Kauno apygardos teismo nutartis

2008-04-17 · Civilinė byla Nr. 2A-284-230/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-17
Bylos Nr.
2A-284-230/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
P. P.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Achemarida“
Trečiasis asmuo
Jonavos rajono policijos komisariatui, akcinei draudimo bendrovei „RESO Europa“, uždarajai akcinei bendrovei „BTA Draudimas“
Kategorijos
  • 11.9.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-284-230/2008
Pirmosios instancijos teisėja Žibutė Budžienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.4, 121.18, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 17d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Egidijaus Tamašausko,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant ieškovui P. P.,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Achemarida“ atstovui Kęstučiui Kaziuliui, akcinės bendrovės „Achema“ filialo „Achemos“ poliklinika atstovėms Violetai Trimonienei, D. L., viešosios įstaigos Kauno 2-oji klinikinė ligoninė atstovui D. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo P. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-135-657/2007 pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovams uždarosios akcinės bendrovės „Achemarida“ Jonavos filialui, akcinės bendrovės „Achema“ filialui „Achemos“ poliklinika, viešajai įstaigai Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, tretiesiems asmenims Jonavos rajono policijos komisariatui, akcinei draudimo bendrovei „RESO Europa“, uždarajai akcinei bendrovei „BTA Draudimas“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, medicininės išvados pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas P. P. patikslintu ieškiniu (1 t., b.l. 137-139) prašė: 1) pripažinti neteisėtu 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 34 dėl drausminės nuobaudos - papeikimo skyrimo; 2) pripažinti neteisėtais VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės 2006 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 207 ir AB „Achema“ filialo „Achemos poliklinika“ 2006 m. rugsėjo 7 d. medicininę gydytojų išvadą Nr. 50; 3) pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo remiantis LR DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktu (UAB „Achemarida“ Jonavos filialo direktoriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. P-17), grąžinti ieškovą į darbą ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, sprendimo dalį, neviršijančią vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, vykdant skubiai.

Ieškovas nurodė, kad pas atsakovą pradėjo dirbti 2003 m. gegužės 26 d. autobuso vairuotoju. Su ieškovu 2003 m. gegužės 22 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, kol grįš į darbą kitas darbuotojas, bet pastarajam nustačius invalidumą, darbo sutartis pakeista į neterminuotą. Ieškovas dirbo budinčiu vairuotoju, autobuso vairuotoju tekdavo dirbti tik keletą valandų per metus. Nuo 2006 m. liepos 24 d. iki 2006 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas buvo laikinai nedarbingas, o nuo 2006 m. rugpjūčio 29 d. iki 2006 m. rugsėjo 26 d. atostogavo. Po atostogų atvykus į darbovietę jam buvo įteiktas įsakymas dėl drausmines nuobaudos - papeikimo skyrimo dėl to, kad jis 2006 m. liepos 11 d. sugadino automobilį IVEKO 59, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su paskirta nuobauda nesutinka, nes automobilio jis negadino, į autoįvykį nepateko, o automobilio vartai nulūžo patys. Be to, tą pačią dieną ieškovui buvo įteiktas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą remiantis tuo, kad pagal gydytojų išvadas ieškovas negali eiti pareigų ar dirbti darbo, susijusio su padidinta grėsme žmonių sveikatai ir gyvybei. Ieškovas nesutiko su pateiktomis medicininėmis išvadomis ir atleidimu iš darbo, nes neeilinis sveikatos patikrinimas buvo atliktas jo nedarbingumo laikotarpiu, o medicininės išvados neatitinka jo faktinės sveikatos būklės. Kitų gydymo įstaigų išvados aiškiai patvirtina, kad jo sveikatos būklė yra tinkama, ir jis gali dirbti vairuotojo darbą. Įmonės administracija, atleisdama ieškovą iš darbo, elgėsi nesąžiningai ir pažeidė materialinės teisės normas - nepasiūlė ieškovui kito darbo, atitinkančio jo kvalifikaciją, arba bet kokios kvalifikacijos darbo (LR DK 129 str.). Ieškovo nuomone, iš darbo jis buvo atleistas, kadangi turėjo konfliktų su direktoriumi dėl apmokėjimo už naktinį darbą, algų mokėjimo „vokelyje“.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino neteisėtu UAB „Achemarida“ Jonavos filialo direktoriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 34 Dėl drausminės nuobaudos skyrimo, likusioje dalyje ieškinį atmetė ir priteisė valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas: 90,56 Lt iš ieškovo P. P. ir 30,19 Lt iš atsakovo UAB „Achemarida“ Jonavos filialo.

Teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, kadangi, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta pažeidžiant LR DK 234 straipsnio reikalavimus t.y. nesant ieškovo kaltės.

Ieškovo reikalavimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir medicininių išvadų panaikinimo teismas atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Achemarida“ Jonavos filialas 2006 m. rugpjūčio 7 d. raštu kreipėsi į gydymo įstaigą, kad ši atliktų ieškovo, kaip autobuso vairuotojo, neeilinį sveikatos patikrinimą, kadangi jo darbas tiesiogiai susijęs su keleivių vežimu. Remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d įsakymu Nr. 301 patvirtintos Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos 14 punkto reikalavimais, teismas padarė išvadą, jog ieškovas sveikatos tikrinimo laikotarpiu neturėjo Tvarkos 14 punkte numatytų sveikatos nusiskundimų, neleidžiančių atlikti sveikatos patikrinimo. Kadangi sudėtingais ir konfliktiniais atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia įstaigos gydytojų konsultacinė komisija, todėl atsakovas AB „Achema“ filialas „Achemo“ poliklinika kreipėsi į VšĮ Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę, kurios Gydytojų konsultacinė komisija nustatė diagnozę (Hypertensio primaria IIo (R-2). Cardiopathia hypertensyva. Adipositas I) ir 2006 m. rugsėjo 7 d. medicininėje išvadoje Nr. 50 nurodė, kad P. P. gali vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones ir negali dirbti darbų, susijusių su padidinta grėsme žmonių sveikatai ir gyvybei, tame tarpe vairuoti automobilių, skirtų keleiviams vežti. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas šių išvadų neskundė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta tvarka (13 priedo 12 punktas). Atsakovo pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Centro poliklinikos Vytenio filialo 2006 m. gruodžio 13 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 2775 teismas laikė negaliojančia, kadangi nustatė, kad ieškovas tikrinimo metu nuslėpė VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos išvadas. Kitą ieškovo pateiktą įrodymą - UAB „Diagnostikos poliklinikos“ 2007 m. liepos 5 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 1361 teismas taip pat nepripažino pakankamu ir tinkamu įrodymu VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir AB „Achema“ filialo „Achemos“ poliklinika duotoms medicininėms išvadoms paneigti. Vertindamas šį įrodymą, teismas rėmėsi liudytojos gydytojos L. P. parodymais apie tai, jog apžiūros metu ieškovui buvo nustatytas padidintas kraujo spaudimas, tačiau ieškovas nuslėpė duomenis apie jam diagnozuotą ligą, o medicininės pažymos forma yra netinkama norint dirbti darbus, susijusius su keleivių vežimu. Kitokių įrodymų, paneigiančių ginčijamas medicinines išvadas, ieškovas nepateikė. Todėl teismas padarė išvadą, jog darbdavys pagrįstai nutraukė darbo sutartį su ieškovu DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi ieškovo sveikatos būklė neatitiko pagal darbo sutartį keliamų reikalavimų autobuso vairuotojo darbo funkcijoms vykdyti. Teismas įvertinęs įrodymus taip pat nustatė, kad darbdavys negalėjo ieškovui pasiūlyti kito darbo, nes ieškovo atleidimo iš darbo metu įmonėje buvo laisvi vienas autokrano vairuotojo ir šeši vairuotojo ekspeditoriaus etatai, tačiau ieškovas šių darbų dirbti negalėjo dėl jo sveikatos būklės ir kvalifikacijos. Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, kiti ieškovo reikalavimai buvo atmesti.

Šalies argumentai

Ieškovas P. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą dalį, kuria yra atmesti ieškovo reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti.

