Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-12-22 · Byla Nr. A2.6.-17058-961/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
A2.6.-17058-961/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-16407-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
L. S.
Nukentėjusysis
V. K.
Advokatai
Audrius Pėstininkas
Kategorijos
  • 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6 –17058 – 961/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16407-2015-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.; 2.7.4.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. S., jo atstovui advokatui Audriui Pėstininkui,

nukentėjusiajam V. K.,vertėjai Erikai Vencevičienei,

išnagrinėjusi L. S. (L. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini),

administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2015-10-14, apie 11 val., Vilniuje, Verkių g. 173, vairuodamas automobilį Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro gyvenamojo namo tvorą, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ją ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu L. S. savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje gatvėje rinko šiukšles, jis vairavo šiukšliavežę. Privažiavo kažkoks vyras, sakė, kad jis (L. S.) apgadino tvorą. Grįžo pažiūrėti, jokių apgadinimų nesimatė. Jo automobilis geltonos splavos, todėl ant tvoros turėjo likti dažų.Vyras pasiūlė susimokėti pinigus. Jo (L. S.) padėjėjas sakė, kad nieko neapgadino ir nėra už ką mokėti pinigus. Norėjo greičiau baigti darbą, todėl išvažiavo. Žino, kad tokiais atvejais reikia kviesti policiją, šeimininkas apie policiją nekalbėjo, o jo (L. S.) padėjėjas sakė, kad tvoros jie neužkabino, ir todėl išvažiavo. Paaiškino, kad vyras juos pasivijo po maždaug 30 min. po to, kai išvažiavo iš tos vietos. Kaip minėjo, padėjėjas sakė, kad nieko neapgadino, todėl nutarė, kad yra nekaltas, ir išvažiavo. Labai skubėjo – jeigu laiku neatlieka darbo, sumažina darbo užmokestį. Taigi jie norėjo užbaigti darbą, laikas brangus. Nurodė, kad toje vietoje buvo ankšta pravažiuoti, bet nepajuto, kad užkabino tvorą. Visada žiūri į veidrodėlius, bet nieko nepastebėjo. Jeigu būtų pastebėjęs, būtų sustojęs. Kieme nieko nebuvo, tarp automobilio ratų ir tvoros buvo tarpas. Automobilio ratai ir šonas yra lygūs. Padėjėjas U. tuo metu ėjo šalia ir nieko nepastebėjo. Gal ir galėjo užkabinti tvorą, bet to nepastebėjo, padėjėjas sakė, kad ne jis tai padarė, pasimetė ir išvažiavo. Paaiškino, kad dirba vairuotoju, išlaiko du nepilnamečius vaikus – 4 ir 14 metų, veža juos į mokyklą, darželį, po to važiuoja į darbą. Ten, kur gyvena, autobusai nevažiuoja. Jei neteks teisių, liks be duonos, taigi prašo jų neatimti, sumokės už tvoros remontą.

Nukentėjusysis V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-10-14, apie 11 val. kaimynė Z. G. pasakė, kad sulaužyta jo tvora. Ji ėjo iš sesers ir matė, kad šiukšliavežė užkabino tvorą ir nuvažiavo. Jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo ieškoti šio automobilio. Rado jį gatvės gale ir pasakė, kad sulaužė jo tvorą. Vairuotoją ir jo padėjėją atvežė prie savo tvoros. Vairuotojo padėjėjas kategoriškai teigė, kad tvorą sulaužė ne jie, ir išvažiavo. Mano, kad vairuotojas galėjo nematyti, kaip automobilis sulaužė tvorą. Padėjėjas ėjo priekyje ir taip pat galėjo nematyti. Skambino į firmą, kuriai priklauso automobilis, niekas neatsiliepė, todėl paskambino policijai. Paaiškino, kad buvo išversti du kuoliukai, tinklas gulėjo ant žemės. Norėjo viską išsiaiškinti vietoje, bet vairuotojas abejojo, ar sulaužė tvorą, o jo padėjėjas kategoriškai teigė, kad ne jie, todėl teko kviesti policiją. Policijos pareigūnai šalia tvoros matė automobilio ratų pėdsakus. Prašo neatimti teisių iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens.

Liudytoja Z. G. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną ėjo iš sesers. Pamatė, kad šiukšliavežė išvertė kaimyno tvorą, sugadino tinklą ir išvažiavo. Apie tai pasakė kaimynui S. K.. Automobilį matė – jis buvo didelis, kaip visada. Vairuotojo nematė. Kitas darbuotojas ėjo automobilio priekyje, o ji ėjo iš paskos.

Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje. Dėl šiukšliavežės išverstos tvoros paaiškino, kad atvyko pagal pranešimą. Rado tvoros savininką ir liudytoją, kuri matė, kaip buvo išversta tvora. Pareigūnai užfiksavo įvykį. Prie pat tvoros matėsi didelio automobilio pėdsakai, ne lengvojo. Savininkas paaiškino, kad apie sulaužytą tvorą pasakė kaimynė. Jis bandė kalbėtis su vairuotoju, bet nepavyko susitarti. Pareigūnai su šiukšlevežės vairuotoju nekalbėjo.

Liudytojas A. U., apklaustas teisme, parodė, kad su L. S. rinko šiukšles. Jis (liudytojas) buvo kairėje pusėje. Paaiškino, kad kai kada ėjo, kai kada važiavo užlipęs ant pakojo. Išpylė šiukšles ir nematė, kad automobilis apgadino tvorą. Kai jau buvo gatvės gale, atvažiavo vyras ir pasakė, kad jie sulaužė tvorą. Jeigu būtų tai matęs, būtų pasakęs apie sulaužytą tvorą. Su tvoros savininku grįžo prie tvoros. Jis sakė, kad jie sulaužė. Jis (liudytojas) sakė, kad negali būti, kad negalėjo sulaužyti tvoros. Jis nepatarė L. S., o sakė, kad negalėjo sulaužyti tvoros.

2015-10-14 vyriausiojo patrulio M. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-10-14, apie 13.15 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) šiukšliavežys apgadino tvorą ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Atvykę į įvykio vietą rado sugadintą tvorą, apie 7,5 m, ir 2 tvoros stulpus. Tvoros savininkas V. K. paaiškino, kad kaimynė Z. G. jam pasakė mačiusi, kaip šiukšliavežys atsitrenkė į tvorą ir pasišalino. V. K. su savo automobiliu pasivijo šiukšliavežį Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susistabdė ir pareiškė pretenzijas dėl sugadintos tvoros. Atliekų tvarkymo tarnybos darbuotojai į tai nesureagavo ir nuvažiavo toliau (b.l. 3).

2015-01-30 vyr. patrulio D. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-10-14, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. J., buvo nuvykę į eismo įvykį (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje aiškiai matėsi provėžos palei tvorą. Iš jų galima spręsti, kad jas paliko sunkvežimis, nes jos dvigubos. Liudininkė Z. G. paaiškino, kad matė eismo įvykį, patį kontaktą (b.l. 4).

Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2015-10-14, 13.03 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sunkvežimis, kuris išveža šiukšles, Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvertė pranešėjo tvorą ir pasišalino (b.l. 5).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), jo metu automobilis Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino tvorą (b.l. 6-7).

Fotolentelėse esančiose nuotraukose užfiksuoti tvoros apgadinimai (b.l. 8, 22).

2015-10-14 V. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šiukšliavežė Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkdama šiukšles ir važiuodama pro (duomenys neskelbtini) esantį namą, užpakaliniu laipteliu kliudė tvorą. Sulaužė 3 tvoros segmentus ir 2 kuoliukus. Pasivijus šiukšliavežį ir pareiškus pretenzijas, jie į jas nesureagavo. Dėl sugadintos tvoros jam padaryta 50 Eur dydžio žala. Taip pat nurodė, kad įvykį matė jo kaimynė, kuriam jam apie tai papasakojo, jis savo automobiliu privažiavo prie šiukšliavežės, pasakė, kad jie sulaužė tvorą, grįžo kartu su juo į įvykio vietą, pamatė tvorą ir pasakė, kad tai ne jų kaltė bei išvažiavo. Trečiadienio rytą jo tvora buvo tvarkinga (b.l. 9, 10, 11, 12).

2015-10-14 Z. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad būdama lauke pastebėjo, kaip šiukšliavežė atsitrenkė į kaimyno tvorą, sulaužė kelis metrus. Vairuotojas nesustojęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. Už kelių metrų sustojo, surinko dar jos namo šiukšles ir išvažiavo. Ji iškart užėjo pas kaimyną V. K. ir pasakė apie apgadintą tvorą (b.l. 13).

2015-10-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo rašte nurodyta, kad 2015-10-14, 13 val. automobilį Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo vairuoti vairuotojas L. S. (b.l. 16).

Šalies argumentai

L. S. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2015-10-14 vairavo transporto priemonę Scania. Su padėjėju A. M. važiavo per kaimą, tvora buvo sulaužyta (b.l. 18, 19).

A. U. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis važiavo ant laiptelio automobilio gale ir nematė, kad jie apgadintų tvorą (b.l. 21).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalinęs neprisipažino, paaiškindamas, jog pats nepastebėjo, kad, vairuodamas automobilį, būtų kliudęs ir apgadinęs tvorą, o tvoros savininkui jį bei jo padėjėją pasivijus gatvės gale ir grįžus į įvykio vietą, jo padėjėjas teigė, kad L. S. vairuojamas automobilis minėtos tvoros tikrai negalėjo apgadinti, todėl jis pasimetė ir išvažiavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo didelių gabaritų sunkiasvorę transporto priemonę – šiukšliavežę, taigi važiuodamas galėjo nepastebėti, kad kliudė tvorą, taip ją apgadindamas. Juo labiau, kaip nurodė Z. G., vairuotojas apgadinęs tvorą nesustojo, už kelių metrų surinkęs šiukšles prie jos namo, nuvažiavo toliau. Tačiau pažymėtina, jog nukentėjusysis, kai jam kaimynė pranešė pamačiusi, kaip L. S. vairuojamas automobilis kliudė tvorą ir išvažiavo, sėdo į savo automobilį, gatvės gale susirado administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei jo padėjėją, atvežė į įvykio vietą ir parodė apgadintą tvortą. Taigi L. S. teiginys, jog nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, t.y. kliudęs tvorą ir ją apgadinęs, laikytini nepagrįstais, nes padaryti apgadinimai jam buvo parodyti – kaip teismo posėdžio metu nurodė V. K., buvo išversti du kuoliukai, tinklas gulėjo ant žemės. V. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2015-10-14 ryte tvora apgadinta dar nebuvo, o jo kaimynė tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teisme nurodė mačiusi visą šį įvykį, t.y. mačiusi faktą, kaip L. S. vairuojama transporto priemonė apgadino tvorą ir nuvažiavo. Be to, teisme apklaustas eismo įvykį fiksavęs policijos pareigūnas D. S. patvirtino, kad prie pat tvoros matėsi didelio, ne lengvojo automobilio pėdsakai. Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad prie V. K. namo esanti tvora buvo apgadinta būtent 2015-10-14, L. S. važiuojant šiukšliaveže ir minėtą tvorą užkliudant. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo suvokti, kad eismo įvykis visgi kilo, o nesutardamas su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių, privalėjo likti eismo įvykio vietoje ir kviesti policiją, kaip tai numato Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui akcentavo, kad jo pagalbininkas nurodė, jog tvoros jie neapgadino, taigi nėra už ką nukentėjusiajam mokėti pinigus. Tačiau teismas pažymi, kad A. U. eismo įvykio kilimo fakto nematė, nors ir nurodė, kad stovėjo gale ant pakojo; tuo tarpu įvertinus tai, kad nukentėjusysis juos iš karto pasivijo, akivaizdu, kad kita transporto priemonė negalėjo sugadinti tvoros. Kaip nurodė įvykį mačiusi liudytoja Z. G., jis ėjo priekyje šiukšliavežės, kai automobilis tvorą kliudė galine dalimi. Be to, automobilio vairuotojas yra L. S., būtent jis turėjo pareigą, vairuodamas transporto priemonę, elgtis taip, kaip įpareigojo Kelių eismo taisyklės, t.y. pats įvertinti žalą, padarytą kitam asmeniui priklausančiam turtui, o suvokęs, kad kilo eismo įvykis ir nesutikdamas su jo aplinkybėmis, kaip buvo paminėta – kviesti policiją, o ne pasitikėti paties eismo įvykio fakto nemačiusio padėjėjo pastabomis.

Taigi teismas laiko įrodyta, kad L. S. 2015-10-14, apie 11 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro gyvenamojo namo tvorą, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ją ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

L. S. gailisi padaręs pažeidimą ir tai lengvina jo atsakomybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 str.). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudas atsižvelgta į pažeidimų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, į L. S. asmenybę – pažeidimų padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš viso už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas tik keturis kartus, jam paskirtas baudas sumokėjęs, kas neabejotinai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nelinkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių, yra pareigingas ir drausmingas vairuotojas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl savo poelgio apgailestavo. Nors matyti, kad V. K. priklausančios tvoros apgadinimai yra pakankamai žymūs, nukentėjusysis nurodė, kad dėl šio įvykio jam padaryta 50 eurų dydžio žala, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs, jie nesukėlė realaus pavojaus eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, be to, L. S. įsipareigojo padarytą žalą atlyginti, nukentėjusysis teismo posėdžio metu pretenzijų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepareiškė, prašė neatimti vairuotojo pažymėjimo. Taigi įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad L. S. augina du nepilnamečius vaikus, gyvena užmiestyje, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip gerai atliekantis vairuotojo pareigas, tinkamai prižiūrintis ir naudojantis patikėtas transporto priemones, gerai sutariantis su įmonės darbuotojais ir klientais, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali nuobauda, įvertinus paminėtas aplinkybes, būtų per griežta ir neatitiktų proporcingumo reikalavimo bei nepasiektų nuobaudos tikslų, todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, L. S. skiriant mažesnę nei minimali ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemonių. Už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bauda, atitinkanti šios nuobaudos vidurkį (ATPK 24 str., 30 str., 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

L. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 42 (keturiasdešimt dviejų) Eur baudą.

L. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, skirti jam 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą.

Paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir L. S. paskirti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė