Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-02-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-96-549/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-19
Bylos Nr.
A2.6.-96-549/2016
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00054-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
ROIK:16055156372
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-96-549/2016Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00054-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.2. (S)
PALANGOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 19 d.Palanga

Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, ruošdamasi administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Palangoje, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. surašytas už tai, kad ji 2016-02-08, 6 val. 30 min. Palangoje, Liepojos pl. – Elijos g., kelyje Klaipėda-Liepoja, 34,86 km., vairavo transporto priemonę Volkwagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią jai pačiai, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, todėl stabdydama, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinta viena transporto priemonė ir kelio ženklas. Tuo kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 127, 219 punktus.

Motyvuojamoji dalis

Byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams ištaisyti.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Jo turinys privalo atitikti ATPK 260 str. 1 d. išdėstytus reikalavimus. Be to, protokole išdėstytos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės privalo būti pagrįstos įrodymais – faktiniais duomenimis, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). ATPK 260 str. 1 d. nurodo, kad jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo esmė, taip pat ir teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo ir kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai konstatuoti reikalingi visi šie elementai: jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

A. K. kaltinama sukėlusi eismo įvykį ir tuo padariusi ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d., eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tačiau ATPK 127 str. 2 d. nustato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas (apgadinimas). Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d., nekyla. (Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo nutartys Nr. N575-2179/2009, N444-1996/2010, N575-435/2012). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias nuostatas, siekiant A. K. nubausti pagal ATPK 127 str. 2 d., be kitų duomenų, yra būtina nustatyti konkretų sugadintą ar apgadintą kitiems asmenims priklausantį turtą bei padarytą žalą. Vien faktas, kad buvo padarytas koks nors poveikis turtui, tačiau dėl jo reali žala turtui neatsirado, neleidžia konstatuoti, kad turtas yra apgadintas ar sugadintas ATPK 127 str. 2 d. prasme. Nors byloje nurodyta, kad A. K. atsitrenkė į kelio ženklą ir fotonuotraukose (b. l. 12) užfiksuota, jog kelio ženklas yra šiek tiek pasviręs, tačiau protokole nenustatyta ar buvo padaryta reali žala ir jei taip, tai kokia. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 11) taip pat nėra aprašyti kelio ženklui padaryti sugadinimai. Nors apie įvykį yra informuota VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, tačiau jokių pretenzijų dėl A. K. veiksmais padarytos žalos byloje nėra pareikšta. Taigi, protokole nenurodžius žalos padarymo fakto, veika neatitiktų ATPK 127 str. 2 d. keliamų sąlygų.

A. K. kaltinama padariusi ir ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą – kuris užtraukia atsakomybę inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra. Vadinasi šiuo atveju, ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas neatsiejamai susijęs su vairuotojos įvykdytu eismo įvykiu, todėl įrodinėjant A. K. kaltę dėl neteisėto pasišalinimo iš eismo įvykio, būtina pašalinti nustatytus trūkumus ir pirmiausia surinkti įrodymus, kad jos veiksmuose yra ATPK 127 str. 2 d., numatyto pažeidimo sudėtis.

Pažymėtina ir tai, kas protokole privalo būti nurodyti visos konkrečios teisės akto normos, kurių pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. A. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 219 punktą, tačiau šis punktas apima penkiuose papunkčiuose išdėstytas vairuotojo ar kitų eismo dalyvių pareigas, tačiau iš pažeidimo aprašymo negalima daryti išvados, jog A. K. inkriminuotinas visų Kelių eismo taisyklių 219 punkte numatytų pareigų pažeidimas, todėl protokole turėtų būti nurodyta, kuriame konkrečiame Kelių eismo taisyklių 219 punkto papunktyje nurodytą pareigą ar pareigas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Pažymėtina, ir tai, kad tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, pareigą su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, kas aktualu šiuo atveju A. K. veiką kvalifikuojant pagal ATPK 130 str. 1 d., numato Kelių eismo taisyklių 222 punktas, tačiau šio punkto pažeidimas jai neinkriminuojamas.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių, nes ATPK 284 str. 2 d., suteikia teisę teismui tik koreguoti neesminius netikslumus, kai visos bylos aplinkybės yra aiškios.

Šioje byloje nustatytų esminių protokolo trūkumų teismas ištaisyti negali, t. y. jis negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio, nurodyti teisės aktus, už kurių reikalavimų pažeidimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kurie nebuvo paminėti pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 256 str. 3 d., 260 str. 1 d., 284 str., teismas,

nutaria:

A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, grąžinti Klaipėdos apskrities Palangos miesto policijos komisariatui administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoms aplinkybėms patikslinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Krušienė