Ieškovas nurodo, kad skundžiama sprendimo dalis yra nepagrįsta, priimta netinkamai nustačius, išanalizavus ir sistemiškai pritaikius teisės normas, netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus. Nurodo, kad teismas neištyrė byloje pateiktų įrodymų, o būtent 2005 m. kovo 3 d. AB „Achema“ filialo „Achemos“ poliklinika vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos Nr. 33, 2006 m. rugpjūčio 22 d. P. P. echokardiografijos tyrimo, VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės 2006 m. rugpjūčio 30 d. išrašo iš medicininių dokumentų, bei duomenų (nurodytų rašte), kurių pagrindu VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės gydytojų konsultacinė komisija įvertino duomenų visumą ir nustatė diagnozę. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, ar ieškovas buvo nukreiptas į VšĮ Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę sveikatos būklės ištyrimui ir diagnozės nustatymui, ir kokius metodus taikant buvo atliktas ieškovo sveikatos patikrinimas bei nustatyta diagnozė (Hypertensio primaria IIo (R-2). Cardiopathia hypertensyva. Adipositas IIo), ar taikyti diagnozės metodai mediciniškai pagrįsti, siekiant tinkamai atskleisti paciento sveikatos būklę. Teismas nustatė, kad ieškovas neskundė medicininių išvadų, tačiau byloje pateikti įrodymai apie tai, kad jis 2007 m. birželio 15 d. kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Teismas neteisėtai rėmėsi trečiojo asmens - AB „Achema“ filialo „Achemos“ poliklinika medicinine išvada Nr. 50, kadangi ji negali būti laikoma tinkamu įrodymu, nes buvo pažeisti Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 7 priedo reikalavimai: 9.4 punkte nustatyta, kad galutinę išvadą į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę - F Nr. 025/a) ir vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą (F Nr. 083 l/a) įrašo įstaigos vadovo įsakymu paskirtas už vairuotojo sveikatos tikrinimus atsakingas asmuo, t.y. komisijos pirmininkas; remiantis 9.5 punktu, išvada apie tinkamumą vairuoti formuluojama taip: „vairuoti gali“, „vairuoti negali“, „vairuoti gali su apribojimais“, ir ji tvirtinama momisijos pirmininko ir sekretoriaus parašais, sveikatos priežiūros įstaigos apvaliu antspaudu ir įrašoma į vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą, kurioje turi būti vairuotojo nuotrauka. Teismas teisiškai neįvertino aplinkybių, kad ginčijamos medicininės išvados (VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės 2006 m. rugsėjo 5 d. išvada Nr. 207 ir AB „Achema“ filialas „Achemos“ poliklinika medicininė išvada Nr. 50) yra gautos neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklės diagnozes, prognozes ir gydymą turi būti konfidenciali net ir po paciento mirties ir gali būti suteikiama tik turint rašytinį paciento sutikimą. Teismas nepasisakė dėl to, kad AB „Achema“ filialas „Achemos“ poliklinika perdavė ieškovo medicininius dokumentus VšĮ Kauno 2-jai klinikinei ligoninei negavusi ieškovo rašytinio sutikimo. Teismas neteisėtai atmetė Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Centro poliklinikos Vytenio filialo 2006 m. gruodžio 13 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą Nr. 2775. Be to, teismas neįvertino juridinio fakto, kad P. P. sveikatos patikrinimas buvo atliktas jo nedarbingumo laikotarpiu. Remiantis DK 265 straipsnio 6 dalimi, darbdavys negali privalomai siųsti darbuotojo tikrintis sveikatos nedarbingumo laikotarpiu. Teismas neteisėtai apklausė liudytoja gydytoją L. P., kurios parodymų pagrindu atmetė UAB „Diagnostikos poliklinikos“ 2007 m. liepos 5 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą Nr. 1361, ir taip pažeidė CPK 189 straipsnio 2 dalies 4 punktą (negali būti apklausiami liudytojais medikai - apie aplinkybes, sudarančias jų profesinę paslaptį). Teismas byloje pateiktus įrodymus įvertino nesivadovaudamasis tikėtinumo taisykle. Mano, kad byloje surinkta įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovo sveikatos būklė yra tinkama eiti vairuotojo pareigas.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Achemarida“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai ištyrė įrodymus, kurių pagrindu buvo nustatyta ieškovo diagnozė, nes teismo posėdyje visi įrodymai buvo ištirti ir pagarsinti, šalys pastabų dėl jų nereiškė. Ieškovas ginčijamų medicininių išvadų neskundė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka, šie dokumentai yra nenuginčyti ir yra galiojantys. Kitas papildomas medicinines pažymas ieškovas teikė teismui pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Apelianto argumentai dėl byloje nenustatytų ieškovo sveikatos būklės ištyrimo ir diagnozės nustatymo metodų, dėl nenustatytų ieškovui atliktų objektyvių sveikatos tyrimų, dėl netirtų medicininių išvadų pagrįstumo negali būti laikomi tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais apelianto reikalavimus, ir nėra šios bylos ir apeliacijos dalykas. Apelianto argumentai, kad ginčijamos medicininės išvados gautos pažeidus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, yra nepagrįsti. VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės 2006 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. 207 į bylą buvo pateiktas kaip sudėtinė P. P. asmens sveikatos istorijos (ambulatorinės kortelės- F Nr. 025/a) dalis, paties ieškovo reikalavimu išreikalautas iš atsakovo AB „Achema“ filialo „Achemos“ poliklinika, t.y. paviešintas jam pačiam prašant. AB „Achema“ filialo „Achemos“ poliklinika“ 2006 m. rugsėjo 7 d. medicininė gydytojų išvada Nr. 50 pateikta pagrįstai, nes asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės vairuoti neleidžiama, medicininė pažyma (F Nr. 083/a) negali būti išduodama (Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 7 priedo „Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 12 p.). Taip pat nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad liudytoja - gydytoja L. P. apklausta neteisėtai. Šios liudytojos parodymai, jog ieškovas jai nepateikė kitų gydytojų išvadų ir neinformavo apie jam paskirtą arterinio kaujospūdžio monitoravimą, paneigia ieškovo teiginius, kad jis Vilniaus diagnostikos poliklinikai pateikė kardiologo pažymą ir informavo komisiją apie hipertenzinę ligą. UAB „Diagnostikos poliklinika“ 2007 m. liepos 5 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma Nr. 1361 pagrįstai pripažinta netinkamu įrodymu. Atsakovo nuomone, nepagrįstas apelianto teiginys, kad jo sveikatos patikrinimas buvo atliktas neteisėtai jo nedarbingumo laikotarpiu, kadangi pats ieškovas darbdavį apie laikiną nedarbingumą informavo ir pateikė nedarbingumo pažymėjimus pavėluotai, t.y. po atleidimo iš darbo dienos, tuo suklaidindamas darbdavį ir pažeisdamas nedarbingumo pažymėjimo pateikimo darbdaviui nustatytą tvarką (Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86, 51 p.). Atsakovas AB „Achema“ filialas „Achemos“ poliklinika sveikatos patikrinimą atliko tinkamai, nesant kontraindikacijų, neleidžiančių tikrinti apelianto sveikatos dėl tinkamumo vairuoti transporto priemones (Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 7 priedo „Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 14 p.), be to, sveikatos patikrinimas nėra pripažintas negaliojančiu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka ir yra galiojantis. Taip pat nurodo, kad apelianto reikalavimas dėl darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo yra vertintinas kaip nesąžiningas, nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi bylinėjimosi procesas užsitęsė išimtinai dėl paties ieškovo kaltės.

