Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkų L. S., S. S., UAB „J.Žala ir sūnus“ atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria skolininkams L. S., S. S. ir UAB „J.Žala ir sūnus“ vadovui V. Ž. paskirta bauda išieškotojo BUAB „Pabris ir ko“ naudai civilinėje byloje pagal antstolės S. K. prašymą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 13 d. nutartimi BUAB „Pabris ir ko“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Finresta“. Šia nutartimi UAB „Pabris ir ko“ valdymo organai buvo įpareigoti per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 6 p.) Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriame skolininkais nurodyti L. S., S. S. ir UAB „J.Žala ir sūnus“, išieškotojas BUAB „Pabris ir ko“ administratorius UAB „Finresta“ (vykdomosios bylos Nr. 0056/12/00153 b.l. 5). Šį vykdomąjį dokumentą antstolė S. K. 2012 m. sausio 16 d. patvarkymu priėmė vykdyti (vykdomosios bylos Nr. 0056/12/00153 b.l. 7). Skolininkams nevykdant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutarties, antstolė, surašiusi aktą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nevykdymo, kreipėsi į teismą ir prašė skirti skolininkams L. S., S. S. ir UAB „J.Žala ir sūnus“ baudą išieškotojo BUAB „Pabris ir ko“ administratoriaus UAB „Finresta“ naudai. Pirmosios instancijos teismas antstolės prašymą tenkino ir už teismo įpareigojimų nevykdymą skyrė skolininkams baudą – po 100 Lt už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo išieškotojo BUAB „Pabris ir ko“ naudai. Skolininkai L. S., S. S. ir UAB „J.Žala ir sūnus“ su paskirtąja bauda nesutinka, prašo ją panaikinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų argumentus atmeta.

Vienu iš atskirojo skundo argumentų skolininkai nurodo tai, kad, nagrinėjant bylą, nebuvo nė vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų ir jiems nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, taip pat teismas pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Tačiau CPK 771 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Nagrinėjamu atveju skolininkai neginčija aplinkybės, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarties įpareigojimų jie nevykdo. Todėl antstolė pagrįstai surašė aktą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nevykdymo ir kreipėsi su juo į teismą, prašydama skolininkams skirti baudą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas apie bylos nagrinėjimą pranešimus išsiuntė antstolei, skolininkams ir BUAB „Pabris ir ko“ administratoriui UAB „Finresta“ (b.l. 12-18). Įrodymų, jog minėti pranešimai būtų neįteikti, byloje nėra. Be to byloje gautas skolininkės L. S. pranešimas, jog ji dėl ligos byloje dalyvauti negalės (b.l. 19). Taigi šiuo pranešimu skolininkė L. S. patvirtino, jog apie teismo posėdį yra informuota. Byloje taip pat gautas ir BUAB „Pabris ir ko“ administratoriaus UAB „Finresta“ prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 20-21). Duomenų, kodėl nedalyvavo teismo posėdyje kiti asmenys, kuriems buvo išsiųsti pranešimai apie teismo posėdžio vietą ir laiką, byloje nėra. Dėl to konstatuotina, jog CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindo nėra. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkams buvo pranešta tinkamai, be to pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį jų neatvykimas nekliudė išnagrinėti bylą.

Nepagrįstas ir apeliantų skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, t.y. kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nes teismas skundžiama nutartimi skyrė baudą įtrauktiems į bylą asmenims. Apeliantai skunde iš esmės ir nenurodo konkrečiai, dėl kurių neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų teismas pasisakė skundžiamoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantų argumentus atmeta kaip neaiškius ir nepagrįstus.

Apeliantai taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė baudą atgaline data nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d., jų manymu, bauda galėjo būti skiriama tik nuo nutarties priėmimo dienos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais sutikti neturi pagrindo. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principas, siekiant kurį įgyvendinti, įstatymų leidėjas tais atvejais, kai procesinis sprendimas nevykdomas, suteikė asmenims, kurių naudai jis priimtas, teisę prašyti vykdytiną procesinį sprendimą įvykdyti priverstinai. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo, teismas gali skirti baudą (CPK 585 str.). Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 str. 1 d.). Remiantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Dėl to konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė baudą ne nuo nutarties priėmimo dienos, o nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d., t.y. nuo to momento, kai skolininkai turėjo įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartyje nurodytus įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudos paskyrimas nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nepažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų ir atitinka CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl apeliantų argumentai atmestini.

Vertinant, ar apeliantai yra tie subjektai, kuriems gali būti taikoma procesinė atsakomybė už nevykdymą antstolio reikalavimo įvykdyti sprendimą, kuriuo įpareigojama per įstatymu nustatytą terminą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, pažymėtina, jog Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad tokią pareigą vykdo įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, valdymo organai. Juridiniai asmenys įgyja teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalį kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį valdymo organą ir dalyvių susirinkimą. Pagal juridinių asmenų registro duomenis, BUAB „Pabris ir ko“ organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – vadovas (b.l. 5-11). Pažymėtina, jog pagal šiuos duomenis nuo 2003 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. rugpjūčio 8 d., t.y. bankroto bylos BUAB „Pabris ir ko“ iškėlimo metu, įmonės vadove buvo skolininkė L. S.. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog BUAB „Pabris ir ko“ valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas, bei tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartimi buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti UAB „Pabris ir ko“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos valdymo organams perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai baudą paskyrė visiems vykdomajame dokumente nurodytiems skolininkams.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog skolininkams L. S. ir S. S. paskirta bauda neadekvati ir neatitinkanti teisingumo bei protingumo kriterijų. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutarties rezoliucinės dalies, teismas nustatė terminą valdymo organams perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. vykdomajame rašte skolininkais nurodyti L. S., S. S. ir UAB „J.Žala ir sūnus“ (vykdomosios bylos Nr. 0056/12/00153 b.l. 5). Taigi nei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartyje, nei pagal šią nutartį išduotame vykdomajame rašte nėra išskirta įpareigojimų dalis, kurią turi įvykdyti kiekvienas iš skolininkų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė skolininkams vienodo dydžio baudą – po 100 Lt už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.