- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-524-357/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02018-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-7427-907/2025, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patikslintą prevencinį ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)) dėl veiksmų pagal (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su patikslintu prevenciniu ieškiniu prašydama uždrausti atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)) 2025 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nutraukti su ieškove UAB (duomenys neskelbtini) sutartis: 2019 m. liepos 30 d. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. liepos 31 d. internetinės bankininkystės paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugsėjo 23 d. banko sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugsėjo 23 d. banko sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. spalio 20 d. mokėjimo kortelės sutartį.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždrausti atsakovei AB (duomenys neskelbtini) su ieškove UAB (duomenys neskelbtini) nutraukti 2019 m. liepos 30 d. sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 31 d. internetinės bankininkystės paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad į nurodytą sąskaitą reguliariai gauna pajamas už teikiamas krovos ir su tuo susijusias paslaugas bei atsiskaito su darbuotojais, valstybės biudžetu, tiekėjais/rangovais. Mano, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir užkirstų kelią aplinkybėms, galinčioms padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tai yra eliminuotų teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taip pat nurodė, jog atsakovė sutarčių su ieškove nutraukimo terminą pratęsė tik iki 2025-05-19. Pabrėžė, kad teismo sprendimas bus priimtas po 2025-05-19, kai Sutartis jau bus nutraukta ir prevenciškai uždrausti jau nutrauktos Sutarties nutraukimą būtų beprasmiška, o ir uždraudus veiksmus - sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus aiškiai nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024-04-18 nutartimi ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
4. Teismas preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai atsakovei preliminariai pagrįsti. Ieškinyje ieškovė nurodė ieškinio dalyką, išvardino aplinkybes, jos vertinimu, pagrindžiančias pareikštus reikalavimus, pateikė rašytinius įrodymus (ieškinio pagrindą). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
Žemesnės instancijos teismas
5. Spęsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, teismas pažymėjo, kad remiantis bylos duomenimis, terminas dalykinių santykių nutraukimui ir sutarčių uždarymui buvo pratęstas iki 2025-05-19 d., t. y., mėnesiui laiko, per kurį ieškovė gali ginčą sureguliuoti be teismo įsikišimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas vertino, kad 30 dienų yra pakankamas terminas kreiptis į kitus bankus, tame tarpe – ir į užsienio, sudaryti naujas sutartis ir pervesti pinigus į kituose bankuose atidarytas banko sąskaitas bei naudotis jų paslaugomis. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad šiai dienai nėra jokios grėsmės, jog ieškovės interesai nukentės, taigi, nėra antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
6. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, kuris nustatomas, kai atsakovė siekia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ar kitokiu būdu siekia realiai apsunkinti ieškovei galimybę įvykdyti jai palankų teismo sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė yra pelningai dirbanti bendrovė, ir ieškovė neįrodė, kad ieškinio tenkinimo atveju atsakovė būtų nepajėgi atlyginti jos deklaruojamų nuostolių.
7. Remiantis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodymais nepagrindė tokių aplinkybių buvimo, dėl kurių kiltų grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nepateikė konkrečių argumentų ir duomenų, tikėtinai parodančių atsakovės nesąžiningą elgesį, nukreiptą į siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025-04-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra antrosios sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes nenustatyta, kad egzistuotų grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Pažymėtina, kad poreikis taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones kyla iš šio prevencinio ieškinio esmės, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio nagrinėjimas po 2025-05-19 taptų beprasmis, kadangi ieškinį galimai tenkinantis ir uždraudžiantis veiksmus sprendimas bus priimtas atsakovei jau įvykdžius tuos veiksmus ir sprendimo vykdymas bus aiškiai nebeįmanomas. Neįmanoma uždrausti atlikti jau atliktus veiksmus, ir teismas skundžiamoje nutartyje nepaaiškino, kokiu būdu būtų galima įvykdyti ieškovei palankų sprendimą atsakovei sutartį nutraukus.
