Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Arturas Pažarskis Baudž. byla Nr. 1S-185-648/2011

2.2.3.1.1., 2.12.

2011 m. balandžio 14 d.

teismo posedyje išnagrinejes pareiškejo J. P. atstovo advokato Gedimino Skaiscio skunda del Širvintu rajono apylinkes teismo 2011 m. vasario 22 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškejo J. P. atstovo advokato Gedimino Skaiscio skundas del Širvintu rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro 2010 m. lapkricio 10 d. nutarimo ir Širvintu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

2006-11-30 Širvintu rajono policijos komisariate buvo pradetas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., požymius, remiantis 2006-10-12 J. P. pareiškimu bei 2006-11-22 jo pateiktais papildomais paaiškinimais del UAB „V“, kaip rangovo, atliekancio statybos darbus, ir jos darbuotoju galimai padarytos nusikalstamos veikos.

Širvintu rajono apylinkes prokuraturos prokurore 2008-09-04 nutarimu nutrauke ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., nenustacius, kad buvo padarytos veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Širvintu rajono apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras 2008-10-22 nutarimu tenkino pareiškejo J. P. skunda, panaikino prokurores nutarima nutraukti ikiteismini tyrima ir nurode atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Širvintu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2009-08-13 nutarimu vel nutrauke ikiteismini tyrima Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Širvintu rajono apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras 2009-09-09 nutarimu tenkino pareiškejo J. P. skunda ir panaikino nutarima nutraukti ikiteismini tyrima bei nurode atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Širvintu rajono apylinkes prokuraturos prokurore 2010-04-29 nutarimu vel nutrauke ikiteismini tyrima Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Nutarime konstatuota, kad turtiniai santykiai, atsirade vykdant tarp pareiškejo J. P. ir UAB „V“ sudaryta 2005-10-27 rangos sutarti, yra civilines teises reguliavimo dalykas, UAB „V“ generalinio direktoriaus K. M. veika nelaikytina sukciavimu.

Širvintu rajono apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras 2010-11-10 nutarimu atsisake tenkinti pareiškejo J. P. atstovo skunda. Nutarime padaryta išvada, kad susipažinus su bylos medžiaga, skunde ir prokurores nutarime nurodytais argumentais, UAB „V“ generalinis direktorius bei kiti su šia bendrove susije asmenys neklastojo oficialiu dokumentu, tycia apgaule neigijo svetimo turto, taip pat tycia neklaidino turto savininko.

