- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-05
- Bylos Nr.
- II-411-718/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01277-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pažeidėjas
- D. D.
- Kategorijos
- 9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai – administracinėn atsakomybėn patrauktai D. D., jos įgaliotam atstovui advokatui D. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubaustos D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas L. L. 2018-07-11 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-21-ANR_P-10953-2018 D. D. už tai, kad ji 2018-04-26, 7.40 val., (duomenys neskelbtini), dirbdama barmene UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje, V. B. pardavė 0,5 l vyno „Ant bangos“ vienkartiniame plastikiniame inde bei pati išnešė indą su alkoholiniu gėrimu iš kavinės patalpų į lauką ir perdavė jį pirkėjui. Tokiu būdu D. D. pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimą, kuris numato, kad Lietuvos Respublikoje alkoholiniais gėrimais prekiauti draudžiama: pirmadieniais – šeštadieniais iki 10.00 valandos ir nuo 20.00 valandos, o sekmadieniais - iki 10.00 valandos ir nuo 15.00 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalyje.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018-09-19 nutarimu D. D. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 25 Eur bauda.
2018-10-15 teisme gautas administracine tvarka nubaustos D. D. įgalioto atstovo advokato D. C. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018-09-19 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. D. nutraukti. Skunde nurodoma, kad veiksmai, kuriuos atliko D. D., visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų. D. D. pardavė V. B. 0,5 l vyno vienkartiniame plastikiniame inde, kas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimą išpilstyti parduodamus alkoholinius gėrimus. Gėrimas buvo parduotas vartoti vietoje ir V. B. pradėjo tą gėrimą vartoti bare. Vien dėl to, kad V. B. bevartojant vietoje savo gėrimą, D. D. pajuto nuo jo sklindantį aitrų išmatų kvapą, ji buvo priversta išprašyti jį lauk. Tai yra D. D. nei prekiavo alkoholiniais gėrimais pažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, nei turėjo tokį tikslą. Akivaizdu, kad D. D. neturėjo jokio sąmoningo siekio pažeisti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus. Priešingai, ji jų laikėsi, ką patvirtina jos elgesys parduodant alkoholinį gėrimą V. B., laikantis įstatymo reikalavimo gėrimą išpilstyti, ir ką patvirtina V. B. elgesys gėrimą pradėjus vartoti vietoje. Taigi, būtino nusižengimo sudėties elemento – tyčios ir kaltės – D. D. veiksmuose nėra, todėl pradėta administracinė teisena jai privalo būti nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nesutinka su D. D. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad D. D., gindamasi nuo jai inkriminuoto nusižengimo pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį, neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nurodydama, kad parduodama V. B. į vienkartinį plastikinį indą išpilstytą 0,5 l alkoholinį gėrimą, užtikrino jo suvartojimą vietoje, kadangi šį gėrimą V. B. pradėjo vartoti vietoje ir kad kitas jos veiksmas - išprašymas jo iš baro lauk, nėra traktuojamas kaip pažeidimas šiame straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo apimtyje. Pažymi, kad D. D. ne tik, kad išprašė V. B. lauk iš baro, bet ir pati šį gėrimą išnešė lauk. D. D., pateisindama šį elgesį, dėsto, kad vienkartinėje taroje išpilstytą gėrimą buvo priversta išnešti lauk dėl nuo pirkėjo sklindančio nepageidaujamo kvapo. Su šiuo D. D. argumentu nesutinka, kadangi jis nėra logiškas ir iškreipiantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą. Minėto įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įstatymo leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina išvada, jog ūkio subjektas (jo darbuotojas) turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokias būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti ribojama. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, D. D. turėjo imtis tokių priemonių, kad užtikrintų minėto draudimo įgyvendinimą, o ne veikti priešingai – išnešant alkoholinį gėrimą iš patalpos, šiais savo veiksmais paneigiant įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reguliavimą bei siekiamą tikslą riboti alkoholinių gėrimų vartojimą. Todėl nesutinka su D. D. pozicija apie tai, kad ji neva neveikė kaltai, nesiekė pažeisti imperatyvių Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo normų, kadangi šiuos jos argumentus paneigia aukščiau išdėstytas teisinis reguliavimas bei byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtinantys padaryti nusižengimo pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį aplinkybes bei sudėtį. Prašo D. D. skundą netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta D. D. skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais, nesutiko su priimtu nutarimu ir prašė jį panaikinti. Nurodė, kad pasielgė tinkamai, pardavė V. B. 0,5 l vyno, vyną įpylė į vienkartinę plastikinę stiklinę, pasiūlė jam prisėsti. Bare naudojamos tik vienkartinės stiklinės, yra staliukai. Tuo metu atvežė prekes, ji skubėjo jas priimti, baro durys tuo metu buvo praviros. Priėmusi prekes, grįžo iš sandėlio ir pajuto stiprų išmatų kvapą. Iš pradžių to kvapo nepajuto. Tuo metu bare kitų klientų nebuvo. Tada ji pasakė V. B., kad jis greitai suvartotų alkoholį ir išeitų. Jis atsisakė išeiti, ji susinervino, paėmė jo stiklinę ir išnešė į lauką. Tada jis taip pat išėjo į lauką ir stiklinę paėmė. Atidavė stiklinę V. B., nes šis primygtinai to reikalavo. Po kelių minučių į barą atėjo policijos pareigūnai. Mano, kad ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo nepadarė, elgėsi taip, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje. V. B. pažinojo, jis dažnai lankydavosi bare, jau buvo anksčiau įspėtas, kad jeigu ateis į barą netvarkingais rūbais, nebus aptarnaujamas. Ji, D. D., žinojo, kad alkoholiniai gėrimai turi būti vartojami vietoje.
