarsi kažko lūkuriuoja, tačiau ji rūkė, o su cigarete užeiti į lošimo automatų saloną draudžiama. Kaip tik tuo metu ir pamatė pažįstamą O. S., su kuriuo, pagal įprotį, susitikę apsikabino, tokiu būdu pasisveikino. Jų bendravimas truko apie 3 minutes, po ko ji nuėjo į lošimo automatų saloną, kur vėliau ją rado policijos pareigūnai.
2.4. Pasak apeliantės, remdamasis nepagrįsta prielaida apie galimo susirašinėjimo telefonu su O. S. turinį, teismas padarė klaidingą išvadą, kad ji ir O. S. įvykio laiku susitiko neatsitiktinai, o susitarę. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, joks daikto perdavimo momentas filmuotoje medžiagoje neužfiksuotas. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje 2019 m. balandžio 19 d. jai buvo pareikštas įtarimas ne tik dėl amfetamino perdavimo O. S., bet ir dėl pas jį rasto MDMA tablečių platinimo, kuris vėliau nepasitvirtino. O. S. viso proceso metu nuosekliai aiškino ne tik amfetamino, bet ir MDMA tablečių įgijimo aplinkybes, kurios nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigtos.
2.5. Apeliantė nurodo, kad apžiūrėjus jos drabužius ir automobilį, jokių draudžiamų daiktų rasta nebuvo. Jos rankinėje rastas raktų pakabukas, kurį teismas laiko elektroninėmis svarstyklėmis ir jį vertina kaip jos kaltės įrodymą platinus psichotropinę medžiagą. Ant minėto pakabuko specialistai rado metamfetamino pėdsakų. Nuosprendyje nurodyta, kad svarstyklės (rakto pakabukas) buvo naudojamos ne kaip pakabukas, o pagal paskirtį (kaip svarstyklės), tačiau kas ir kada jomis naudojosi, byloje duomenų nėra.
2.6. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai ignoravo jos paaiškinimą, jog minėtą pakabuką ji naudojo tik kaip daiktą, kuriuo galima pasišviesti. Apžiūrint teisme daiktinį įrodymą, pastebėjo, kad nors pakabukas ir panašus į tą, kurį iš jos paėmė pareigūnai, tačiau jo auselė nebuvo sulūžusi, be to jame nematė lemputės, kuria galima pasišviesti. Dėl šių priežasčių suabejojo, ar šis daiktinis įrodymas yra jos.
2.7. Pareigūnas E. P. nurodė, kad pakabukas buvo paimtas įvykio vietoje ir supakuotas taip, kad nesiliestų su kitais daiktiniais įrodymais, tačiau ji paaiškino, kad rastas jos rankinėje pakabukas įvykio vietoje jai buvo gražintas, o tik pristačius ją į policijos įstaigą, vėl buvo paimtas. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino. Psichotropinių medžiagų pėdsakų ant pakabuko atsiradimo aplinkybės byloje nėra nustatytos, o jos paaiškinimai nepaneigti.
2.8. Apeliantės įsitikinimu, toks daiktinis įrodymas apskritai negali būti pripažintas tinkamu BPK 20 straipsnio prasme. Analogiškai ir dėl amfetamino pėdsakų ant jos rankų nuoplovų. Ji teikia pavežėjo paslaugas ir dirba su grynaisiais pinigais. Specialistas T. S. paaiškino, kad psichotropinių medžiagų pėdsakai ant asmenų rankų galėjo patekti kontakto su šiomis medžiagomis užterštais objektais metu, tame tarpe ir nuo pinigų. Šios medžiagos pašalinamos nuo rankų jas plaunant, šluostant ar liečiant kitus objektus. Prieš susitikimą su O. S., ji vežė klientus, kurie su ja atsiskaitė grynaisiais pinigais. Be to, nebuvo nustatinėjama, ar ant maišelių, rastų pas O. S., yra jos pirštų ar kitokie pėdsakai. Todėl teismo išvada, kad ant raktų pakabuko ir jos rankų nuoplovose rasti psichotropinės medžiagos pėdsakai įrodo jai pareikštą kaltinimą, yra nepagrįsta.