8.2. Teismas nurodo, jog iki 2025-05-19 ieškovė gali ginčą sureguliuoti be teismo įsikišimo, sudarydama naujas sutartis su kitais bankais, tačiau, ieškovės nuomone, tokių sutarčių ne su atsakove sudarymo negalima vertinti kaip ginčo su atsakove sureguliavimo. Pažymėtina, kad iki šiol ieškovei nepavyko pasiekti, kad jos sąskaita būtų atidaryta kuriame kitame banke, nes iš vienų bankų atsakymo į prašymą sudaryti sutartį dar negavo, o iš kitų - gavo neigiamus atsakymus. Kaip minėta ieškinyje, bankai, vertindami kliento patikimumą, komunikuoja tarpusavyje, ir tai, kad dalykinius santykius su ieškove nutraukė vienas iš bankų, reiškia didelę tikimybę, kad ir kiti bankai atsisakys sudaryti sutartis su ieškove net ir neanalizuodami jokių faktinių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Apeliantės nuomone, atsakovės nesąžiningą elgesį, kuriuo visiškai nepaisoma Sutarties šalių lygybės ir ignoruojami ieškovės interesai, įrodo tokios aplinkybės: 1) atsakovė priėmė sprendimą, nors ieškovė visą Sutarties galiojimo laikotarpį laikėsi Sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, o pati atsakovė niekada nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl ieškovės veiklos ar jos akcininkų; 2) atsakovė nesuteikė ieškovei galimybės ištaisyti pažeidimus, jei manė, kad ieškovė tokius įvykdė; 3) atsakovė priėmė visiškai nemotyvuotą sprendimą; 4) atsakovė pritaikė ieškovės atžvilgiu neproporcingą ir griežčiausią poveikio priemonę - dalykinių santykių nutraukimą; 5) gavusi 2025-05-19 ieškovės pretenziją, kurioje ieškovė nurodė esanti pasirengusi pateikti visą atsakovei rūpimą informaciją apie savo veiklą tam, kad būtų tęsiami dalykiniai santykiai, atsakovė nebendradarbiavo, nemotyvuotai pareiškė sprendimo nekeisianti; 6) atsakovė sprendime nustatė neatitinkantį įstatymo reikalavimų 20 dienų Sutarties nutraukimo terminą ir tik po to, kai tas terminas 2025-04-07 pasibaigė, atsakovė pratęsė jį 2025-04-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) iki 60 dienų.
8.4. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi 2025-04-17 palankia ieškovei nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, sekančią dieną, t.y. 2025-04-18, šią nutartį pakeitė skundžiama nutartimi, kuria ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė AB (duomenys neskelbtini) prašo atmesti ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą ir palikti galioti 2025-04-18 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7427-907/2025. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovė neteisingai nurodo, kad banko sprendimas nutraukti dalykinius santykius ieškovei buvo netikėtas, nes neva ieškovė tinkamai vykdė su banku sudarytų sutarčių sąlygas, nepažeidinėjo sankcijų. Bankui atliekant ieškovės vykdomų operacijų per banko sąskaitas momentinę stebėseną ne kartą buvo nustatytos įtartinos operacijos, kurios buvo identifikuotos kaip siekiančios apeiti taikomas tarptautines sankcijas ir po analizės buvo atmestos. Pvz., buvo nustatyta, kad ieškovė iš Baltarusijos valstybinės įmonės (kuriai dėl kontrolės taikomos sankcijos) pirko celiuliozę, o atsiskaityti bandyta per Latvijos įmonę ((duomenys neskelbtini)). Taip pat bankas nustatė, kad tam tikri ieškovės mokėjimai kelia įtarimus dėl galimo tarptautinių sankcijų pažeidimo - po dokumentų patikros jie buvo atmesti ir nevykdomi. Bankas įvertinęs neigiamą informaciją apie ieškovę, jos akcininkus, taip pat įvertinęs ieškovės bandymus apeidinėti sankcijų režimą ir su tuo susijusią riziką pačiam bankui, vykdydamas banko Bendrųjų klientų aptarnavimo sąlygų nuostatas, įskaitant 6.12.9 p. reikalavimus, kad sutartis nutraukiama, kai klientas yra įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems yra taikomos Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir/ar kitų šalių institucijų nustatytos tarptautinės finansinės sankcijos ar kitos ribojamojo pobūdžio priemonės (įskaitant sektorines sankcijas kliento vykdomai veiklai) arba yra kontroliuojamas tokio asmens arba turi sąsajų su į tarptautinių finansinių sankcijų ar kitų ribojamųjų priemonių sąrašą įtrauktais asmenimis ir/ar pažeidžia sektorinių sankcijų ribojimus įskaitant ir tiesioginį/netiesioginį sankcijų, bankų korespondentų reikalavimų Banko, Banko grupės įmonių vidaus sprendimų apėjimą/vengimą, buvo priverstas priimti sprendimą dėl dalykinių santykių su ieškove nutraukimo.