Atsakovas AB „Achema“ filialas „Achemos“ poliklinika atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai išanalizavus visas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, sistemiškai pritaikius teisės normas, todėl nėra pagrindo ją naikinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 1) Ieškovo sveikatos būklės atitikimas jo einamoms autobuso vairuotojo (pervežant keleivius) pareigoms patikrintas, gavus ieškovo darbdavio UAB „Achemarida“ Jonavos filialo 2006 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, todėl 2005 m. kovo 3 d. išduota vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma neturi jokios reikšmės, nes atspindi tik ankstesnę ieškovo sveikatos būklę. 2) Ieškovui reiškiant nepasitenkinimą atsakovo gydymo įstaigos gydytojais, jis buvo siųstas konsultuotis į aukštesnio lygio gydymo įstaigą. Ieškovas pats pasirinko VšĮ Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę, kuri įvertinusi duomenų visumą ir nustatė diagnozę. Todėl visiškai pagrįsta teismo išvada, kad ginčijama AB „Achema“ filialo „Achemos“ poliklinika 2006 m. rugsėjo 7 d. medicininė išvada Nr. 50 padaryta remiantis aukštesnio lygio gydymo įstaigos nustatyta diagnoze. 3) Ieškovas nepasinaudojo LR pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta teise ginti savo kaip paciento pažeistas teises, raštu kreipiantis į gydymo įstaigos vadovą, šiuo atveju „Achemos“ poliklinikos vyr. gydytoją. Ieškovas į Valstybinę medicinos audito inspekciją prie LR SAM kreipėsi praėjus beveik metams laiko nuo atlikto jo sveikatos būklės atitikimo einamoms autobuso vairuotojo pareigoms patikrinimo. Savo skunde Valstybinei medicininio audito inspekcijai apeliantas privalėjo nurodyti, kad tuo pačiu pagrindu vyksta teisminis nagrinėjimas (Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje prie SAM tvarkos aprašo 19.6 p.), tačiau šių aplinkybių nenurodė. Be to, jokių duomenų apie pradėtą skundo tyrimą nėra. 4) Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas neteisėtai rėmėsi „Achemos“ poliklinikos medicinine išvada Nr. 50. Teismas įvertino prie bylos prijungtą asmens sveikatos istoriją Nr. 06/05445, kurioje yra „Achemos“ poliklinikos Gydytojų konsultacinės komisijos 2006 m. rugsėjo 7 d. išvada, kad ieškovas negali dirbti vairuotoju darbuose, susijusiuose su padidinta grėsme kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Gydytojų konsultacinės komisijos išvadas pasirašė jos pirmininkas, kuris yra ir vairuotojų komisijos pirmininkas bei darbo medicinos gydytojas, ir dvi komisijos narės. Kadangi apeliantas nepateikė vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos su jo asmenine nuotrauka, todėl padaryti įrašą joje nebuvo galimybės. 5) Apelianto teiginys, kad buvo pažeistas LR pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 10 str., garantuojantis privataus gyvenimo neliečiamumą, yra teisiškai nepagrįstas, nes remiantis LR sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 65 Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo 5.1 p. numatyta, kad konfidencialumo reikalavimas netaikomas, ir informacija, neturint raštiško paciento sutikimo, gali būti suteikta tik tarnybiniais tikslais sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose pacientas gydomas, slaugomas arba atliekama jo sveikatos ekspertizė. Informaciją apie savo sveikatos būklę viešajai Įstaigai Kauno 2-oji klinikinė ligoninė apeliantas suteikė pats, nutaręs į šią gydymo įstaigą kreiptis pagal jam išduotą nukreipimą konsultuotis (F Nr. 027/a). 6) Teismas pagrįstai nurodė, kad apelianto sveikatos tinkamumas užimamoms autobuso vairuotojo pareigoms buvo patikrintas teisėtai, laikantis Sveikatos apsaugos ministro 2000 05 31 įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 7 priedo 14 punkto reikalavimų, nes tikrinimo laikotarpiu apeliantui nebuvo diagnozuota nei viena iš šiame punkte nurodytų ligų. Tuo metu apeliantas buvo laikinai nedarbingas būtent dėl aukšto kraujospūdžio ligos, kurią neigė ir nesigydė, ir nedarbingumo pažymėjimo užbaigimas būtų leidęs P. P. dirbti autobuso vairuotoju, kas būtų kėlę grėsmę kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. 7) Teismas teisingai vertino liudytojos gydytojos L. P. nurodytą faktinę aplinkybę, kad įsidarbinant autobuso vairuotoju nepakanka darbdaviui pateikti vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083/la), be jos reikalingas ir asmens sveikatos pasas (F Nr. 048a), kurį su darbo vietos rizikos faktorių aprašymu darbuotojui įteikia darbdavys, nukreipdamas asmenį pasitikrinti sveikatą prieš įdarbinant.

Atsakovas viešoji įstaiga Kauno 2-oji klinikinė ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nepagrįstas apelianto motyvas dėl netinkamo įrodymų įvertinimo, nes įrodymų vertinimas yra viena iš teisėjo nepriklausomumo išraiškų. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl Všį Kauno 2-osios klinikinės ligoninės 2006 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. 207 pripažinimo neteisėtu, ir nurodė, kad Gydytojų konsultacinė komisija diagnozę nustatė, įvertinusi duomenų visumą, o ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, paneigiančių VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos ir AB „Achema“ filialo „Achemo“ poliklinika medicinines išvadas, o ir pačios VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos išvados ieškovas taip pat neginčijo. Teismas pagrįstai atsisakė prijungti prie bylos ieškovo pateiktą VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos 2007 m. rugsėjo 7 d. P. P. ŠSD. Šis dokumentas surašytas ne valstybine kalba, ir pats ieškovas nesuvokia šio dokumento turinio, kadangi jame fiksuotas širdies susitraukimų dažnis (pulsas) ir nėra nei užuominos apie kraujo spaudimą, t.y. tyrimo metu kraujo spaudimas nebuvo monitoruotas. Kadangi hipertenzijos vienas iš pagrindinių požymių yra padidintas kraujo spaudimas, todėl šis dokumentas niekaip nepaneigia prieš metus VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės gydytojų nustatytų objektyvių duomenų ir jais pagrįstų išvadų. Be to, šie duomenys neturi jokio ryšio su „Achemos“ poliklinikos gydytojos ieškovui rekomenduotu tyrimu - kraujo spaudimo monitoravimu, kurio ieškovas, praėjus daugiau nei metams, taip ir nepasidarė arba jo duomenų neatskleidė.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jo padarytos išvados yra pilnai pagrįstos, teismas taip pat tinkamai taikė materialines teisės normas.

Ieškovas buvo atleistas iš darbo LR DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kuris numato, jog darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Tai yra imperatyvi įstatymo nuostata, numatanti darbdavio pareigą atleisti darbuotoją iš darbo, kai jis dėl sveikatos būklės negali dirbti darbo sutartimi sulygto darbo. Ieškovo P. P. atleidimas iš darbo buvo pagrįstas AB „Achema“ filialo „Achemos“ poliklinika 2006 m. rugsėjo 7 d. išvada Nr. 50, jog ieškovas negali dirbti darbo, susijusio su padidinta grėsme žmonių gyvybei ir sveikatai, o būtent vairuoti automobilių, skirtų vežti keleivius (t. 1, b.l. 17, 49). Ieškovas ginčijo šią medicininę išvadą, teigdamas esant ją nepagrįstą. Tačiau byloje pateikti įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos įvertino tinkamai, patvirtina šios išvados pagrįstumą. AB „Achemos“ filialo „Achemos“ poliklinikos išvada remiasi ne tik šioje poliklinikoje užvestos P. P. kortelės (forma Nr. 025/a) duomenimis (t.3, b.l. 185), bet ir viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės gydytojų konsultacinės komisijos 2006 m. rugsėjo 5 d. išvada Nr. 207 (t.2, b.l. 12), taip pat šioje gydymo įstaigoje užvestos šio asmens kortelės ( forma Nr. 025/a) duomenimis (t. 3, b.l. 187). P. P. sveikatos istorijų (tiek „Achemos“ poliklinikos, tiek Kauno 2-rosios klinikinės ligoninės) duomenyse P. P. sveikatos patikrinimo laikotarpiu buvo diagnozuojamas padidėjęs kraujospūdis, jo nedarbingumo laikotarpiais nuo 2006 m. liepos 24 iki 2006 m. rugpjūčio 9 d. ir nuo 2006 m. rugpjūčio 10 d. iki 2006 m. rugpjūčio 28 d. buvo nustatyta galutinė diagnozė – Hipertenzinė (širdies liga) kardiopatija (t. 1, b.l. 10, 11). Pažymėtina, kad AB „Achemos“ filialo „Achemos“ poliklinikoje ieškovui ne vieną kartą jo pageidavimu buvo duoti siuntimai į VšĮ Kauno 2-rąją klinikinę ligoninę sveikatos patikrinimui, tame tarpe ir kardiologo konsultacijai, ką patvirtina abiejų sveikatos istorijų duomenys. Esant konfliktinei situacijai, AB „Achema“ filialo „Achemos“ poliklinika pagrįstai, remdamasi Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtintos „Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 11 punktu, kreipėsi į VšĮ Kauno 2-rąją klinikinę ligoninės Gydytojų konsultacinę komisiją, kuri ir nustatė bei patvirtino diagnozę, dėl kurios ieškovas negali dirbti autobuso vairuotoju, nes tai keltų grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai. Kolegija daro išvadą, jog sveikatos istorijų duomenys pilnai pagrindžia tiek VšĮ Kauno 2-rosios klinikinės ligoninės, tiek „Achemos“ poliklinikos gydytojų komisijos išvadas dėl ieškovui P. P. nustatytos diagnozės ir jo galimybės dirbti autobuso vairuotoju.

Pirmosios instancijos teismas įtinkamai įvertino ir kitus, ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais jis siekė įrodyti ginčijamų medicinos išvadų nepagrįstumą. Teismui pateikta VšĮ Centro poliklinikos Vytenio filialo 2006 m. gruodžio 13 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (t. 1 , b.l. 72) nepaneigia virš nustatytų išvadų, kadangi ieškovas, gaudamas šią pažymą, nuslėpė duomenis apie jam diagnozuotą ligą ir Gydytojų konsultacinės komisijos išvadas. Todėl šios poliklinikos raštu nurodyta pažyma buvo pripažinta negaliojančia (t.2, b.l. 75). Analogiškai tinkamai įvertinta ir kita ieškovo bylos nagrinėjimo eigoje pateikta UAB „Diagnostikos poliklinika“ 2007 m. liepos 5 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (t. 3, b.l. 3-4). Pažymą išdavusi gydytoja L. P., ją apklausus liudytoja, parodė, kad pažymos išdavimo metu buvo rastas padidėjęs kraujospūdis ir ieškovui buvo pasiūlyta konsultuotis su šeimos gydytoju, o apie kitų gydytojų išvadas ir paskirtą kraujospūdžio monitoravimą ji nebuvo informuota (t.3, b.l. 103-106). Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog gydytoja L. P. negalėjo būti apklausta kaip liudytoja CPK 189 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Iš tikrųjų Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigose duomenys apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, jo sveikatos būklę, jam taikytas diagnostikos, gydymo bei slaugos priemones įrašomi į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos ir rūšių pacientų duomenis, tačiau nustatant šių dokumentų formą, turinį ir naudojimo tvarką, turi būti užtikrinama paciento privataus gyvenimo apsauga, o šio straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad visa ši informacija yra konfidenciali net ir po paciento mirties, ir ji gali būti suteikta kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą. Tačiau nurodyto įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje taip pat yra numatyta, kad be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikta valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą prieš jo valią. Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 5 punktas numato, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo teikti informaciją apie pacientą valstybinėms institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. LR Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 patvirtintos „Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos“ 5.3 p. numatyta, kad konfidencialumo reikalavimas netaikomas ir informacija gali būti suteikta teismui, prokuratūrai, kvotos organams. Be to, šioje tvarkoje taip pat numatyta, kad informacija gali būti suteikta be paciento raštiško sutikimo ir sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose gydomas, slaugomas pacientas arba atliekama jo sveikatos ekspertizė. Todėl ieškovo argumentai, jog gydytoja negalėjusi būti apklausta kaip liudytoja ir kad „Achemos“ poliklinika neturėjusi teisės perduoti duomenis apie ieškovo sveikatos būklę Kauno 2-rajai klinikinei ligoninei, visiškai nepagrįsti.

Nors pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai neaptarė ieškovo pateiktos AB „Achema“ filialo „Achemos“ poliklinika 2005 m. kovo 10 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymos, tačiau kolegija daro išvadą, jog ir šis įrodymas nepaneigia ginčijamų medicinos išvadų, kadangi ši pažyma atspindi ieškovo sveikatos būklę prieš daugiau kaip metus laiko, o ginčijamos medicinos išvados atspindi ieškovo sveikatos būklę jo atleidimo iš darbo metu. Echokardiografijos tyrimas (t. 1, b.l. 13), esantis VšĮ Kauno 2-ros klinikinės ligoninės sveikatos istorijoje, buvo įvertintas duodant šios ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, ir nepaneigė P. P. nustatytos diagnozės. Ieškovas, manydamas, kad jo, kaip paciento teisės, buvo pažeistos nesikreipė į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą, nes toks skundas nebuvo paduotas LR pacientų teisių ir žalos sveikatai įstatymo 11 straipsnio 1 dalies tvarka, o į Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos kreipėsi tik 2007 m. birželio 15 d., kai jau buvo iškelta byla teisme (t.2 b.l. 138-139). Beje, ieškovas paduodamas šį skundą taip pat nenurodė jokių argumentų ir įrodymų, dėl kurių medikų išvados laikytinos nepagrįstomis.

Nurodytos „Vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 9.4 ir 9.5 punkto reikalavimai, kad galutinę išvadą į asmens sveikatos istoriją ir vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą (forma Nr. 083 1/a) įrašo įstaigos vadovo paskirtas už vairuotojo sveikatos tikrinimus atsakingas asmuo – komisijos pirmininkas ir kad išvada patvirtinama sveikatos priežiūros įstaigos apvaliu antspaudu, nebuvo pažeisti, kadangi P. P. sveikatos istorijoje esančią išvadą, jog jis negali dirbti vairuotoju darbuose, susijusiuose su padidinta grėsme žmonių gyvybei ir sveikatai, yra pasirašę Gydytojų konsultacinės komisijos nariai - vyr. gydytojas ir dvi komisijos narės, taip pat yra uždėtas apvalus šios įstaigos antspaudas. Kadangi P. P. nepateikė vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymos, suprantama, jog ši išvada į šią pažymą negalėjo būti įrašyta. Be to, remiantis nurodytos „Vairuotojų sveikatos patikrinimo tvarkos“ 12 punktu asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės vairuoti neleidžiama, nurodytos formos medicininė pažyma neišduodama.

Kolegija taip pat daro išvadą, jog nebuvo pažeisti DK 265 straipsnio 6 dalies reikalavimai, kurie numato, kad privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo metu. Ieškovo sveikatos patikrinimas atliktas nedarbingumo laikotarpiu, tačiau pačiam ieškovui neprieštaraujant ir jam pačiam nuvykus į VšĮ Kauno 2-rąją klinikinę ligoninę. DK 215 straipsnis numato, kad darbuotojams, kuriems dėl darbo privaloma pasitikrinti sveikatą, už darbo laiką, sugaištą tikrinant sveikatą, darbovietėje mokamas vidutinis darbo užmokestis. Būtent dėl šių garantijų (teisės į vidutinį darbo užmokestį per sveikatos patikrinimo laiką) ir nustatyta nurodyta nuostata, kad privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Tačiau sveikatos patikrinimą atlikus ne darbo metu, ir pačiam darbuotojui tam neprieštaravus, tokio patikrinimo rezultatai negali būti pripažinti netinkamais bei nepagrįstais vien tuo pagrindu, kad sveikatos patikrinimas buvo atliktas ne darbo laiku.

Nors ieškovas apeliaciniame skunde nebuvo nurodęs, kad teismas netinkamai taikė DK 273 straipsnio reikalavimus, numatančius, kad darbuotojas, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo, jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją atitinkantį darbą, tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme įrodinėjo, jog buvo galimybė jį perkelti dirbti vairuotoju FORD TRANSIT automobiliu, kuris naudojamas kaip krovininis automobilis. Todėl kolegija, remdamasi CPK 320 straipsnio 2 dalimi, 414 straipsniu, pasisako ir dėl šio ieškovo nurodyto motyvo. Pirmosios instancijos teismas byloje pateiktų įrodymų pagrindu nustatė, kad ieškovo atleidimo iš darbo laikotarpiu įmonėje buvo laisvi 1 autokrano vairuotojo ir 6 vairuotojų ekspeditorių etatai (t. 1, b.l. 50-51, t. 2, b.l. 123-124), tačiau ieškovui šios pareigos negalėjo būti pasiūlytos, kadangi ieškovas šių darbų negalėtų dirbti pagal savo sveikatos būklę ir reikalaujamą kvalifikaciją (pagal autokrano vairuotojo ir vairuotojo ekspeditoriaus saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus t. 1, b.l. 60-61). Nurodytas etatų sąrašas (t., b.l. 50-51) patvirtina, kad ieškovo atleidimo iš darbo metu nebuvo laisvų kitokių vairuotojo etatų, kaip teigia ieškovas, mikroautobuso vairuotojo ir spec. automobilio vairuotojo pareigybės buvo užimtos. Pareigybė dirbti automobilio FORD Transit vairuotoju etatų sąraše aplamai nenumatyta, o mikroautobuso vairuotoju dirbo kitas asmuo. Be to, iš byloje pateiktos pažymos (t.1, b.l. 62) matyti, kad šis automobilis taip pat naudojamas keleivių pervežimui, ir jo ieškovas vairuoti taip pat negalėtų. Ieškovo pateikta VĮ „Regitra“ pažyma apie tai, kad šis automobilis, atlikus perdirbimą, įregistruotas kita nei buvo kategorija (iš mažo autobuso į kategoriją M1-AF), nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad automobilis naudojamas keleivių vežimui, ką iš dalies bylos nagrinėjimo metu yra pripažinęs ir pats ieškovas (t.3 b.l. 25). Šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas K.Levickas (t. 3, b.l. 59-60).

Nenustačius pagrindų sprendimą panaikinti ar jį pakeisti, sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Albinas ČeplinskasEgidijus Tamašauskas