Liudytoja I. A., Klaipėdos AVPK Prevencijos skyriaus vyresnioji tyrėja, parodė, kad 2018-04-26 su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareigūnų L. L. atliko patikrinimą, kaip laikomasis LR Alkoholio kontrolės įstatyme numatytų draudimų. Įvažiuodami į aikštelę, esančią prie baro (duomenys neskelbtini), jo pavadinimo nepamena, pamatė kaip pardavėja rankomis išstūmė vyriškį iš baro, jam įdavė plastikinę tarą su vynu. Jie išlipo iš automobilio, pasikvietė vyriškį ir pardavėją. Pardavėja pasakė, kad klientas dvokia, todėl yra nepageidaujamas. Klientas pasakė, kad pardavėją jį iš baro išvarė, nes jis smirda. Ji, liudytoja, taip pat pajuto nuo vyriškio sklindantį nemalonų pagirių kvapą. Stiklinė buvo pilna. Matė, kad bare tuo metu buvo dar vienas vyriškis. V. B. paaiškinimą (b.l. 14) parašė ji, liudytoja. Paaiškinimas buvo surašytas iš jo žodžių. V. B. buvo neblaivus, tačiau elgėsi adekvačiai, nebuvo apsišlapinęs. Paaiškinimai buvo rašomi kavinės patalpose. V. B. sakė, kad pats paaiškinimo neparašys, nes nemoka. V. B. paliko kavinėje.
Liudytojas L. L., Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausiasis specialistas, parodė, kad 2018-04-26, ryte, apie 7.30 val., dirbo kartu su policijos pareigūne, tikrino kaip laikomasi LR Alkoholio kontrolės įstatyme numatytų draudimų. Privažiavę prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), pamatė, kaip barmenė išstumia iš baro klientą ir paduoda jam vienkartinę tarą su skysčiu, kaip vėliau nustatyta, vynu, parodė jam ranka gestą, kad jis eitų toliau. Bokalas buvo pilnas. Sustabdė vyriškį, grįžo su juo į kavinę. Vyriškis paaiškino, kad bare nusipirko alkoholio, tačiau barmenė jam neleido jo gerti viduje, išvarė jį lauk. Barmenė paaiškino tą patį, sakė, kad klientas dvokia ir jį išvarė. Jis, liudytojas, išmatų kvapo nepajuto, vyriškis buvo stipriai pagiringai. Barmenei surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kadangi ji neužtikrino, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje, bare. Tik privažiavus prie baro, durys buvo uždarytos. Tada pamatė kaip durys atsidarė ir iš baro išeina barmenė su klientu.
Liudytojas V. B. parodė, kad bare, esančiame (duomenys neskelbtini), lankėsi kelis kartus. 2018-04-26 ryte buvo atėjęs į minėtą barą, buvo pagiringas. Nėra priklausomas nuo alkoholinių gėrimų vartojimo, gyvena (duomenys neskelbtini), dirba dviejose darbovietėse. Įvykio metu nebuvo girtas. Bare su pardavėja susiginčijo. Gėrė nusipirktą vyną iš plastikinės stiklinės. Pardavėja liepė jam iš baro išeiti. Nenorėjo palikti bare vyno, todėl pardavėja jam jį atidavė. Nepamena, dėl ko kilo ginčas. Įvykio aplinkybių nepamena. Pardavėja sakė, kad jis yra nepageidaujamas. Vyną baigė gerti lauke. Tada prie jo priėjo policijos pareigūnai. Jis, liudytojas, parašė paaiškinimą.
Rašydamas paaiškinimą liudytojas V. B. 2018-04-26 nurodė, kad 2017-04-26, apie 7.35 val., iš baro (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nusipirko vyno „Ant bangos“, 19 laipsnių stiprumo. Pardavėja neleido jam vyno vartoti bare, todėl jį išnešė lauk ir liepė jam vartoti lauke nusipirktą vyną (b.l. 14).
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgaliota atstovė V. Z. pažymėjo, kad D. D., išnešdama alkoholį į lauką, taip neužtikrino jo vartojimą vietoje. Prašo D. D. skundą atmesti Institucijos atsiliepime išdėstytais motyvais.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos D. D. įgaliotas atstovas advokatas D. C. pažymėjo, kad D. D. veiksmuose kaltės pažeisti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus nebuvo. Minėto įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje alkoholiniais gėrimais prekiauti draudžiama: pirmadieniais – šeštadieniais iki 10.00 valandos ir nuo 20.00 valandos, o sekmadieniais - iki 10.00 valandos ir nuo 15.00 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. D. D. nepardavė alkoholinio gėrimo išsinešimui. Alkoholis parduotas nepažeidžiant įstatymo reikalavimo. Vėliau, D. D., paveikta emocijų, paprašė V. B. pasišalinti iš baro. V. B. lauke alkoholio nevartojo, tai patvirtino pats V. B., teisme apklausti policijos pareigūnai. V. B. patvirtino, kad vyną buvo pradėjęs gerti vietoje, bare. Prašo D. D. skundą tenkinti, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. D. skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
D. D. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytus mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimus, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas (ginčo metu galiojusi redakcija). Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Įgyvendindamas šiuos tikslus, įstatymų leidėjas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Įstatymo18 straipsnio 3 dalies 13 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10.00 valandos ir nuo 15.00 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Šioje įstatymo normoje imperatyviai nurodoma, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22.00 iki 10.00 valandos (pirmadieniais –šeštadieniais), nuo 15.00 val. iki 10.00 val. gali būti parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tai yra, turi būti tenkinamos abi sąlygos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, konstatuotinas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas.
Vertinant šią aplinkybę aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad 2018-04-26, apie 7.40 val., alkoholiniai gėrimai nuo 20.00 val. iki 10.00 val. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje galėjo būti parduodami tik atidarytoje pakuotėje ir vartojami tik vietoje.
Skundą pateikusi D. D. teigia neturėjusi tyčios pažeisti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų. Paaiškino, kad ėmėsi visų veiksmų, kad alkoholinis gėrimas, kurį nusipirko V. B., būtų vartojamas vietoje. Vyną įpylė į plastikinę stiklinę, prekybos vietoje buvo iškabinti informaciniai pranešimai, kad alkoholiniai gėrimai gali būti vartojami tik įsigijimo vietoje. V. B. pradėjus vyną gerti kavinės patalpose, pajuto nuo jo sklindantį išmatų kvapą. Susinervinusi liepė V. B. išeiti iš kavinės. Jis atsisakė išeiti, todėl ji paėmė jo stiklinę ir išnešė į lauką. Tada jis taip pat išėjo į lauką ir stiklinę paėmė. Pareigūnai I. A. ir L. L. parodė, kad 2018-04-26 tikrino, kaip laikomasis LR Alkoholio kontrolės įstatyme numatytų draudimų. Atvykę prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), pamatė kaip barmenė išstumia iš baro klientą ir paduoda jam vienkartinę tarą su skysčiu, kaip vėliau nustatyta, vynu, parodė jam ranka gestą, kad jis eitų toliau. Bokalas buvo pilnas. Vyriškis paaiškino, kad bare nusipirko alkoholio, tačiau barmenė jam neleido jo gerti viduje, išvarė jį lauk. Pardavėja paaiškino, kad klientas dvokia, todėl jis nepageidaujamas. V. B. buvo pagiringas, tačiau elgėsi adekvačiai, nebuvo apsišlapinęs ar pan. Šie pareigūnų parodymai vertinami kaip nuoseklūs, neprieštaraujantys tiek tarpusavyje, tiek ir byloje esantiems įrodymams. Teismas neturi jokių objektyvių priežasčių netikėti savo pareigas vykdančių pareigūnų paaiškinimais. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti apkalbėti D. D. ir galėtų turėti asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taip pat pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas K. L. 2018-04-26 iš karto po įvykio surašė patikrinimo aktą Nr. ATP2-278 (b.l. 15), kuriame nurodė tas pačias aplinkybes, o teisme pareigūnai buvo apklausti būdami įspėti dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Teisme apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad bare, esančiame (duomenys neskelbtini), lankėsi kelis kartus. 2018-04-26 ryte buvo atėjęs į barą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo pagiringas, tačiau įvykio metu nebuvo girtas. Bare nusipirko vyno, gėrė jį iš plastikinės stiklinės. Bare su pardavėja susiginčijo ir ji liepė jam iš baro išeiti. Nenorėjo palikti bare vyno, todėl pardavėja jam jį atidavė. Nepamena, dėl ko kilo ginčas.
Pažymėtina, kad LR alkoholio kontrolės įstatyme konkretus nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo numatyti reikalavimai – turinys, pobūdis ir apimtis nėra atskleisti. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina išvada, jog ūkio subjektas (jo darbuotojas) turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas (jo darbuotojas) turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Todėl, vadovaujantis tuo, jog teisingumą konkrečioje byloje pagal tos bylos individualias aplinkybes vykdo teismas, būtent konkrečią bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti, ar ūkio subjekto darbuotojo veiksmai nulėmė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą, ar, priešingai, – suponavo galimybę taikyti toje pačioje Alkoholio kontrolės įstatyme nuostatoje įtvirtintą išimtį.
Skundžiamu nutarimu D. D. paskirta bauda už tai, jog 2018-04-26, 7.40 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), dirbdama barmene UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje kavinėje, V. B. pardavė 0,5 l vyno „Ant bangos“ vienkartiniame plastikiniame inde bei pati išnešė indą su alkoholiniu gėrimu iš kavinės patalpų į lauką ir perdavė jį pirkėjui, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimą, tai yra sudarė galimybę pirkėjui alkoholinių gėrimų nevartoti vietoje.
Teismo nuomone, D. D. nepažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytos išimties sąlygų (parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus ar alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje), tačiau neužtikrino, kad alkoholinis gėrimas būtų vartojamas vietoje. Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad D. D. V. B. pardavė 0,5 l vyno „Ant bangos“ vienkartiniame plastikiniame inde ir jam pradėjus alkoholinį gėrimą, pati išnešė indą su alkoholiniu gėrimu iš kavinės patalpų į lauką ir perdavė jį pirkėjui dėl neva jo blogo kvapo. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad V. B. įsigijo ir iš kavinės išsinešė tarą su vynu. Tai, kad stiklinė nebuvo tuščia patvirtino tiek pats V. B., tiek pareigūnai L. L. ir I. A.. Pažymėtina, kad D. D., kaip kavinės darbuotoja (pardavėja), galėjo įgyvendinti reikalavimą alkoholį vartoti vietoje, prekybos vietoje buvo sudarytos tinkamos tam sąlygos (buvo pastatytas staliukas ir kėdės), tačiau pati liepė klientui iš kavinės pasišalinti dėl neva nemalonaus jo skleidžiamo kvapo ir taip neužtikrino parduoto alkoholinio gėrimo vartojimo vietoje.
D. D., būdama alkoholiu prekiaujančios įmonės darbuotoja ir tiesiogiai alkoholinius gėrimus parduodantis asmuo, turėjo išmanyti tokią prekybą reglamentuojančių aktų reikalavimus, juose numatytus draudimus, išimtis ir atsakomybę už nustatytos tvarkos pažeidimus. Pažymėtina, kad D. D. galėjo neaptarnauti nepageidaujamo kliento arba neperduoti jam taros su alkoholiniu gėrimu išėjus iš baro patalpų, tačiau to nepadarė. Juolab, kad ir pati administracinėn atsakomybėn patraukta D. D. teismo posėdyje paaiškino, jog ji, dirbdama bare, žinojo, jog parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti suvartoti vietoje. Net ir ta aplinkybė, jog V. B., būdamas lauke, nespėjo suvartoti alkoholinio gėrimo, nes buvo sulaikytas pareigūnų, nepašalina jos atsakomybės.
Taigi, D. D. įvykdė pirmąją Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą sąlygą – alkoholiniai gėrimai nustatytomis valandomis buvo parduoti išpilstytuose buteliuose, tačiau ji neįgyvendino antrosios sąlygos ir neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, pati paskatino pirkėją išeiti iš kavinės patalpų ir perdavė jam stiklinę su alkoholiniu vynu. Taigi, ne tik nusižengimo objektyvieji požymiai, bet ir subjektyvioji D. D. padaryto nusižengimo sudėties pusė yra įrodyta ir patvirtinta.
Taigi, išnagrinėjęs bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog D. D. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK168 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad D. D. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.
Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, D. D. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnyje yra nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 168 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 20 Eur iki 30 Eur. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda – sankcijos vidurkiui lygi 25 Eur dydžio bauda.
Teismo nuomone, D. D. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, D. D. skundas atmestinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018-09-19 nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 642 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
D. D. skundo netenkinti.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-21-ANR_P-10953-2018 (ROIK: 18083230088) palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.