9.2. Atsižvelgiant į ieškovės ir banko santykių specifiką, šių santykių teisinį reglamentavimą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje būtų neproporcingas ir sukeltų nepalyginamai didesnes neigiamas pasekmes bankui, nei būtų sukeltos pasekmės ieškovei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojus banką toliau tęsti dalykinius santykius su, banko vertinimu, nepatikimu klientu, būtų pažeisti LR tarptautinių sankcijų įstatymo reikalavimai, o ir pačiam bankui galėtų būti pritaikytos sankcijos, įskaitant banko sąskaitų bankuose - korespondentuose uždarymą ar kitą veiklos apribojimą.
9.3. Bankas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, kad ieškovė turi galimybes atsidaryti banko sąskaitas ne tik Lietuvos kredito įstaigose, bet ir užsienio bankuose. Dalykinių santykių nutraukimas ir ieškovės inicijuota byla banko atžvilgiu niekaip negali įtakoti ieškovės tolimesnės veiklos vykdymui ir naujų dalykinių santykių su kitais bankais pradžiai. Taip pat bankas laiko visiškai nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad bankai tarpusavyje keičiasi informacija, todėl ieškovei jokia kredito įstaiga sąskaitos neatidarys. Pirma, bankas apie santykių su klientais pradėjimą ar nutraukimą neinformuoja jokių kitų kredito įstaigų ir pats tokios informacijos negauna. Antra, jei kredito įstaigos atsisako atidaryti ieškovei sąskaitą, tai tik įrodo, kad ieškovės vykdoma veikla yra problematiška, įskaitant sankcijų taikymo aspektu.
9.4. Atsakovės vertinimu nėra jokių prielaidų, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas- ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju bankas būtų priverstas vykdyti šį sprendimą ir su ieškove atnaujinti dalykinius santykius. Tokiu būdu, yra paneigiama bet kokia grėsmė ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo neįvykdymui. Be to, net ir darant hipotetinę prielaidą, kad ieškovės ieškinio tenkinimo atveju ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė patirtų bet kokio pobūdžio žalą, nėra jokios rizikos, jog ieškovei nebūtų galima pretenduoti į žalos atlyginimą, o bankas nebūtų pajėgus šios žalos atlyginti. Tokią galimybę sąlygoja atsakovės kaip kredito įstaigos finansinė padėtis ir finansiniai rodikliai. Pritaikius bankui bet kokio pobūdžio apribojimus ir suvaržymus, banko patirtų nuostolių ieškovė nebūtų pajėgus atlyginti dėl savo statuso ir finansinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant atsakovei nutraukti su ieškove sudarytas bankinių paslaugų sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė patikslintu ieškiniu kelia reikalavimą uždrausti atsakovei nutraukti su ieškove sutartis – 2019-07-30 banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); 2019-07-31 internetinės bankininkystės paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2019-09-23 banko sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2019-09-23 mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2019-09-23 banko sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2022-10-20 mokėjimo kortelės sutartį.
13. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždrausti atsakovei AB (duomenys neskelbtini) su ieškove UAB (duomenys neskelbtini) nutraukti 2019-07-30 sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-07-31 internetinės bankininkystės paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, kad priėmus ieškovei palankų sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas, kadangi atsakovė veiksmus, dėl kurių reiškiamas ieškinys, jau bus įvykdžiusi.
14. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs teismo nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančią medžiagą, teismų praktiką aktualiu klausimu, neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės atskirajame skunde nurodytais teiginiais.
15. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.
16. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
17. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015)
18. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą arba nepagrindė ieškinio faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė nurodė ieškinio dalyką, išvardino aplinkybes, jos vertinimu, pagrindžiančias pareikštus reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai – sutartys, operacijų sąrašai, registrų išrašai ir kt. Atsakovės atskirajame skunde nurodomi argumentai (dėl ieškovės ieškinio nepagrįstumo) nesudaro pagrindo paneigti šios išvados, nes dėl jų pirmosios instancijos teismas pasisakys, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Pabrėžtina, kad šioje proceso stadijoje ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas nėra susijęs su ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
19. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės atitinka LR CPK 144 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą, t.y. ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, neįrodė, jog egzistuoja grėsmė, kad nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d. 2 p.).
20. Paminėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad laikinoji apsaugos priemonė gali būti draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar imtis tam tikrų veiksmų. Tokiu atveju turi būti reiškiamas ir prevencinis ieškinys. Prevencinis ieškinys yra specifinis asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuriuo siekiama užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausti atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti (LR CK 1.138 straipsnio 3 punktas). Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (LR CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad prevencinį ieškinį reiškianti šalis gali prašyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę, iš esmės sutampančią su ieškinio reikalavimu. Kita vertus, teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis spręsti klausimus, kurie bus išsprendžiami teismo sprendimu iš esmės išnagrinėjus ginčą byloje, turėtų būti išimtinė net ir nagrinėjant prevencinius ieškinius (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-206-516/2019 22 punktą ir jame nurodytą praktiką). Vadovaujantis LR CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Nurodyti principai reikalauja, kad būtų užtikrinta šalių teisių pusiausvyra – būtų įvertinti šalių teisėti interesai, nei vienai iš jų nesuteikiant nepagrįsto prioriteto, netaikant didesnių suvaržymų, nei reikalinga užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
21. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pagal savo turinį laikytinos prevencinėmis. Prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė kokiu būdu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali iš esmės pasunkėti ar pasidaryti negalimu teismo sprendimo (jeigu jis būtų palankus ieškovei) įvykdymas. Kaip teisingai nurodė ir atsakovė, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, atsakovė turės tęsti (atnaujinti) dalykinius santykius, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasidarys negalimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodyti teiginiai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jai bus padaryta didelė žala, kadangi dalykinius santykius su ieškove nutraukus atsakovei ir kiti bankai atsisakys sudaryti sutartis su ieškove, šiuo atveju nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalykų. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės veiksmai gali įtakoti kitų bankų priimamus sprendimus dėl sutarčių su ieškove sudarymu, ieškovė nepateikė, deklaratyviai nurodydama, kad „tai, kad dalykinius santykius su ieškovu nutraukė vienas iš bankų, reiškia didelę tikimybę, kad ir kiti bankai atsisakys sudaryti sutartis su ieškovu net ir neanalizuodami jokių faktinių aplinkybių“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie argumentai nėra pakankamai, kad patvirtintų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, o ieškovės galimybės naudotis kitų finansų įstaigų paslaugoms priklauso tik nuo pačios ieškovės veiksmų bei jos atitikties keliamiems reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad galimi ieškovės turtiniai praradimai savaime nelaikytini neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, nes jie gali būti kompensuoti teismui patenkinus ieškinį. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad žala būtų tokio masto, jog jos kompensavimas ateityje taptų neįmanomas ar itin sudėtingas.
22. Taip pat pažymėtina, kad vien ieškinio pateikimo faktas pats savaime negali suteikti pranašumo kitos šalies atžvilgiu, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis bei jų užtikrinimui prašomos taikyti prevencinio pobūdžio priemonės iš esmės priklauso nuo ieškovo valios, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentus, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio nagrinėjimas taps beprasmis, įvertinus pareikštų reikalavimų kiekį ir turinį, atmeta kaip deklaratyvius. Pabrėžtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017). Nagrinėjamu atveju kilus byloje ginčui dėl sutarčių su ieškove nutraukimo dėl ieškovės, kaip verslo kliento, nepatikimumo, jos veiklos sąsajumo su šalimis, kurioms yra taikomos tarptautinės sankcijos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į specifinį atsakovės statusą bei jos veiklai taikomus griežtus apribojimus, prašomos taikyti laikinosios pasaugos priemonės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje (neišnagrinėjus ginčo iš esmės), neatitiktų proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principų bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymui keliamų tikslų.
23. Taipogi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu, todėl šalis, prašanti antrajai šaliai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti tos šalies nesąžiningumo įrodymus. Šiuo atveju, priešingai nei nurodo apeliantė, atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė siekia realiai apsunkinti ieškovei galimybę įvykdyti jai galimai būsimą palankų teismo sprendimą. Ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovės nesąžiningumą įrodo ginčijamo sprendimo nutraukti dalykinius santykius su ieškove priėmimas, konkrečiu atveju yra susiję su ieškinį grindžiančiomis aplinkybėmis, o ne su atsakovės nesąžiningumu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu.
24. Dėl ieškovės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį buvo šališkas, kadangi teismų informacinės sistemos svetainėje e.teismas.lt 2025-04-17 buvo paskelbtas įrašas ir nutartis apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o 2025-04-18 minėta nutartis buvo pakeista skundžiama nutartimi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako, nurodytas aplinkybes vertina kaip galimas techninio pobūdžio klaidas, bei atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo jau buvo išspręstas ir atmestas 2025-04-16 nutartimi atmestas, konstatavus, kad ieškovė nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti apie bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumą.
25. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė nepagrindė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
26. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.