2.9. Teismas jos kaltę grindžia liudytojo A. K. parodymais, kuris stebėjo įvykį per vaizdo kamerą ir pranešė apie įtarimus platinant draudžiamas medžiagas budėtojų daliai. Liudytojas teisme į jos gynėjos klausimą atsakė, kad draudžiamos medžiagos perdavimo momento nematė, nes ji (nuteistoji) tuo metu buvo atsisukusi į vaizdo kamerą nugara.
2.10. Teismas jos kaltę platinus psichotropinę medžiagą grindžia pareigūnų parodymais, tačiau pareigūnai E. P., A. S., N. P. nurodė, jog gavę pranešimą apie galimą draudžiamų medžiagų platinimą Turgaus g., Vilniuje, atvyko į įvykio vietą ir pas O. S. drabužiuose rado maišiukus su milteliais bei tabletėmis, o pas ją jokių draudžiamų medžiagų nerado. Pareigūnai platinimo fakto nematė, todėl jų parodymai nepatvirtina jai pareikšto kaltinimo.
2.11. Liudytojas A. K. teismui paaiškino, kad vaizdo įraše laiko paklaida su realiu laiku gali būti iki 30 sekundžių. Šis liudytojas nurodė, kad budėtojų dalį apie tariamą nusikaltimą informavo 0.40 val. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad jie pranešimą iš budėtojų dalies gavo 0.50 val. Teismas nurodė, kad pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė apytikslį laiką. Tačiau šioje situacijoje keistai atrodo teismo vertinimas, kai liudytojas A. K. budėtojams praneša apie tariamą nusikaltimą 20 minučių anksčiau, o pareigūnai gauna pranešimą daugiau kaip dešimčia minučių anksčiau nei įvykdomas tariamas nusikaltimas. Teismas, nustatydamas jos ir O. S. susitikimo ir tariamą psichotropinės medžiagos perdavimo laiką, vadovaujasi vaizdo įraše fiksuotu laiku, o liudytojo A. K. ir pareigūnų parodymus apie tariamą nusikaltimo laiką nepagristai laiko nereikšmingu. Tokios teismo išvados rodo šališkumą jos atžvilgiu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į skundą negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra surašytas laikantis BPK 304-307 straipsnių reikalavimų, yra aiškus ir logiškas. Jame pateikti motyvai dėl įrodymų vertinimo, baudžiamojo įstatymo taikymo, bausmės skyrimo, aptartos visos versijos bei motyvuotai priimtos arba atmestos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigia.
5. Nuteistosios apeliaciniame skunde keliami klausimai apie teismo atliktą netinkamą įrodymų vertinimą, pateikiant jame savą įrodymų vertinimo versiją. Nuteistoji iš bylos dokumentų ir nuosprendžio išrinko vietas, kurios neatitinka jos versijos arba kuriose prokuratūros surinkti įrodymai yra prieštaringi, ir jas interpretuodama grindžia savo nekaltumą. Tačiau, priimant sprendimus baudžiamosiose bylose, toks nuteistosios pasirinktas įrodymų vertinimo būdas teismui nėra priimtinas. Teismas tokio įrodymų vertinimo būdo negali naudoti, nes tai prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 daliai, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas negali pasirinkti vienų aplinkybių ar motyvų, tuo labiau jei jos yra prieštaringos, ir jomis grįsti sprendimą, nekreipdamas dėmesio į kitas aplinkybes ir motyvus. Teismas privalo išnagrinėti ir įvertinti visas aplinkybes, nustatyti, kaip klostėsi įvykiai ir padaryti teisingas išvadas. Kaltininko versija nebūtinai yra teisinga, svarbu, ar ją patvirtina, ar paneigia kokie nors kiti byloje esantys įrodymai.
6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, juos išsamiai išanalizavo bei teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistosios J. Š. kaltės dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos pagrindė ne samprotavimais ar prielaidomis, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų A. K., E. P., N. P., A. S. parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiūros ir savanoriško pateikimo protokolais, vaizdo įraše užfiksuotais įrodomaisiais bylos duomenimis, specialistų išvadomis ir kitais rašytiniais dokumentais. Šių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutapo tarpusavyje, patvirtino ir papildė viena kitą, sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais vadovavosi pagrįstai. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistosios kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pakanka J. Š. kaltei nustatyti ir paneigti gynybinę versiją, kad jokių psichotropinių medžiagų ji su savimi neturėjo, O. S. neperdavė, su juo tik atsitiktinai susitiko, o byla jai buvo iškelta dėl liudytojo A. K. keršto už jos pareiškimą dėl seksualinio priekabiavimo.
8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistosios J. Š. kaltę grindė liudytojo A. K. parodymais, kadangi minėtas liudytojas, stebėdamas taip vadinamąjį „karštą tašką“ užfiksavo, kaip iš taksi automobilio išlipusi moteris susitiko su iš naktinio kazino išėjusiu vyru, kurio rankos buvo tuščios, o po kontakto su moterimi, vyras jau turėjo polietileninį maišelį, kurį įsikišo į kišenę (3 t., b. l. 111-114). Liudytojas apie galimą narkotinių medžiagų platinimą iš karto pranešė policijos budėtojui. Nuteistosios kaltę patvirtina jos ir O. S. sulaikyme dalyvavusių pareigūnų parodymai. Liudytojai E. P., N. P., A. S. patvirtino, kad iš VPK OVS gavę pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), VPK OVS kameromis buvo pastebėti asmenys, galimai platinantys narkotines medžiagas, iš karto nuvyko nurodytu adresu. Radijo ryšiu VPK budėtojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) g. esančioje parduotuvėje – bare turi būti vyras trumpais plaukais, apsirengęs juoda odine striuke ir mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, kurio kelnių kišenėje gali būti narkotinių medžiagų. Užėję į visą parą alkoholiu prekiaujančią parduotuvę, pastebėjo vyrą, stovintį prie baro, kaip vėliau paaiškėjo, O. S., kuriam pasiūlė išeiti į lauką. Jis nesipriešino. Elgėsi ramiai, rankų į kišenes nekišo. Liudytojas E. P. nurodė, kad atlikus vyro dalinę apžiūrą, O. S. dešinėje džinsų kišenėje rado maišiuką su milteliais, o striukės vidinėje kišenėje rado maišiuką su 2 violetinės spalvos tabletėmis. Vyras nieko nekomentavo. Jam buvo uždėti antrankiai, o narkotines medžiagas N. P. įdėjo į lateksinę pirštinę, kurią paėmė iš tarnybinio automobilio. Tada iš VPK OVS paskambino budėtojas ir pranešė, kad minėtam vyrui galimai narkotines medžiagas padavė moteris trumpais šviesiais plaukais, kuri po to užėjo į šalia esantį kazino. N. P. ir E. P. nurodė, jog jie užėjo į šalia baro esantį kazino, ten buvo požymius atitinkanti moteris, kuri stovėjo prie lošimo aparatų. Jie prisistatė, paprašė išeiti į lauką. Lauke paaiškino, kad ji yra įtariama disponavimu ir platinimu narkotinių medžiagų. Ji viską neigė. Pasakė, kad ji čia atvyko automobiliu, dirba pavežėja. Moteris pateikė asmens dokumentą, buvo nustatyta, kad tai J. Š.. Iškvietė kitą ekipažą, kad moters apžiūrėti atvažiuotų pareigūnė. Kol jie laukė kito ekipažo, tos moters akivaizdoje apžiūrėjo kitoje gatvės pusėje stovėjusį automobilį raudonos spalvos „Ford Fiesta“. Bagažinėje rado rankinę, kurioje buvo juodos spalvos mažos svarstyklės (1 t., b. l. 102, 105, 120, 123-1; 3 t., b. l. 114-117, 178-179). Maišelis su milteliais buvo pateiktas tyrimui ir 2019 m. balandžio 15 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateiktoje birioje medžiagoje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,073 g (41,9 proc.) (2 t., b. l. 35-36).