Pareiškejo J. P. atstovas advokatas G. Skaistys su skundu kreipesi i Širvintu rajono apylinkes teisma, prašydamas panaikinti Širvintu rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro 2010-11-10 nutarima ir Širvintu rajono apylinkes prokuraturos prokurores 2010-04-29 nutarima nutraukti ikiteismini tyrima bei atnaujinti ikiteismini tyrima. Teige, kad prokurore P. P. nesiaiškino aplinkybiu, nurodytu J. P. 2009-08-31 skunde del ikiteisminio tyrimo nutraukimo, taip pat neivykde Širvintu rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro nurodymu, duotu 2009-09-09 panaikinus prokurores 2009-08-13 nutarima nutraukti ikiteismini tyrima, del ko negalejo buti objektyviai ir visapusiškai atliktas ikiteisminis tyrimas, ivertintos visos bylos aplinkybes ir priimtas pagristas bei teisingas sprendimas. Nurode, kad prokurore, nutraukdama ikiteismini tyrima, vadovavosi tik UAB „V“ darbuotoju, t. y. asmenu, tiesiogiai susijusiu su dokumentu klastojimu, parodymais, visiškai netikrindama šiu parodymu teisingumo, neatsižvelgdama i kitus byloje esancius duomenis, paneigiancius ju parodymus, t. y. i liudytoju J. P., S. C., D. K., V. L. ir R. G. parodymus, faktiniu aplinkybiu konstatavimo akte nustatytas aplinkybes, specialisto išvada del darbu samatos tikslumo ir joje nurodytu medžiagu kiekio bei ikainio teisetumo, K. M. pateiktu atlikimo darbu aktu už tuos pacius darbus skirtumus, juose nurodytu atliktu darbu mažinimo aplinkybes. Pareiškejo atstovas nesutiko, kad J. P., nepripažindamas 2006 m. liepos-rugpjucio men. surašytu darbu atlikimo aktu, 2006-07-25, 2006-08-18 ir 2006-09-01 pervede 400 000 Lt UAB „V“ ir tik nutraukus sutarti, pareiške pretenzijas, nes iš ikiteisminio tyrimo duomenu matyti, jog buvo mokami avansiniai mokejimai, kurie buvo iskaityti pagal darbu atlikimo aktus, o ne sumoketa pagal konkrecius aktus. Pareiškejo atstovas taip pat nurode, kad UAB „V“ pateikti darbu atlikimo aktai atitiko dokumento savokai keliamus reikalavimus, bankroto administratorius pateike šiuos dokumentus teismui siekiant irodyti ieškinio dydi, todel prokurores išvada, kad iki juos pasirašant J. P., aktai neturejo teisines galios ir galejo buti koreguojami, yra nepagrista. Teigia, kad UAB „V“ darbuotojai, igyvendindami civilinius santykius, samoningai klastojo dokumentus, irašydami žinomai melagingus duomenis ir pateikdami mokestinius reikalavimus juose nurodytoms sumoms apmoketi J. P.. Iš viso avansu J. P. sumokejo 836 000 Lt, o UAB „V“ pagal 2006-07-25 išrašyta PVM saskaita faktura 835 999,80 Lt sumai iskaite J. P. sumoketa avansa. Atstovo teigimu, nepagristai buvo iskaityta 254 322,36 Lt avanso pagal šešis atliktu darbu aktus, tokiu budu buvo pasisavinta 254 322,36 Lt J. P. lešu. Neivertinta ir tai, kad 2006 m. rugpjucio men. pasirašytame darbu akte Nr. 1 buvo itraukta 33 425 Lt medžiagu kaina, kuria J. P. sumokejo gamintojui, akte Nr. 4 itraukta 137 351 Lt suma už vedinimo sistemos montavima, kuri atliko UAB „T“ ir kuriai pagal trišali susitarima J. P. tiesiogiai sumokejo, taip pat neteisingai nurodyti darbu kiekiai, išlaidos, tenkancios darbo užmokesciui, medžiagoms ir mechanizmams bendrai 254 406,25 Lt sumai. Be to, neatsižvelgta i tai, kad kai kuriuos darbus UAB „V“ i darbu atlikimo aktus iraše pakartotinai, tokiu budu pasikesino pagrobti 216 628 Lt. Tai, kad UAB „V“ sukciavimo budu sieke užvaldyti svetima turta, rodo ir ta aplinkybe, jog i darbu atlikimo aktus UAB „V“ itrauke ir R. G., su kuriuo neturejo jokiu sutarciu ir kuriam už darba tiesiogiai apmokejo J. P., atliktus darbus. Pažymi, kad to neneigia ir UAB „V“ generalinis direktorius K. M..

Širvintu rajono apylinkes teismas 2011-02-22 nutartimi atmete pareiškejo J. P. atstovo 2011-01-21 skunda. Teismas konstatavo, kad nera duomenu, jog prokurore netinkamai atliko ikiteismini tyrima. Patikrinus ikiteisminio tyrimo metu atliktus veiksmus, ju atlikimo tvarka, pažeidimu nerasta. Prokuroru išvados yra logiškos, todel ikiteisminis tyrimas buvo pagristai nutrauktas.

Teismo posedyje pareiškejo J. P. atstovas praše skunda tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

J. P. atstovo advokato G. Skaiscio skundas atmetamas.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad Širvintu rajono apylinkes prokuraturos prokurore 2010-04-29 nutrauke ikiteismini tyrima del dideles vertes svetimo turto igijimo apgaule bei pasikesinimo igyti dideles vertes svetima turta apgaule, klastojant tikra dokumenta ir ji panaudojant.

