Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

mažamečio nukentėjusiojo N. P. atstovei pagal įstatymą L. G., įgaliotam atstovui advokatui Valdui Kairiui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. P. 2025 m. lapkričio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka trenkė savo mažamečiam sūnui N. P. į kairės pusės sėdmenį ir tokiu būdu nukentėjusiajam N. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame sėdmenyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas N. P. parodė, kad su L. G., buvusia sugyventine, turi du mažamečius vaikus, tai yra N. P. ir R. P. Su L. kartu nebegyvena, yra sutarę dėl vaikų lankymo. 2025 m. lapkričio 7 d. jis pasiėmė vaikus pas save į namus visam savaitgaliui. Sekančios dienos vakare N. užėjo kaprizai, šis nenorėjo žiūrėti televizoriaus, vis reikalavo duoti planšetinį kompiuterį, bet jis nedavė. N. pradėjo isterikuoti. Vienu momentu N. iš svetainės išėjo į virtuvę ir, ten pabuvęs keletą minučių, nutilo. Nuėjęs pažiūrėti ką sūnus daro pamatė, kad N. yra paėmęs planšetinį kompiuterį, nors jis buvo uždraudęs. Pasakius, kad negalima turėti kompiuterio, N. atsakė, kad mama jam leidžia. Jis sūnui pasakė, kad neleidžia ir atėmė planšetinį kompiuterį. Tada sūnus pradėjo rėkauti, isterikuoti, mėtyti daiktus, žaislus. Neapsikentęs tokio elgesio, jis vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė N. per užpakalį. Tuo metu sūnus buvo su kelnėmis. Po trenkimo sūnus neverkė. Jis paliko N. virtuvėje. Po kelių minučių nuėjo pasižiūrėti ką vaikas daro. N. viskas buvo gerai. Vėliau visi kartu žiūrėjo televizorių. Einant miegoti nematė, kad N. ant sėdmens būtų mėlynė. Išvežant vaiką L., taip pat nepastebėjo, kad būtų atsiradusi mėlynė, tiesiog nesitikėjo, kad ji atsiras. Jo trenkimas tikrai nebuvo stiprus. Supranta, kad reikėjo susivaldyti ir netrenkti vaikui. Dėl savo poelgio gailisi. L. su juo dėl mėlynės ant N. užpakalio susisiekė lapkričio 9 dieną. Jis pasakė, kad trenkė, bet ne per pliką užpakalį, o per kelnes. Pripažįsta kaltę dėl veikos, kurios padarymu yra kaltinamas ir gailisi (b. l. 121–124, 130–132).

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis N. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis teigia, kad pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, bet abejoja ar jo suduotas smūgis galėjo sukelti N. fizinį skausmą, ar nuo jo suduoto smūgio galėjo atsirasti ant N. kairio sėdmens kraujosruva, nes jo smūgis, pasak kaltinamojo, buvo nestiprus. Tačiau šias aplinkybes patvirtina byloje esanti medžiaga, t. y. ambulatorinio apsilankymo apraše šeimos gydytojos užfiksuota informacija ir specialisto išvada. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė patvirtino, kad jei fiksuota kraujosruva, tai neabejotinai vaikui buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant mažamečio nukentėjusiojo kairio sėdmens fiksuota kraujosruva, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimas griuvimo traumai nebūdingas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamojo suduotas smūgis nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis N. P. 2025 m. lapkričio 8 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka trenkė savo mažamečiam sūnui į kairės pusės sėdmenį ir tokiu būdu nukentėjusiajam N. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame sėdmenyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis N. P. pareiškė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir perduoti pagal laidavimą jo gero draugo L. A. žinion, netaikant piniginio užstato (b. l. 184).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, yra nurodęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020, 2K-195-628/2023 ir kt.). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018 ir kt.). Svarbu, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-28-628/2023, 2K-18-976/2025 ir kt.). Kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-212-594/2024 ir kt.). Vien kaltininko pasakymas, kad jis prisipažįsta kaltas, savaime nesuteikia pagrindo teigti, jog jis visiškai prisipažįsta dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme. Turi būti vertinamas ir kaltininko požiūris į jo padarytą nusikalstamą veiką viso proceso metu, taip pat tai, kas lėmė atitinkamus jo parodymus.???

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą mažamečiam sūnui padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą ir nurodė, kad gailisi dėl savo poelgio, tačiau N. P. duodami parodymai bylos nagrinėjimo metu prieštaravo jo pozicijai dėl kaltės pripažinimo. N. P. abejojo, kad jo suduotas smūgis mažamečiam sūnui galėjo sukelti fizinį skausmą, padaryti kraujosruvą sėdmenyje. Tik gynėjui paaiškinus, kad tokiu atveju negalės būti taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas, N. P. nurodė, kad jis viską pripažįsta. Tokia kaltinamojo nenuosekli pozicija dėl savo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir tos veikos sukeltų pasekmių, kurios nagrinėjamu atveju yra esminės nusikalstamos veikos aplinkybės, rodo, kad N. P. bando sumenkinti savo kaltę, pateisinti savo poelgį vaiko neklausimu, sūnaus motinos nepakankamu vaikų auklėjimu.

Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Teismo sprendimas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti visapusiškai pagrįstas, o ne formalus. Šiuo konkrečiu atveju, teismo nuomone, proporcinga asmens padarytai nusikalstamai veikai valstybės reakcija, nesukelianti nebaudžiamumo jausmo, yra ne N. P. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o pripažinimas kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo N. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį: fizinio skausmo sukėlimas mažamečiam asmeniui (BK 140 straipsnio 3 dalis) priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – N. P. neteistas (b. l. 93), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (b. l. 95-102), dirba (b. l. 104). Parenkant bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, todėl skirti BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę, teismo nuomone netikslinga. Kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė mažesnė, nei įstatymo numatytas šios bausmės vidurkis. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kiti procesiniai klausimai.

Iki bausmės vykdymo pradžios N. P. paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 133–135).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esanti laikmena su vaizdo įrašu paliktina byloje.

Mažamečio nukentėjusiojo įgaliotas atstovas advokatas V. Kairys prašo iš kaltinamojo priteisti valstybės naudai nukentėjusiajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 27 d. pažymos matyti, jog už mažamečiam nukentėjusiajam N. P. teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 377,53 Eur suma (b. l. 178–181). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mažamečio nukentėjusiojo N. P. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, todėl jam pagrįstai buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, siekiant, jog mažametis nukentėjusysis turėtų kvalifikuotą atstovą ir būtų tinkamai atstovaujami jo interesai. Taigi, pripažinus kaltinamąjį N. P. kaltu, iš jo valstybės naudai priteistinos nukentėjusiajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025-12-02 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam N. P. (b. l. 165–167). Kaltinamajam gynėjas buvo privalomai paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą kaltinamajam šioje byloje iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

N. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti N. P. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajam palikti bausmės vykdymo pradžios

Priteisti iš kaltinamojo N. P., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 377,53 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 53 ct) nukentėjusiajam N. P. suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Artea“ bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.