Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-09-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-127-870/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-20
Bylos Nr.
AN2-127-870/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01811-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Pažeidėjas
A. V.
Kategorijos
Byla Nr. AN2-127-870/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01811-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 9.35.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos A. V. (toliau – ir apeliantė) skundą dėl 2017 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria pakeistas Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d. nutarimas patraukti A. V. kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio nusižengimo protokolas A. V. 2017 m. gegužės 4 d. surašytas už tai, kad ji 2017 m. gegužės 4 d. apie 9 val. 30 min. kartu su sutuoktiniu Baltarusijos Respublikos piliečiu M. K. (M. K.), atvykusi į Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos Respublikos automobiliu „VW PASSAT“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), pasirinko žaliąjį muitinio tikrinimo kanalą ir tokiu būdu deklaravo, kad gabena 0,5 litro alkoholinių gėrimų, tai yra negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai. Muitinio tikrinimo metu minėto automobilio salone ant sėdynės buvo rastas A. V. priklausantis 1 litro talpos butelis 40 proc. alk. tūrio alkoholinio gėrimo „Vodka Akvadiv Gubernatorskaja“, kurio bendra vertė 10,94 €. Šiais savo veiksmais A. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr.729 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 439 „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 10.2.2. punkto reikalavimus.

2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus nutarimu Nr. MD-VM00ANN-102343722-17 A. V. pripažinta kalta pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį, paskiriant jai 160 Eur dydžio baudą su alkoholinių gėrimu, nepaženklintų Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka, konfiskavimu.

Šalies argumentai

Nesutikdama su Vilniaus teritorinės muitinės nutarimu, A. V. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, arba pakeisti skundžiamą nutarimą ir pritaikyti apeliantei ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės, arba skirti ją mažesnę, nei ANK 208 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi A. V. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d. priimtą nutarimą Nr. MD-VM00ANN-102343722-17, pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrė A. V. 60 Eur dydžio baudą su gabenamų alkoholinių gėrimų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka, konfiskavimu.

Skundu Vilniaus apygardos teismui A. V. prašo 2017 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, arba pakeisti 2017 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos.

Apeliantė nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, susijusiais su jos gyvenamąja vieta. Nurodo, kad jai negali būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 439 „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 10.2.2. punkto reikalavimas, kadangi ji negyvena pasienio zonoje. Teismo posėdžio metu ji pateikė Baltarusijos Respublikos išduotą dokumentą – leidimą gyventi, su gyvenamosios vietos registracijos spaudu. Taip pat pateikė pažymą iš jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto, kad jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagal Gardino apskrities vykdomojo komiteto 2016 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 619 neįeina į pasienio zoną. Apeliantės teigimu, jai turėtų būti taikomas Nutarimo 9.2.2. punktas. Taip pat nurodė, kad skunde nurodytą adresą įrašė skundą padėjęs rašyti asmuo, t.y. jis suklydo. Apeliantė faktiškai gyvena ten, kur yra deklaruota.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl daiktų deklaravimo, A. V. skunde nurodo, jog muitinės pareigūnui paklausus, ką veža, nurodė kad 1 l degtinės, t.y. deklaravo tikrąjį kiekį žodžiu, o ne nurodė mažesnį kiekį, tikėdamasi išvengti patikrinimo. Taip teigia deklaravusi gabenamus daiktus, nenusižengdama tikrinimo taisyklėms. Nurodo, kad teismas šios aplinkybės nesiaiškino, nekvietė į posėdį muitinės pareigūno, kuris tikrino jos daiktus, ir neapklausė. Apeliantė teigia, jog šioje byloje nėra įrodyta jos tyčia.