Lietuvos Respublikos BK 182 str. itvirtinto sukciavimo, kaip nusikaltimo, esme yra apgaules panaudojimas, del kurios svetimas turtas ar turtine teise igyjama, turtine prievole panaikinama ar išvengiama neteisetai. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybes teise priklausantis turtas, gali buti igyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civiliniu sutarciu pagrindu. Del to vien tik turtines prievoles nevykdymas ar kitokiu civilines sutarties salygu nesilaikymas neleidžia teigti, kad buvo padaryta sukciavimo nusikalstamos veikos požymiu turinti veika, kuri užtraukia baudžiamaja atsakomybe. Teismu praktikoje pripažistama, kad tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros sutarties salygos pažeidimu, svarbiomis aplinkybemis, rodanciomis baudžiamaji teisini pažeidimo pobudi, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaule buvo esmine nukentejusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo samoningai sudare situacija, jog nukentejusysis negaletu civilinemis teisinemis priemonemis atkurti savo pažeistos teises arba toks pažeistu teisiu gynimo budas butu apsunkintas, pavyzdžiui, be teisesaugos instituciju pagalbos neimanoma surasti ar identifikuoti prievoles vengiancio asmens, sandoris samoningai sudarytas taip, kad veliau butu neimanoma irodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslepdamas nuo nukentejusiojo esmine informacija apie didele skolu našta ir nemokuma, vengdamas prievoles tycia tapo beturciu, kad nebutu i ka nukreipti reikalavimo, pasislepe ir pan. (kasacine byla Nr. 2K-133/2010). Taigi, esminiai sukciavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymiai, skiriantys ji nuo civilinio delikto ir darantys turto užvaldyma neteiseta, yra apgaules naudojimas prieš turto savininkus, teisetus valdytojus ar asmenis, kuriu žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybiu atkurti savo pažeistas teises civilinemis teisinemis priemonemis apsunkinimas arba panaikinimas.

Apgaule sukciavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teises i ji igijimo, turtines prievoles išvengimo arba jos panaikinimo budas. Apgaule – tai turto savininko, teiseto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas del kaltininko turimos tariamos teises i turta arba del jo ketinimu ir taip „privertimas“ ji perduoti turta kaltininko ar treciuju asmenu nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaule sukciaujant turi buti esmine, t. y. suklaidinimas turi tureti lemiama itaka asmens apsisprendimui del turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturejo lemiamos itakos asmens apsisprendimui perduoti turta, tokia apgaule nedaro veikos sukciavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali buti suklaidinamas del kaltininko ketinimu ivairiais budais, taciau visu ju esme apsunkinti asmens, užvaldžiusio turta, nustatyma, padaryti problemiška pažeistos teises atkurima ir pan.

Skunda nagrinejantis teismas sutinka su prokurores išvada, kad nagrinejamu atveju UAB „V“ direktoriaus veiksmuose nera nusikalstamu veiku požymiu. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad tarp pareiškejo J. P. ir UAB „V“ buvo sudaryta 2005-10-27 rangos sutartis Nr. V-10/27-1 del kaimo turizmo sodybos „K“ statybos atlikimo darbu (t. 1, b. l. 21-29). Pareiškejas J. P. kreipesi i prokuratura, nurodydamas, jog UAB „V“ pasisavino 254 322,36 Lt jo lešu pagal 2006-07-25 išrašyta PMV saskaita faktura VRG Nr. (duomenys neskelbtini) 865 999,80 Lt sumai, nepagristai užskaitydama 254 322,36 Lt, sumoketus avansu už atliktus darbus, taip pat 2006 m. rugpjucio men. aktuose prirašydama neatliktus darbus, nurodydama neteisingus darbu kiekius, išlaidas, tenkancias darbo užmokesciui, medžiagoms ir mechanizmams, pasikesino pagrobti pareiškejo 254 406,25 Lt, be to, pasikesino pagrobti 216 628 Lt už darbus, atliktus gegužes ir liepos men., irašydama i rugpjucio ir rugsejo men. atliktu darbu aktus (t. 1, b. l. 5-6, 47-49). Taigi, pareiškejas iš esmes nurode, kad UAB „V“, klastodama 2006 m. liepos, rugpjucio ir rugsejo men. darbu atlikimo aktus, apgaule pasisavino 254 322,36 Lt ir pasikesino pasisavinti 471 034,25 Lt jo piniginiu lešu.

Pažymetina, kad vien pareiškejo nesutikimas su UAB „V“ darbu atlikimo aktuose nurodytais atliktais darbais, ju apimtimi, išleistu piniginiu lešu suma tokiems darbams atlikti, neleidžia daryti išvados, kad UAB „V“ atsakingu darbuotoju veiksmuose yra nusikalstamu veiku požymiu.

UAB „V“ direktorius K. M., apklaustas specialiuoju liudytoju, parode, kad 2006 m. liepos, rugpjucio ir rugsejo men. darbu atlikimo aktuose visi nurodyti darbai buvo atlikti. Aktai buvo teikiami ne apmokejimui, o kad pareiškejas J. P. peržiuretu aktus, abi puses kartu juos suderintu, po to pasirašyti ir gražinti imonei aktai butu pagrindas išrašyti saskaita faktura del apmokejimo. Taciau pareiškejas J. P. pasiimdavo aktus ir atgal negražindavo imonei, nei pasirašes, nei nepasirašes. Tuomet J. P. pasakydavo, jog UAB „V“ išrašytu saskaita faktura kaip avansini mokejima, ta saskaita pareiškejas pasirašydavo ir pavedimu pervesdavo pinigus, o aktu už atliktus darbus negražindavo. UAB „V“ nežinojo kurie darbu aktai buvo apmoketi. Darbu atlikimo aktai budavo koreguojami atsižvelgiant i J. P. pretenzijas (t. 5, b.l. 107). Liudytoja M. L. patvirtino K. M. nurodytas aplinkybes (t. 5, b.l. 28-31). Liudytojai J. K., V. L. taip pat parode, kad 2006 m. liepos-rugsejo men. atliktu darbu aktai buvo sudaryti teisingai, šiuose aktuose irašyti darbai buvo padaryti (t. 5, b.l. 83-89).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai patvirtina minetu liudytoju parodymus: UAB „V“ 2006-07-25 PVM saskaitoje fakturoje (duomenys neskelbtini) pateike J. P. apmoketi 835 999,80 Lt (t. 4, b.l. 49). Kadangi J. P. 2006-01-13, 2006-03-20 ir 2006-04-24 avansiniais mokejimais buvo sumokejes 636 000 Lt, jis 2006-07-25 sumokejo UAB „V“ likusius 200 000 Lt pagal PVM saskaita faktura (duomenys neskelbtini) (t. 4, b.l. 45-49). UAB „V“ 2006-08-17 PVM saskaitoje fakturoje (duomenys neskelbtini) pateike J. P. apmoketi 150 000 Lt (t. 4, b.l. 11). Pareiškejas 2006-08-18 sumokejo mineta pinigu suma UAB „V“ pagal pateikta PVM saskaita faktura (t. 4, b.l. 10). UAB „V“ 2006-09-01 PVM saskaitoje fakturoje (duomenys neskelbtini) pateike J. P. apmoketi 200 000 Lt, taciau pareiškejas sumokejo tik 50 000 Lt (t. 4, b. l. 7-8). Liudytoja K. M., dirbanti Širvintu rajono konsultavimo biuro konsultante ir pagal šios tarnybos bei J. P. 2006-02-28 sutarti paskirta ukininko konsultante, taip pat patvirtino tokius mokejimus (t. 2, b. l. 106). Taigi, pareiškejas J. P. sumokejo i UAB „V“ minetas pinigines lešas, remdamasis pateiktomis saskaitomis fakturomis, nors jis nepasiraše kai kuriuose atliktu darbu aktuose, apskritai ju neprieme apmokejimui.

Kaip teisingai pastebejo prokurore 2010-04-29 nutarime, tik J. P. nutraukus rangos sutarti su UAB „V“ bei šiai imonei pateikus pretenzijas del nepriimtu ir neapmoketu darbu, atliktu 2006 m. liepos-rugsejo men., 2006-11-14 jis vienašališkai pakeite minetu menesiu aktuose esancius duomenis del atliktu darbu, ju kiekio, medžiagu ir darbo užmokescio, subrangovu atliktu darbu, nurodydamas juos neteisingais ir nepagristais, remdamasis savo atliktais išmatavimais, taciau nepateikdamas dokumentu, patvirtinanciu šiu išmatavimo buvimo fakta, kaip ir statybos techninio prižiuretojo rašytiniu informaciju apie darbu neatlikima, taip pat remdamasis teismo antstoles surašytu aktu ir D. K. atliktais paskaiciavimais. Lietuvos Respublikos CK 6.662 str. 1 d. numatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiureti ir priimti atlikta darba (jo rezultata). Užsakovas, pastebejes nukrypimus nuo sutarties salygu, bloginancius darbu rezultato kokybe, ar kitus trukumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktu darbu priemimas iforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygu ar su išlygomis patvirtina priemes, o rangovas – perdaves atliktus darbus. Taigi, matyti, kad pareiškejas J. P. nesilaike rangos sutarties 19.1 p., pagal kuri, raštu pateiktas užsakovui pranešimas apie atliktus darbus per 5 dienas turi buti užsakovo patikrintas ir: 1) arba pasirašytas, nurodant data bei priimant apmokejimui; 2) arba duodami rangovui nurodymai, konkretizuojant visus reikalingus padaryti darbus. Be to, liudytojas D. K. parode, kad jis apskaiciavo atliktu darbu verte, remdamasis UAB „S“ samatine programa 2005 m. kainomis (t. 2, b.l. 95-97), tuo tarpu UAB „V“ direktorius K. M., liudytojai J. K., V. L. ir M. L. taip pat nurode, kad atliktu darbu aktai buvo surašomi pasibaigus menesiui ir atlikus kontrolinius pamatavimus, naudojant UAB „S“ 2005 m. programa, kai kurie papildomi darbai buvo aktuojami pagal 2006 m. programa. Antstoles 2006-09-29 faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokole Nr. 130-06-02 konstatuoti statomos kaimo turizmo sodybos „Kernaves bajorine“ neatlikti darbai (t. 1, b.l. 50-67). Kita vertus, Vilniaus apskrities viršininko administracijos komisijos Teritoriniu planavimo ir statybos valstybines priežiuros departamento 2006-11-09 išduotoje pažymoje nurodyta, jog pastatai, inžinieriniai tinklai yra užbaigti ir gali buti eksploatuojami pagal paskirti (t. 7, b.l. 43-68). Iškile mineto pobudžio gincai yra civilines teises reguliavimo dalykas, taciau tai nereiškia, kad UAB „V“ atsakingu darbuotoju veiksmuose yra nusikalstamu veiku požymiu.

Be to, sudarytos rangos sutarties 21.4 p. numatyta, kad atitinkama darbu dalis laikoma priimta apmokejimui, šalims pasirašius ju sutartos formos dokumenta. Kaip mineta, tos pacios sutarties 19.1 p. itvirtinta, kad raštu pateiktas užsakovui pranešimas apie atliktus darbus, t. y. aktas, yra laikomas prašymu, kad užsakovas patikrintu darbus per 5 dienas ir: 1) arba pasirašytu ši dokumenta, nurodydamas data bei priimdamas apmokejimui; 2) arba duotu rangovui nurodymus, konkretizuodamas visus reikalingus padaryti darbus. Baudžiamajame istatyme nepateikta dokumento savoka, taciau teismu formuluoja dokumento savoka taikydama Lietuvos Respublikos BK 300 str. numatytos nusikalstamos veikos sudeti: nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, itvirtinantis juridine reikšme turincia informacija, kuri pagal savo pobudi ir reikšme yra teises, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo irodymas, taip pat juridiniu faktu ar juridine reikšme turinciu aplinkybiu irodymas (kasacine byla Nr. 2K-426/2006). Teismu praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija fakta, turinti teisine reikšme. Rašytinio akto teisine reikšme pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didele reikšme, nes suteikia informacija, koks asmuo ji sukure, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teises ir pareigos (kasacine byla Nr. 2K-515/2006). Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsni dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacine byla Nr. 2K-290/2008). Iš rangos sutarties turinio matyti, kad pranešimas apie atliktus darbus baudžiamosios teises prasme nelaikytinas dokumentu, kadangi juo savaime nera sukuriama jokiu teisiniu pasekmiu. Tik užsakovui pasirašius ši akta ir pateikus apmokejimui, pranešimas apie atliktus darbus igauna juridine galia. Taigi, pranešimas apie atliktus darbus iki užsakovo patvirtinimo gali buti koreguojamas, derinamas, kol nera patvirtinamas. Todel UAB „V“ darbuotoju veiksmai, koreguojant darbu atlikimo aktus atsižvelgiant i pareiškejo nepasirašytus ir neapmoketus ankstesniu menesiu aktus, tarp ju ir susijusiu su subrangovu atliktais darbais, iki tol, kol ju nepasiraše J. P. ir nera pateikti apmokejimui, nera nusikalstami. Be to, ta aplinkybe, jog UAB „V“ remiasi tokiais dokumentais kaip irodymais, pagrindžianciais ju pareikšta ieškini civilineje byloje, šiuo atveju nera reikšminga sprendžiant del ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagristumo.

Apeliacines instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, jog skundžiamoje nutartyje ikiteisminio tyrimo teiseja išsamiai nepasisake del J. P. atstovo 2011-01-21 skundo, taciau nagrinejamu atveju tai nesudaro pagrindo naikinti nutarti, kadangi priimtas procesinis sprendimas iš esmes yra teisingas. Todel atsižvelgiant i tai, kas nustatyta, Širvintu rajono apylinkes teismo 2011-02-22 nutarties nera pagrindo naikinti pareiškejo J. P. atstovo advokato G. Skaiscio skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Pareiškejo J. P. atstovo advokato Gedimino Skaiscio skunda atmesti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.