Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) saulės elektrinių montuotoju, teistas 6 kartus: 1) 2014-12-31 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) 2015-11-13 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 227 str. 2 d. – 18 MGL dydžio bauda, įpareigojant sumokėti iki 2016 m. vasario 4 d.; 3) 2016-06-02 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d.– 4 mėnesių viešųjų darbų bausme; 4) 2017-01-27 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 281 str. 7 d. – 8 parų arešto; 5) 2020-11-25 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64-1 str. 1 ir 2 d., bausmė sumažinta 1/3, ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 6) 2023-07-31 Raseinių teismo rūmų pagal LR BK 140 str. 2 d. 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, BK 64-1 str. 1 d. bausmė sumažinta 1/3, skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, BK 75 str., paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant K. J. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, bei vadovaujantis BK 72-2 str., įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (per 9 mėnesius išklausant visą programos kursą), bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent: 2025-08-03, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, žodinio konflikto metu, tyčia sugriebęs už plaukų savo šeimos nariui - sutuoktinei L. J., juos tampė, po to sudavė delnu 2 kartus į kairį skruostą bei suėmęs už abiejų rankų riešų, juos spaudė, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, tokiais veiksmais nukentėjusiajai L. J. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kvalifikuojantis požymis - nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį. Nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į Baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo tikslus (paskirtį) – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t.y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Tai reiškia, kad teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo K. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis K. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka nebaustas, dirba, anksčiau teistas 6 kartus, tarp jų už smurtinius nusikaltimus tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus, todėl laikoma, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 str. numatyta: „Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. <...>“

Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.

BK 61 str. 4 d. numatyta: „Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. <...>“.

Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymą, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis anksčiau teistas 6 kartus, tarp kurių už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytos bausmės minimumą, tačiau mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga K. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam K. J. paskirta kardomoji priemonė - pareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios taikytina iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilio tempimo virvė grąžintina K. J..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. bei skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Skirti pareigą toliau dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Skirti draudimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str., K. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 5 (penkis) mėnesius.

K. J. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – automobilio tempimo virvę grąžinti K. J.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.