Nors teismas, išnagrinėjęs apeliantės skundą, sumažino jai skirtą baudą, visgi, A. V. nuomone, nagrinėjama situacija ir tai, kad buvo įsitikinusi, jog gyvena ne pasienio zonoje, ką patvirtina ir Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto pažyma, taip pat tai, kad kreipėsi į vertėjus dėl dokumentų išvertimo, turėjo tris kartus atvykti į Lietuvos Respubliką, turėjo išlaidų dėl kelionės, vertimo ir skundo surašymo, ir tai yra pakankama satisfakcija šiam pažeidimui ir prevencijai. Mano, kad jai gali būti taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta norma ir gali būti neskiriama administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į A. V. skundą Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, E. Š., prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. V. skundo netenkinti. Atsiliepime pažymima, kad A. V. deklaruota gyvenamoji vieta pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis yra (duomenys neskelbtini), kuri priskiriama pasienio zonai. Atsižvelgiant į tai, jai su savimi galima gabenti ne daugiau kaip 0,5 l alkoholinių gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 22. Nors apeliantė nurodo kitą gyvenamosios vietą adresą, nei pateikė pirmosios instancijos teismui, vis dėlto, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1B-141 patvirtintos „Dėl asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikos pasienio zonoje, besiribojančioje su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacijos arba Baltarusijos Respublikos pasienio zonose, besiribojančiose su Lietuvos Respublikos, nuolatinės gyvenamosios vietos metodikos“ (toliau – Metodika) 3 priedo 2.4 punkte yra numatyta, kad Astravo rajonas yra Baltarusijos Respublikos vietos administracinis vienetas, kuris priskiriamas pasienio zonai.

Vilniaus teritorinė muitinė abejoja aplinkybe, kad apeliantė nežinojo prekių gabenimo kiekio, kadangi jos sutuoktinio skundo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjimo metu administracinio nusižengimo protokolą surašęs muitinės pareigūnas M. G. patvirtino, jog pastarieji deklaravo mažesnį gabenamų prekių kiekį. Institucijos nuomone, A. V. kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia.

Atsiliepimas

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad skunde išvardintos aplinkybės nesudaro pagrindo neskirti apeliantei administracinės nuobaudos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas pastarosios padėtį ir taip sušvelnino, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Taip pat pabrėžė, kad A. V. padarė vieną pavojingiausių ir didžiausią žalą nustatytai valdymo tvarkai darantį ANK numatytą nusižengimą, todėl stengiamasi efektyviomis priemonėmis užkirsti kelią šio nusižengimo darymui. A. V. nurodyti patiriami nepatogumai taip pat nesudaro pagrindo neskirti jai administracinės nuobaudos.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantė nesutinka su Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gegužės 31 d. nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d, nutartimi, kuria jos skundas atmestas, prašydama administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Apeliantė teigia gyvenanti kitu adresu, nei buvo nurodyta, o jos gyvenamoji vieta neįeina į pasienio zoną, taigi Nutarimo 10.2.2. punkto reikalavimai pastarajai netaikomi. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Paminėtos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintos Metodikos 5 punkte yra numatyta, kad asmenys, kurių dokumentuose nurodyta nuolatinė gyvenamoji vieta patenka į Metodikos prieduose išvardytų Lietuvos Respublikos (1 priedas), Rusijos Federacijos (2 priedas) ar Baltarusijos Respublikos (3 priedas) vietos administracinių vienetų, priskiriamų pasienio zonoms, sąrašus, laikomi asmenimis, gyvenančiais pasienio zonose. Vyriausybės Nutarimo 3 straipsnyje nurodyta, kad pasienio su trečiąja valstybe zona – 15 kilometrų pločio sausumos juosta nuo Lietuvos Respublikos sienos su trečiąją valstybe linijos. Savivaldybės (arba atitinkami trečiosios valstybės vietiniai administraciniai vienetai), kurių teritorijos dalis patenka į šią juostą, taip pat laikomos pasienio su trečiąja valstybe zonos dalimi.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, A. V. deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje yra (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, Švenčionių rajono savivaldybė, vadovaujantis Metodikos 1 priedu, yra administracinis vienetas, priskiriamas pasienio zonoms. Į Baltarusijos Respublikos vietos administracinių vienetų, priskiriamų pasienio zonoms, sąrašą (3 priedas) yra įtrauktas Astravo rajonas. Taigi tiek skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodytas apeliantės adresas – (duomenys neskelbtini), tiek skunde Vilniaus apygardos teisme nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini), yra laikomas pasienio zona. Bet kokiu atveju, kad ir kokiu iš išvardintų adresų būtų apeliantės nuolatinė gyvenamoji vieta, visas Astravo rajonas, pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, yra laikomas pasienio zona, todėl pagrįstai buvo taikytas ir Nutarimo 10.2.2. punktas, numatantis, jog asmenys, gyvenantys pasienio su trečiąja valstybe zonoje gali į Lietuvos Respublikos teritoriją iš trečiosios šalies įvežti ne daugiau kaip 0,5 litro etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, didesnė kaip 22 procentai.

Apeliantė neigia nusižengimą padariusi tyčia, nurodė žodžiu muitinės pareigūnui deklaravusi tikrąjį vežamo alkoholio kiekį, t.y. 1 litrą. Visų pirma, kaip A. V. nurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ji dažnai kerta Lietuvos Respublikos bei Baltarusijos Respublikos sieną, taip pat dažnai veža alkoholį, kadangi šis pigesnis nei Lietuvoje. Taigi apeliantei turėjo būti žinoma muitinio tikrinimo tvarka. Tai, kad muitinės pareigūnui ji pati pasakė, jog veža 1 litrą degtinės, t.y. neslėpė vežamų prekių, reikšmės neturi, kadangi ji, pasirinkdama ne „raudonąjį kanalą“, o žaliąjį, būtent tokiais veiksmais ir deklaravo, kad negabena daiktų, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė teismo posėdžio metu Vilniaus miesto apylinkės teisme aiškino, jog nenorėjo laukti eilėje, todėl ir pasirinko „žaliąjį kanalą“. Taigi teigti, kad tai ji padarė dėl nežinojimo, nėra pagrindo. Kita vertus, kaip pagrįstai pažymėta Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepime, teisės aktų, susijusių su muitinio tikrinimo tvarka, nežinojimas negali būti pagrindas administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Apeliantė nesutinka ir su jai paskirta administracine nuobauda, nurodydama, jog yra pagrindo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. A. V. iš Baltarusijos Respublikos gabeno 1 litro talpos butelį su 40 procentų alkoholio tūrio gėrimu, taip pažeisdama Vyriausybės nutarimo 10.2.2. punkto reikalavimus. Apeliantė tik nežymiai viršijo leistiną į šalį įvežti alkoholinio gėrimo kiekį, prekė nebuvo paslėpta, apie vežamą alkoholį A. V. pasakė ir muitinės pareigūnui. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui įtakos turi ir pažeidėjo asmenybė bei jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas apeliantės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Įvertino tai, kad A. V. administracinį nusižengimą padarė lengvabūdiškai, nepagalvojusi apie tokias jos elgesio pasekmes, taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantė nedirbanti, yra vaiko priežiūros atostogose, augina tris mažamečius vaikus, niekada nebuvo bausta už analogiško pažeidimo padarymą. Tokios teismo nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą išvadai, kad net ir minimali ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė nuobauda, t.y. 160 Eur dydžio bauda yra per griežta ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, apeliantei paskirta švelnesnė administracinė nuobauda – 60 Eur bauda. Apeliantės skunde nurodomos aplinkybės, kad ji patyrė išlaidų vykdami į Lietuvos Respublikos dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, taip pat teikdama versti dokumentus bei skundo surašymui, nesudaro objektyvaus pagrindo dar labiau švelninti pažeidėjos atsakomybę. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo apeliantai paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda su daiktų konfiskavimu, atitinka proporcingumo reikalavimą, vertinant pažeidimo pobūdį ir pažeidėjos asmenybe, tokia nuobauda nėra per griežta.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir teisiškai pagrįstas išvadas dėl apeliantės kaltės, nustatydamas jo veiksmuose visus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, teisingai taikė administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo nuostatas. Naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantės skundo nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė