Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-1160-885/2014

2014 m. balandžio 2 d.

išnagrinėjęs S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „J“ vadybininke, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2014 m. vasario 27 d. 8.16 val. Šiauliuose, ties S. Dariaus ir S. Girėno g. 16 pastatu, vairuodama automobilį „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo, dėl ko kliudė kitą stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.

S. J. teismo posėdžio metu prisipažino administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymu ir paaiškino, kad protokolą supranta ir labai gailisi, 40 metų gyvena tame name, nesupranta, kaip galėjo nejusti. Tą dieną mašina stovėjo kieme. Per langą matė, kaip grįžo kaimynas ir labai siaurame tarpe pastatė automobilį. Jai buvo neramu, kaip ryte ji išvažiuos. Kitą dieną 7 val. išėjo ir labai atsargiai, iš lėto išvažiavo. Dar pagalvojo, kaip gerai, kad pavyko išvažiuoti. Nuvažiavo į darbą ir apie 10 val. jai paskambino iš policijos. Ji mano, kad galėjo ir kito automobilio vairuotojas kliudyti jos automobilį pasistatydamas. Tarpas tarp mašinų buvo labai mažas, o užvedus automobilį įsijungė radijo imtuvas, todėl gal negirdėjo. Jos automobilio nubrėžimai vos matomi, nubrėžtas tik lakas. Automobilis draustas, todėl nemato prasmės bėgti. Kad jos automobilis nubrėžtas, ji net nematė, tik policijoje sužinojo apie įvykį.

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad iš budėtojo gavo pranešimą, kad įvyko autoįvykis ir pasišalino vairuotojas. Jiems paaiškino, kad nukentėjusiojo automobilį kliudė tamsios spalvos automobilis. Nukentėjusiojo automobilis stovėjo priekiu į namą, o pažeidėjos atvirkščiai. Kliudęs automobilis nesustojo ir nuvažiavo. Greitis kieme didelis negalėjo būti. Buvo apgadinta durų rankenėlė ir galinis buferis. Pažeidėja teigė, kad nejuto, kaip kliudė. Nurodė, kad galėjo ir pats apgadinto automobilio vairuotojas kliudyti.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad S. P. iki įvykio nepažinojo. Ryte išgirdo, kaip įsijungė automobilio signalizacija. Pažiūrėjo per langą ir pamatė, kaip išvažiuoja automobilis bei užsirašė numerį. Po valandos turėjo važiuoti į darbą. Išėjęs ir pamatė, kad automobilis apgadintas. Matė, kad labai arti išvažinėjo automobilis. Nuo kliudymo jo automobilis nesujudėjo. Abejonių buvo, kad gali kliudyti, todėl ir užsirašė valstybinį automobilio numerį. Po galimo kontakto automobilis nebuvo sustojęs. Jam pažeidėja teigė, kad grojo muzika ir nieko negirdėjo. Automobilio apgadinimai nedideli. Nubrėžtas automobilio šonas, durų rankenėlė apgadinta ir bamperis. Kiemas nedidelis, todėl automobilius stato arti vienas kito.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. J. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4 b. l.), S. J. paaiškinimu (6 b. l.), A. K. paaiškinimu (7 b. l.), policijos pareigūnų V. V., A. V. tarnybiniais pranešimais (8, 9 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (10, 11 b. l.), fotonuotraukomis (12-13, 20 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (19 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme paaiškino, kad įvykio dieną apie 7 val. išėjo ir labai atsargiai, iš lėto išvažiavo, tarpas tarp mašinų buvo mažas, dar pagalvojo, kaip gerai, kad pavyko išvažiuoti, o nuvažiavus į darbą, apie 10 val., paskambino iš policijos, kad jos automobilis nubrėžtas, ji net nematė, nes jos automobilio nubrėžimai vos matomi, nubrėžtas tik lakas. Įvykį matęs liudytojas A. K. taip pat teigė, kad ryte išgirdo, kaip įsijungė automobilio signalizacija, pažiūrėjęs per langą, pamatė, kad labai arti išvažinėjo automobilis, abejonių buvo, kad gali kliudyti, todėl užsirašė valstybinį automobilio numerį, tik po valandos važiavo į darbą ir išėjęs pamatė, kad automobilis apgadintas, automobilio apgadinimai nedideli. Ištyrus byloje esančias fotonuotraukas, matyti, kad tiek automobilis „Toyota Corolla Verso“, tiek automobilis „Honda Jazz“ yra apgadintas, tai patvirtina ir byloje esantys tarnsporto priemonių technninės apžiūros aktai. Analizuojant automobilio „Toyota Corolla Verso“ apgadinimus, matyti, kad automobilio galinis bamperis ir dešinės pusės užpakalinių durelių rankena yra apgadinti, o šių apgadinimų aukštis sutampa su ant automobilio „Honda Jazz“ esančiais apgadinimais, t.y. apgadinimais ant dešinės pusės priekinio sparno ir priekinio bamperio bei dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio.

Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad S. J. vairuojamas automobilis kliudė kieme stovėjusį automobilį ir lėmė nukentėjusiojo automobilio apgadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad S. J. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi administracinės teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.) bus pasiekti jai paskyrus sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulė V. V. 2014 m. vasario 27 d. S. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., dėl to, kad S. J. 2014 m. vasario 27 d. 8.16 val. Šiauliuose, ties S. Dariaus ir S. Girėno g. 16 pastatu, vairuodama automobilį „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga, nepasirinkusi saugaus atstumo, kliudžiusi kitą stovėjusį automobilį bei jį apgadinusi, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad S. J. nesuprato sukėlusi eismo įvykį. S. J., aiškindama įvykio aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nurodė, kad ji nejuto, jog būtų kliudžiusi kitą transporto priemonę, o jei būtų jutusi, būtų tikrai pasilikusi įvykio vietoje ir apie įvykį pranešusi policijos pareigūnams, negirdėjo jokio garso, nes tik užvedus automobilį, pas ją įsijungia automagnetola. Be to, ji nurodė, kad tai, jog jos automobilis nubrėžtas, ji net nematė, o sužinojo apie įvykį policijoje. Teisme apklaustas liudytojas A. K. taip pat parodė, kad S. J. galėjo ir nesuprasti, jog apgadino jo automobilį, nes automobilio apgadinimai nedideli, nuo kliudymo jo automobilis nesujudėjo, po galimo kontakto automobilis nebuvo sustojęs. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ir liudytojui S. J. teigė, kad grojo muzika ir nieko negirdėjo. Liudytojas A. V. teismui taip pat teigė, kad pažeidėja aiškino, jog nejuto, kaip kliudė kitą automobilį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje esančios nuotraukos liudija, jog kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, apgadintos automobilio detalės yra plastmasinės, todėl susilietus automobilio dalims, garso didelio ir nebuvo.

Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad S. J. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o sukėlusi eismo įvykį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas S. J. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėjas

nutaria:

S. J. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą.

S. J. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.