9. Nuteistoji tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad nei vienas iš liudytojų nematė, kad ji būtų ką nors perdavusi. Akcentavo policijos pareigūnų parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose esančius laiko nesutapimus su vaizdo įraše užfiksuotu laiku. Bei nurodė, kad ji nepagrįstai nuteista, vadovaujantis tik prielaidomis ir spėlionėmis, remiantis suklastota tyrimo medžiaga bei iškelta baudžiamąja byla. Teisėjų kolegijai tiek A. K., tiek policijos pareigūnų E. P., N. P., A. S. parodymai abejonių nekelia. Vertinant minėtų liudytojų parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nenustatyta esminių prieštaringų aplinkybių, kurios leistų abejoti parodymų patikimumu, be to, jie neprieštarauja byloje esančiai vaizdo medžiagai, kurioje yra užfiksuota informacija apie narkotinių medžiagų perdavimą.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atidžiai išanalizavo byloje esančio vaizdo įraše užfiksuotą informaciją bei ją įvertino kitų duomenų kontekste. Nuosprendyje pagal vaizdo kameros įrašą pateikiama įvykio chronologinė eiga. Minėtas vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas pirmosios instancijos teismo posėdyje kelis kartus (3 t., b. l. 118-119, 179-180). Tiek apeliantė, tiek O. S. vaizdo įraše save atpažino. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip J. Š., automobiliu atvykusi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio baro, esančio (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 29 d., 00.59 val., išlipa iš automobilio ir prieina prie pastato, į vidų neina, vaikščiodama pirmyn atgal prie laiptų rūko. Sutiktina, kad J. Š. dešinėje rankoje cigaretė, kitą ranką laiko po pažastimi. O. S. išeina iš pastato, prieina prie J. Š. ir jiedu apsikabina 01.00.36 val.; 01.00.38 val. O. S. dešinė ranka J. Š. ant peties, o kairė tuščia ranka nuleista. Tuo metu J. Š. perdeda kažką iš vienos rankos į kitą. 01.00.40 val. J. Š. atsisuka veidu į O. S., jis ištiesia jai kairę ranką, į kurią J. Š. kažką įdeda. O. S. apžiūri kairėje rankoje esantį paketėlį 01.00.40 val. Paima jį į dešinę ranką ir įsideda į dešinę džinsinių kelnių kišenę 01.00.52 val. (1 t., b. l. 130-136, 143). Taigi akivaizdžiai matosi, kad J. Š. perdavė O. S. paketėlį, kurį O. S. įsidėjo į džinsinių kelnių dešinę kišenę. Ir kaip minėta, iš liudytojo E. P. parodymų, tiek jo 2019 m. kovo 29 d. tarnybinio pranešimo ir savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, vaizdo įrašo matyti, kad 2019 m. kovo 29 d., 01:11 val., iš O. S. dešinės džinsų kišenės buvo paimtas permatomas maišelis su gelsvos spalvos milteliais (1 t., b. l. 102, 141, 143). Pirmosios instancijos teisme minėtas vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas dalyvaujant liudytojui A. K., kuris nurodė, kad O. S. ištiesia ranką priešais J. Š. delną ir pas O. S. atsiranda maišelis; liudytojas mato maišelį pas O. S.; kadangi matęs ne vieną maišelį, todėl jam kilo įtarimas, kad galimai narkotinės medžiagos ir pranešė budėtojui (3 t., b. l. 118), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad vaizdo įraše užfiksuota informacija yra neteisinga. O apeliantės J. Š. skunde nurodyta aplinkybė, kad nepasitvirtino ikiteisminio tyrimo pradžioje jai pareikštas įtarimas dėl pas O. S. rasto MDMA tablečių platinimo, pagrįstai tyrimo eigoje pašalintas, nes maišiukas su 2 violetinės spalvos tabletėmis buvo rastas O. S. striukės vidinėje kišenėje, o ne džinsų kišenėje, kurioje buvo rastas J. Š. perduotas paketėlis.
11. Dėl pareigūnų parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose laiko nesutapimų su vaizdo įraše užfiksuotu laiku, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi pirmiausia vaizdo įraše, taip pat policijos ataskaitų žiūryklėje užfiksuotais duomenimis, įvertindamas tai, kad liudytojų parodymuose gali būti netikslumų, nulemtų žmogiškojo faktoriaus. Juo labiau, kad liudytojai E. P., A. S. ir N. P. savo parodymuose ir tarnybiniuose pranešimuose nurodė apytikslį laiką (1 t., b. l. 102, 105, 120, 123; 3 t., b. l. 114-117, 179). Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad J. Š. ir O. S. susitikimas vyko 2019 m. kovo 29, nuo 1:00:36 val. iki 1:01:20 val.; psichotropinės medžiagos buvo perduotos 01:00:40 val. (1 t., b. l. 132-133). Iš policijos ataskaitų žiūryklės matyti, kad informacijos apie įvykį gavimo data 2019 m. kovo 29 d., 1 val. 9 min. (1 t., b. l. 100), policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko apie 01:11 val. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, vertinant visos bylos medžiagos kontekste, kad kaltinime nurodytas laikas – apytiksliai 1 val. – atitinka bylos objektyviuosius duomenis.
12. Nors nuteistasis O. S. tvirtina, jog jis jau 20 metų vartoja psichotropines medžiagas, kurių gauna Naujininkuose, pas jį rastas narkotines medžiagas įsigijo ne iš J. Š., jie susitiko atsitiktinai, tačiau tokia jo versija vertintina siekiu padėti J. Š. sušvelninti atsakomybę, be to, ji paneigiama anksčiau paminėtų liudytojų parodymais bei byloje esančia vaizdo medžiaga. J. Š., apklausiama teisme ir vis tikslindama savo teisme iškeltą versiją, nurodė, kad, savaitę prieš šį įvykį, O. S. ją užstojo prieš liudytoją A. K., kuris norėjo ją išprievartauti, už tai ji pažadėjo jam butelį. Įvykio dieną ji norėjo atiduoti žadėtą butelį, skambino O. S., bet jis neatsiliepė; rašė jam SMS. Vėliau kaip visada važiavo į (duomenys neskelbtini) g., pamatė O. S. ir sustojo. Nuėjo parūkyti, priėjo O. S. ir jie apsikabino, paplepėjo, pakalbėjo apie butelį ir išsiskirstė, jis į barą, o ji į kazino. Tada atėjo pareigūnai, padarė automobilio kratą, sudaužė darbinį telefoną, rado „tašę“, kurioje įdėtas į dėžutę buvo raktų pakabukas, kurį paspaudus dega lemputė (3 t., b. l. 181-183). O. S. patvirtino, kad su J. Š. susitiko atsitiktinai bei akcentavo, kad jis su J. Š. pažįstami neseniai, jokių bendrų reikalų neturi, tiesiog susipažino prieš kokius 3 mėnesius kazino, nes J. Š. ten atvyksta išgerti kavos. Įvykio vakarą J. Š. atvažiavo į kazino Turgaus g. išgerti kavos, o jis buvo kazino. Pamatęs, kad automobiliu atvažiavo J. Š., išėjo į lauką. Išėjęs iš kazino, užėjo į kavinę, po to išėjo į lauką, kur stovėjo J. Š.. Jie, pasak O. S., pagal jo pažįstamų rato paprotį susitikus, apsikabino, pakalbėjo. Po to ji nuėjo į kazino, o jis – į kavinę, kuri dirba visą parą (3 t., b. l. 81-83). Visgi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamosios bylos medžiagoje yra tokiai versijai prieštaraujančių objektyvių duomenų – iš ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuotos procesinės prievartos priemonės metu gautų duomenų, kad J. Š. ir O. S. priklausančių telefonų numerių išklotinių matyti, kad minėti asmenys pastoviai bendravo telefonais, o 2019 m. kovo 28 d., vakare, laikotarpiu nuo 20:49 val. iki 23:52 val. tai darė net tris kartus. Paskutinę žinutę J. Š. O. S. išsiuntė prieš pat jų susitikimą 2019 m. kovo 28 d., 23:52 val. (2 t., b. l. 48-52, 54). Taigi akivaizdu, kad šie duomenys paneigia jų santykį, kaip jokių bendrų reikalų neturinčių nesenų pažįstamų ir atsitiktinio jų susitikimo prie kazino „(duomenys neskelbtini)“ versiją. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šie duomenys laikytini ne tik dar vienu, nors ir netiesioginiu, J. Š. kaltės, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, įrodymu, tačiau ir tuo pačiu stiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl kaltinime nuteistajai inkriminuojamų faktinių aplinkybių egzistavimo. O tai, kad J. Š. 2019 m. kovo 29 d. nuo 00:14 val. iki 00.18 val. dirbo (vežė klientą) (2 t., b. l. 60), nepaneigia jos susitikimo su O. S. ir jam perduotų narkotinių medžiagų, nes, kaip matyti iš vaizdo įrašo, ji prie minėto kazino atvažiavo 00.59 val. ir su O. S. susitiko 01.00.36 val., tuo metu, kai klientų nevežė.
13. Apygardos teismas pabrėžia ir tai, jog svarbiais duomenimis šioje situacijoje yra ir J. Š. automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje buvusioje jos rankinėje rastos elektroninės svarstyklės ir pateiktos 2019 m. kovo 29 d. protokolu (1 t., b. l. 102-103) bei ant tirti pateiktų J. Š. rankų nuoplovų rastos tokios pat, kaip pas O. S. psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakų (2 t., b. l. 35-37). Nors J. Š. teigia, kad tai ne svarstyklės, o raktų pakabukas, tačiau šis daiktinis įrodymas buvo teismo išreikalautas ir apžiūrėtas teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 197, 198-199). Apžiūrėjus nustatyta, kad po minėto daiktinio įrodymo plastmasiniu dangteliu yra metalinės svarstyklės mažiems svoriams (iki 1 g) sverti su mažu ekranu svoriui rodyti. Matyti, kad minėtos svarstyklės buvo naudojamos ne kaip pakabukas, o pagal paskirtį, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant jų rasta psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų (2 t., b. l. 35-36). Be to, ji skundžiamu nuosprendžiu ir nuteista už nedidelio kiekio metamfetamino įsigijimą, neturėdama tikslo parduoti ir kitaip platinti. Dėl šios nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo nuteistoji nesiskundžia. Šios aplinkybės taip pat patvirtina J. Š. kaltę disponavus psichotropine medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ant nuteistosios rankų nuoplovų buvo rasti ne bet kokios rūšies, o būtent narkotinės medžiagos – amfetamino pėdsakai, ir būtent šios rūšies narkotikų perdavimas inkriminuotas apeliantei. Beje, nuteistoji kategoriškai atsisakė duoti kraują ir būti patikrintai dėl narkotinių medžiagų vartojimo.
14. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja tuos pačius argumentus, kad daiktinis įrodymas (svarstyklės) buvo netinkamai supakuotas, ant jos rankų nuoplovų rasti amfetamino pėdsakai galėjo atsirasti kontaktuojant su klientų pinigais bei, kad ji tyčia buvo apkalbėta liudytojo A. K., į kuriuos apylinkės teismas pakankamai motyvuotai atsakė. Liudytojas E. P. nurodė, kad minėtos svarstyklės buvo supakuotos taip, kad nesiliestų su kitais daiktiniais įrodymais; svarstyklės prie narkotikų pakelių nesilietė, nes narkotikai buvo supakuoti guminėje pirštinėje (3 t., b. l. 115-116), tuo labiau, kaip ir paminėjo apylinkės teismas, pačios svarstyklės negalėjo su niekuo kontaktuoti, nes yra po plastmasiniu dangteliu. Kas paneigia ir J. Š. teisme iškeltą versiją, kad raktų pakabukas (svarstyklės) ne jos, nes, anot apeliantės, pareigūnai rastą pakabuką apžiūrėję jai grąžino, bet kitu iškviestu ekipažu atvykusi pareigūnė ją apžiūrėjusi paėmė ir iš jos rankinės raktų pakabuką (svarstykles) (3 t., b. l. 181), ir pateikė 2019 m. kovo 29 d. protokolu (1 t., b. l. 103). Kita J. Š. teisme iškelta versija, kad liudytojas A. K. ją apkalbėjo dėl to, jog ji kreipėsi į policiją dėl pastarojo bandymo ją išprievartauti (3 t., b. l. 119, 181), paneigta tiek paties liudytojo A. K. parodymais, kad šios moters iki pamatymo per vaizdo kameras nėra matęs (3 t., b. l. 119), tiek vyriausiosios tyrėjos 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu, kuriuo pranešama, kad ikiteisminis tyrimas dėl J. Š. pareiškimo, jog 2019 m. kovo 14 d., apie 0:50 val., prie jos priekabiavo, siūlė pinigų už intymias paslaugas pradėtas nebuvo, administracinė teisena nutraukta (3 t., b. l. 195, 196). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo kaip nepatikimus atmesti priesaiką davusio šio liudytojo, kuris dėl savo darbo pobūdžio stebi vaizdo kameras ir jokio suinteresuotumo apeliantės patraukimu baudžiamojon atsakomybėn neturi, parodymus.
15. Tai, kad pas apeliantę nebuvo rasta narkotinių medžiagų, nekeičia faktinių aplinkybių vertinimo ir nesudaro pagrindo tvirtinti nebuvus narkotinių medžiagų platinimo fakto, nes visa narkotikų perdavimo eiga užfiksuota vaizdo kamera. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistosios J. Š. kaltei nustatyti ir paneigti jos teiginius, kad ji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalį, nepadarė.
16. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios J. Š. apeliacinį skundą atmesti.